Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar visi mikroautobusai tikrai erdvūs vežant keleivius iš Vokietijos? Išsamus eksperto vertinimas
Įvadas
Dirbant tarptautinių keleivių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, dažnai tenka girdėti vieną tą patį klausimą, kurį klientai užduoda prieš užsakydami kelionę iš Vokietijos į Lietuvą ar atvirkščiai. Žmonės sako: „Mums reikės mikroautobuso, kad būtų erdvu“. Tačiau, remiantis ilgamečia praktika, verta paaiškinti, kad terminas „mikroautobusas“ yra pernelyg platus ir dažnai klaidinantis. Klientai dažnai įsivaizduoja prabangų, aukšto lubų saloną, kur gali ne tik sėdėti, bet ir lengvai ištiesti kojas, o realybėje kartais atkeliauja techniškai techniškai tvarkingas, bet erdvių trūkumą kenčiantis transportas.
Kelionė iš Vokietijos – tai ne trumpas nuvažiavimas iki artimiausios parduotuvės. Tai dažniausiai nuo 10 iki 20 valandų trukmės maršrutas, priklausomai nuo to, ar keliate iš Miuncheno, Berlyno, Hamburgo, galbūt Düsseldorfo ar mažesnių miestelių. Tokiose kelionėse erdvė nėra papildomas privalumas, o būtina sąlyga fiziniam ir psichologiniam komfortui. Ilgas sėdėjimas užgulus automobilyje gali sukelti ne tik blogą nuotaiką, bet ir sveikatos problemų – kojų patinimą, nugaros skausmus, bendrą nuovargį.
Taigi, ar visi mikroautobusai yra erdvūs? Trumpas atsakymas – ne. Ilgas atsakymas reikalauja įsigilinti į techninius skirtumus, keleivių skaičiaus ir bagažo santykį, bei pačios transporto priemonės konfigūraciją. Šiame straipsnyje, remiantis daugiamete patirtimi, išsamiai aptarsime, ką tiksliai reiškia „erdvus mikroautobusas“, kokių klaidų vengti renkantis transportą ir kodėl pigiausias pasiūlymas dažnai baigiasi vargais maršruto metu. Suprasdami šiuos niuansus, galėsite užtikrinti, kad jūsų ar jūsų šeimos kelionė iš Vokietijos bus ne tik saugi, bet ir komfortiška.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Kuo skiriasi „turistinis“ mikroautobusas nuo „pravažiuojamojo“ mikroautobuso?
Tai vienas esminiausių dalykų, kurį klientai dažnai painioja. Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai mikroautobusų tipai. Pirmasis – tai pritaikyti krovininiai mikroautobusai (pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ su aukštu stogu), kurių salonas yra perdarytas į keleivinį. Čia sėdynės dažnai montuojamos ant pakėlto grindų paviršiaus, kad po jomis tilptų didesnis bagažas. Tokiuose mikroautobusuose, nors lubos yra aukštos, sėdimos vietos gali būti ankštos, o kojų erdvė – ribota, ypač jei priešais sėdi ūgio keleivis.
Antrasis tipas – tai specialiai sukurti turistiniai mikroautobusai (pvz., „Mercedes Vito“ ar „VW Caravelle“ prabangesnėse versijose), kurie dažniausiai turi žemesnį centrą svorio ir platesnį saloną. Čia komfortas yra prioritetas, tačiau tokie mikroautobusai dažniausiai turi mažiau vietos bagažui. Taigi, jeigu keliate iš Vokietijos su daug lagaminų, turistinis mikroautobusas gali atrodyti erdvus sėdint, tačiau tampa ankštu, kai reikia susidėti visus daiktus. Mano patirtis rodo, kad optimalus variantas ilgiems maršrutams yra vidutinės klasės krovininis mikroautobusas, bet su 8 sėdimomis vietomis, o ne 9, kas suteikia tą pačią erdvę kaip turistiniame variante, bet su didesniu bagažo skyriumi.
