Ar vyksta reguliarūs reisai iš Vokietijos kasdien? Visapusiškas logistikos eksperto vertinimas

Vokietija neabejotinai yra vienas svarbiausių ir didžiausių Lietuvos prekybos partnerių Europos Sąjungoje. Kasdien tarp šalių vyksta tūkstančiai prekių keitimų – nuo mažmeninės prekybos grandinėms skirtų produktų iki sudėtingų pramonės įrenginių detalių. Būtent dėl tokio intensyvaus prekybos srauto, logistika tampa ne tiesiog papildoma paslauga, o verslo aterijomis. Dirbdamas šioje srityje beveik du dešimtmečius, galiu drąsiai teigti, kad tinkamas krovinio pervežimo organizavimas gali nulemti viso projekto sėkmę arba praradimą.

Vienas dažniausiai kylančių klausimų, kurį išgirdu iš savo klientų, yra trumpas ir paprastas: „Ar vyksta reguliarūs reisai iš Vokietijos kasdien?“. Atrodytų, kad atsakymas taip pat turėtų būti paprastas – taip arba ne. Tačiau logistikoje, kaip ir gyvenime, viskas yra šiek tiek sudėtingiau. „Reguliarus reisas“ gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems užsakovams. Vienam tai yra krovininis automobilis, išvažiuojantis kiekvieną dieną tiksliai nustatytu laiku, kitam – galimybė bet kurią dieną atsiimti siuntą iš sandėlio, nors pati transporto priemonė galbūt ir nekelia kasdien.

Šiame straipsnyje remiuosi savo daugiamete patirtimi, norėdamas ne tik atsakyti į šį klausimą, bet ir paaiškinti, kaip veikia vidinės procesų pusesangos, kodėl kasdieninis reisų dažnumas yra standartas, o ne išimtis, ir ką tai reiškia jūsų verslui. Suprasdami mechanizmą, galėsite efektyviau planuoti savo tiekimo grandines ir išvengti nereikalingų nervų bei prastovų.

Šiuo metu tarptautinės rinkos yra taip sujungtos, kad Vokietijos-Lietuvos maršrutas yra vienas tankiausių. Didieji logistikos centrai, įsikūrę netoli Miulhauzeno, Noiulmės arba tiesiogiai Berlyne, veikia kaip siurbliai, kurie nuolat tiekia prekes į Lietuvos rinką. Taigi, trumpai atsakant į pagrindinį klausimą: taip, reguliarūs reisai vyksta kasdien, tačiau jų organizavimas ir prieinamumas priklauso nuo krovinio tipo, vietovės ir pasirinkto pervežimo modelio. Pažiūrėkime į tai iš arčiau.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus ir atspindi situaciją rinkoje. Atsakymai į juos padės jums susidaryti išsamią vaizdą apie tai, kas vyksta „už scenos“.

1. Ar tikrai įmanoma organizuoti krovinio išvežimą iš bet kurios Vokietijos vietos kasdien?

Taip, šiuo metu tai yra visiškai įmanoma ir yra standartinė praktika. Turint omenyje, kad Vokietija yra labai tankiai apgyvendinta ir išvystyta šalis, logistikos tinklas jose veikia be perstojimų. Jeigu kalbame apie sąlyginai reguliarius reisus, tai didžiosios transporto kompanijos turi savo maršrutus, kurie sujungia pagrindinius Vokietijos miestus su Lietuva beveik kasdien.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų krovinys yra Miunchene arba Frankfurte, jo išvežimas nebus problema. Tačiau jeigu jis yra mažame miestelyke, pavyzdžiui, Tiuringijos miškuose, procesas šiek tiek pasikeičia – čia veikia vietinės kurjerinės paslaugos arba smulkiausių siuntų surinkimo (konsolidacijos) principai. Taigi, net ir iš atokiausių Vokietijos kampų krovinys gali būti išvežtas kasdien, tačiau prieš tai gali būti nuvežtas iki artimiausio didelio terminalo, iš kurio jau vyksta reguliarus reisas į Lietuvą. Mano patirtis rodo, kad net 90 proc. užklausų dėl išvežimo iš Vokietijos gali būti įvykdytos per 24 valandas nuo užsakymo patvirtinimo.

2. Kas yra „groupage“ arba dalinio krovinio pervežimas, ir kaip jis veikia kasdieniame režime?

Dalinio krovinio (angliškai Less than Truck Load – LTL) pervežimas yra būtent tas metodas, kuris leidžia siųsti krovinius kasdien, net jei klientas neturi pakankamai prekių, kad užpildytų visą sunkvežimį. Tai yra labai paplitusi praktika Vokietijos-Lietuvos maršrute. Kaip ekspertas galiu pasakyti, kad efektyvi logistika be konsolidacijos būtų neįmanoma.

Viskas vyksta taip: transporto kompanija turi savo terminalus arba sandėlius Vokietijoje. Per dieną iš skirtingų siuntėjų surenka mažesnes siuntas (paletes, dėžes). Vakare visos šios siuntos pakraunamos į vieną didelį sunkvežimį, kuris važiuoja į Lietuvą. Šis procesas užtikrina, kad net ir viena paletė gali būti išvežta kasdien, nes ji „užsikiša“ prie kitų krovinių. Klientui tai reiškia ekonomiškas kainas ir lankstumą, nors pati transporto priemonė į jūsų sandėlį gali ir nevažiuoti – ji važiuoja iki terminalo Lietuvoje, iš kur krovinys vėliau pristatomas galiniam gavėjui. Tai klasikinis pavyzdys, kaip „reguliarus reisas“ veikia praktikoje.

3. Kiek laiko trunka standartinis krovinio pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Nors klausimas apie laiką gali atrodyti nepriklausantis nuo reisų dažnumo, jis tiesiogiai susijęs su kasdieniu grafiku. Esant reguliariems reisams, tranzito laikas tampa stabilus ir numatomas. mano duomenimis, vidutinis standartinio (FTL – Full Truck Load) krovinio pervežimas iš Vokietijos centro į Lietuvą trunka nuo 24 iki 48 valandų.

Jei kalbame apie Pietų Vokietiją (Miunchenas, Štutgartas), kelias trunka šiek tiek ilgiau – galima tikėtis 2–3 dienų, atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimą. Šiaurės Vokietija (Hamburgas, Bremenas) arba vakarinės dalys (Kelnas) dažniausiai pasiekiamos per 1–2 dienas. Reguliarūs reisai leidžia tiksliai numatyti, kiekvieną savaitės dieną kokie kroviniai atvyksta. Pavyzdžiui, jei sunkvežimis išvyksta iš Berlyno pirmadienį vakare, į Vilnių jis dažniausiai atvyksta antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Toks pastovumas leidžia verslui efektyviau planuoti sandėlių darbą ir gamybos procesus.

4. Ar „kasdienis reisas“ reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tuščias atgal?

Tai yra puikus klausimas, atskleidžiantis logistikos verslo esmę. Profesionalioje logistikoje tuščias važiavimas (vadinamas „deadhead“) yra nuostolis, todėl kompanijos visada stengiasi jo išvengti. Reguliarūs reisai iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai yra dalis dviejų krypčių maršruto.

Tai reiškia, kad sunkvežimis, atvykęs į Lietuvą ir iškrauvęs krovinius, to paties ar kito dieną imasi krovinio, kurį reikia vežti atgal į Vokietiją. Vokietijos rinka yra didelė importo, todėl ten visada yra paklausos Lietuvoje pagamintoms prekėms (maisto produktai, mediena, metalo dirbiniai). Tokių dviejų krypčių maršrutų dėka transporto kompanijos gali siūlyti konkurencingesnes kainas ir užtikrinti, kad automobiliai važiuoja kasdien, nes maršrutas ekonomiškai apsimoka. Mano patirtis rodo, kad gerai suorganizuotas tinklas leidžia užtikrinti 80–90 proc. automobilių apkrovimą abiem kryptimis.