2. Ar mikroautobuso erdvumas priklauso nuo to, kiek keleivių jame važiuoja?
Absoliučiai taip. Tai yra paprasčiausia fizika. Mikroautobusas, kuris yra pritaikytas 9 keleiviams (vairuotojas + 9 keleiviai), bus pilnai užpildytas sėdimomis vietomis. Jeigu toje pačioje mašinoje važiuoja tik 5 keleiviai, jausimas bus visiškai kitoks. Tačiau čia yra vienas „bet“. Dauguma vežėjų, kad padidintų pelną, bando įsodinti kiek įmanoma daugiau žmonių.
Standartinis 9 vietų (be vairuotojo) mikroautobusas turi dvi eiles sėdynių paskui pirmąją eilę. Jeigu vienoje eilėje sėdi trys suaugę asmenys, tarp jų nebelieka jokios erdvės pečiams. Kelionė iš Vokietijos trunka valandas, ir nuolatinis kontaktas su kaimynu sukelia diskomfortą. Be to, kiekvienas žmogus turi bent vieną rankinį bagažą, kuris dedamas po kojomis. Jeigu sėdima trise, kojos susiduria su bagažu, o erdvės ištiesti kojas nebelieka. Todėl, jei jums svarbu erdvumas, visada klauskite ne tik apie mikroautobuso tipą, bet ir apie tai, kiek žmonių planuojama sodinti į vieną eilę. 8 vietų konfigūracija (2+2+2+2) yra gerokai pranašesnė už 9 vietų (2+3+2+2).
3. Kokį vaidmenį vaidina bagažas vertinant mikroautobuso erdvumą?
Bagažas – tai neįkainojamas erdvės „valgytojas“. Dažnai klientai, užsakydami kelionę, sako: „Mes važiuojame su dviem lagaminais“. Tačiau realybėje atvyksta du dideli „koffrai“, rankinės, kompiuterinės bagažinės, pirkinių maišai ir dar papildomi paketai, kuriuos reikia pavežti iš Vokietijos. Mikroautobuso gale esantis bagažo skyrius turi konkrečias matmenis.
Jeigu mikroautobusas yra 9 vietų, jo bagažo skyrius dažnai būna „suvalgytas“ trečiosios eilės sėdynių konstrukcija arba yra per trumpas, kad tilptų 9 dideli lagaminai vienu metu. Tokiu atveju vairuotojas priversti dalį bagažo krauti į saloną (kaip „gylę“ tarp keleivių kojų) arba naudoti priekabą. O priekaba – tai atskira istorija. Ji žymiai prailgina kelionę (negalima važiuoti greitai, sunkiau manevruoti mieste), o jos naudojimas Vokietijoje gali būti ribojamas tam tikrose zonose (pvz., aplinkinių kelių greičio ribos arba miesto centruose). Todėl erdvus mikroautobusas tai ne tik sėdimos vietos, bet ir geometriškai derantys bagažo skyrius, kuris sutalpina visus keleivių daiktus neauginant streso maršruto metu.
4. Ar „Mercedes-Benz Vito“ yra erdviausias pasirinkimas?
„Mercedes-Benz Vito“ yra „auksinis standartas“ Lietuvos keleivių pervežimo rinkoje, ir ne veltui. Šis automobilis pasižymi puikiu kompromisu tarp dydžio ir manevringumo. Tačiau ir čia yra niuansų. Vito gali būti skirtingų ilgių – ilgas (Long) ir ilgas su pakėlu stogu (Extra Long / LWB). trumpesnės versijos, nors ir atrodo panašiai, turi žymiai mažiau vietos už gale sėdančių keleivių kojoms.
Be to, Vito variklio dangtis gali būti gana aukštas, kas trukdo kojoms trečioje eilėje. Jeigu jūsų kelionės iš Vokietijos maršrutas yra ilgas (pvz., iki Vilniaus), patariu rinktis ilgesnę Vito versiją arba Sprinter modelį. Sprinteris, nors ir atrodo sunkokas, suteikia daugiau galimybių išlaikyti vertikalų sėdėjimą, nes jame sėdynės dažniausiai montuojamos ant pakėlto grindų paviršiaus, todėl kojos nenukeliaus aukštyn, o guls ant grindų. Vito tuo atveju yra labiau „automobilio“ tipo, todėl tenka sėdėti žemiau. Vienintelis dalykas, kuris Vito daro pranašesniu – tai važiavimo komfortas (mažiau suprata), palyginti su didesniais sunkvežimiais atrodančiais mikroautobusais.