5. Kaip sezonumas veikia reguliarius reisų grafikus?

Nors sakyčiau, kad reisai vyksta kasdien, būtina paminėti ir sezoninius svyravimus, kurie gali sukelti laikinus išimčių. Logistikoje yra „piko“ laikotarpiai, kai paklauga pranoksta pasiūlą.

Pavyzdžiui, rugsėjo ir spalio mėnesiais dažnai stebimas intensyvus prekių judėjimas prieš Kalėdas. Tuo metu reguliarūs reisai gali būti permokyti, t. y. visi vietos automobiliuose yra užimtos savaitės-dvi iš anksto. Tas pats galioja ir liepos-rugpjūčio mėnesius, kai daugelis Vokietijos gamyklų turi prastovas („Ferien“), todėl krovinių kiekis šiek tiek sumažėja, tačiau vėliau vėl staiga išauga.

Kaip ekspertas visada patariu savo klientams planuoti siuntas iš anksto, ypač prieš šventes. Nors kasdieniniai reisai nevyksta, bet jų talpa nėra begalinė. Esant dideliam paklausos šuoliui, „kasdienis reisas“ gali reikšti, kad krovinys bus išvežtas kiekvieną dieną, tačiau ne būtinai tą pačią dieną, kai buvo užsakytas, o po 2–3 dienų, kai atsiras laisva vieta.

6. Kokius dokumentus reikia paruošti, kad krovinys būtų išvežtas kitą dieną?

Kad krovinys būtų sėkmingai įtrauktas į kasdieninį reisą, dokumentacijos tvarka yra kritiškai svarbi. Dirbant su Vokietija, kurios biurokratija yra griežta, net mažiausia klaida gali pristabdyti išvežimą.

Pirmiausia, tai yra prekių sandėravimo dokumentas (pakavimo lapas), kuriame turi būti tiksliai nurodytos svorio, matmenų ir prekių charakteristikos. Be to, būtinas komercinis invoice sąskaita-faktūra, nes tai reikalinga Muitinės departamentui (net jei prekės keliauja ES viduje, atsiskaitymo kontrolės tikslais). Jeigu prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai.

Esu matęs ne kartą, kaip blogai užpildyta vairuotojo instrukcija priversdama vairuotoją laukti pasienio punkte ar netgi grįžti atgal į siuntėjo sandėlį dokumentus papildyti. Jeigu norite, kad jūsų krovinys pakliūtų į rytojaus rytą išvykstantį automobilį, visi dokumentai turi būti pateikti brokeriui arba pervežėjui ne vėliau kaip priešpiečia ankstesnę dieną. Tikslumas čia taip pat svarbus kaip ir paties sunkvežimio galia.

7. Ar galima siųsti neįprastus (per didelius ar sunkius) krovinius reguliariais reisais?

Tai yra sudėtingesnis klausimas. Reguliarūs reisai paprastai vykdomi standartiniais tentais (tarpinėmis ašimis, 13,6 m ilgio, 24 tonų). Jeigu jūsų krovinis yra didesnis nei 3 metrai aukščio, platesnis nei 2,4 metro arba sveria daugiau nei standartinės 24 tonos (tai vadinami out of gauge kroviniai), jis netilps į kasdieninį reisą.

Tokiu atveju reikalingas specialus pervežimas, kuris užsakomas individualiai. Tačiau net ir tokiu atveju, dėl didelio Vokietijos-Lietuvos srauto, specialios technikos paieška trunka nedaug laiko – dažniausiai galima rasti atitinkamą puspriekabę per 1–2 dienas. Taigi, tiesioginis atsakymas – ne, tokie kroviniai nekelia kasdieniniuose grafikuose, tačiau dėl rinkos tankumo, individualaus reiso organizavimas yra greitas.

8. Kokios Vokietijos vietos turi daugiausia reisų į Lietuvą?

Remiantis savo ilgamečio stebėjimo duomenimis, galima išskirti kelias pagrindines sritis, iš kurių keliauja daugiausia krovinių. Vakarų Vokietija (Šiaurės Reinas-Vestfalija) yra labai aktyvi – ten yra daug sandėlių, aptarnaujančių visą Europą. Miestai kaip Diuseldorfas, Kelnas, Esenas yra aktyvūs taškai.

Taip pat labai intensyvus yra Pietų Vokietijas (Badenas-Viurtembergas ir Bavarija), ypač dėl automobilių industrijos (Štutgartas, Miunchenas). Rytinė Vokietija (Berlynas, Dresdenas) taip pat aktyvi dėl geografinio artumo. Reguliarūs reisai dažniausiai aplanko šiuos didžiuosius miestus arba juose įsikūrusius logistikos parkus. Jeigu jūsų sandėlis yra šių regionų centre, galite būti tikri, kad pasirinkimų bus daugiau nei pakanka.

9. Ar technologijos padeda užtikrinti šių kasdienių reisų sklandumą?

Absoliučiai taip. Per 20 metų šioje srityje matau didžiulį technologijos šuolį. Anksčiau viskas buvo vykdoma telefonu ir faksu, o šiandana krovinio sekimas (tracking) yra standartas. Reguliarūs reisai yra valdomi išmaniosiomis transporto valdymo sistemomis (TMS).

Jos leidžia dispečeriams realiu laiku matyti, kur yra kiekvienas vairuotojas, kiek jo puspriekabėje yra laisvos vietos ir kada bus numatomas atvykimas į paskirties vietą. Klientui tai suteikia ramybės – galite matyti, kad jūsų krovinys pakeliui. Be to, elektroniniai dokumentai (e-CMR) vis dažniau keičia popierinius, kas pagreitina pasienio kontrolę ir dokumentų apdorojimą, leisdama sunkvežimiams ilgiau važiuoti, o ne stovėti biurokratiniuose punktuose. Technologiškai aptarnauti reguliarūs reisai yra kiekvienos pagarbos vertinamos kompanijos prioritetas.

10. Ką daryti, jeigu skubiai reikia išvežti krovinį, o visi reguliarūs reisai užpildyti?

Tai yra klasikinė situacija, su kuria susiduria kiekvienas, kas dirba su prekyba. Jeigu pasiekėte momentą, kai standartiniai grupiniai reisai jau nebegali priimti jūsų siuntos dėl vietos trūkumo, reikia ieškoti alternatyvų.

Pirmasis variantas – „Direct“ arba tiesioginis reisas. Tai reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį tik jūsų kroviniui, net jei jis užima tik trečdalį puspriekabės. Tai brangiau, bet garantuoja, kad krovinys išvyksta nedelsiant. Antrasis variantas – „Express“ siunta, kuri gali būti vežama atskiru automobiliu (pavogtas furgonas) arba dviračiuje (jei labai maža). Trečiasis variantas – patikrinti artimesnius terminalus, galbūt gretimame mieste yra vietos, į kurią galima nuvežti krovinį savo jėgomis, kad jis patektų į kitą, vėliau vykstantį reisą. Mano patarimas: nedelskite susisiekęs su logistikos partneriu – dažnai sprendimai randami per kelias minutes, kai tik žinoma tikroji situacija.

Išvada

Apibendrinant, atsakymas į klausimą „Ar vyksta reguliarūs reisai iš Vokietijos kasdien?“ yra teigiamas, tačiau jis turi daugialypę prasmę. Vokietijos ir Lietuvos logistikos ryšys yra vienas stipriausių Europoje, leidžiantis užtikrinti nuolatinę prekių apykaitą. Kasdieniniai reisai yra to šio ryšio stuburas.

Kaip žmogus, peržiūrėjęs tūkstančius eksportavimo ir importavimo dokumentų bei stebėjęs tūkstančius sunkvežimių važiuojančių magistralėmis, galiu užtikrinti, kad šios rinkos efektyvumas pasiekė aukštą lygį.