5. Kaip sėdynių konstrukcija veikia jausmą erdviui?
Ne vien tik centimetrai tarp sėdynių lemia komfortą. Svarbi ir pačių sėdynių konstrukcija. Pigesniuose arba senesniuose mikroautobusuose sėdynės dažnai būna standžios, su siaurais atlošais ir be rankų atramų (arba su bendra atrama tarp dviejų keleivių). Tokios sėdynės neleidžia atsipalaiduoti, o be rankų atramų keleiviai priversti laikyti rankas ant kelių, kas sukelia įtampą pečiams.
Erdviuose mikroautobusuose, ypač skirtuose tarptautiniams pervežimams, montuojamos individualios, komfortiškos sėdynės, dažnai su galimybę šiek tiek pasilenkti atgal. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar sėdynės yra su „gylėmis“. Jeigu sėdynės giliai, keleivis sėdi žemiau, todėl jo galva netenka lubų, o kojos gali būti ištiestos priešais sėdynę. Jeigu sėdynės sekliausios (kaip dažnai būna perdarytuose krovininiuose furgonuose), keleivis sėdi aukščiau, kojos kyla į viršų, ir atsiranda jausmas, kad esi „užspaustas“. Mano patirtis rodo, kad sėdynių aukštis ir gylis yra nepaisomas veiksnys, kurį klientai įvertina tik po kelių valandų važiavimo.
6. Ar reikia rinktis mikroautobusą su aukštu stogu?
Mikroautobusai su aukštu stogu (High Roof) dažnai asocijuojasi su dideliu erdviu. Ir tai tiesa – jūs galite stovėti viduje pilno ūgio, kas yra labai patogu ilgos kelionės metu, kai reikia išsitiesti ar pakeisti poziciją. Tačiau aukštas stogas turi ir trūkumų, kurie gali turėti įtakos jūsų pojūčiui.
Visų pirma, tokie mikroautobusai turi didesnį pasipriešinimą vėjui. Važiuojant Vokietijos automagistralėmis (Autobahn), kur vėjas gali būti stiprus, o greičiai dideli, aukštas mikroautobusas gali būti labiau juntamas vėjo gūsius, kas sukelia svyravimus. Antra, šilumos praradimas. Žiemą, kai vežame keleivius iš Vokietijos į Lietuvą, mikroautobusą su aukštu stogu sunkiau ir ilgiau įkaitinti, o oras gali būti „sausas“. Trečia, svarbiausia keleiviui dalykas – triukšmas. Tuščioje erdvėje virš galvų dažniau susiformuoja aidas. Taigi, nors aukštas stogas suteikia vizualios erdvės, jis ne visada užtikrina geriausią akustinį komfortą. Vidutinio aukščio mikroautobusas gali atrodyti „uždangesnis“, tačiau jame jaučiasi saugiau ir ramiau.
7. Kaip temperatūra ir vėdinimas veikia erdvumo jausmą?
Tai yra dažnai nepastebimas, bet labai svarbus aspektas. Jeigu mikroautobuse šalta, žmonės natūraliai susisuka, traukia rankas ir kojas prie savęs, bandant išlaikyti šilumą. Tokiu būdu netgi erdvi sėdimė vieta tampa ankšta, nes kūnas užima mažiau vietos. Atvirkščiai, jeigu per karšta ir vėdinimas veikia blogai, oras tampa „stovintis“, keleiviai pradeda jausti diskomfortą, deginti galvą, ir erdvumas pradedamas jausti kaip spąstai.
Profesionaliai parengti mikroautobusai tarptautiniams pervežimams turi galingą klimat kontrolę, kuri veikia visame salone, o ne tik vairuotojo srityje. Taip pat svarbi ventiliacija pro langus. Daugelis šiuolaikinių mikroautobusų turi „degimo“ langus (angliškai – „pop-out“ windows), kurie leidžia reguliuoti oro srautus neišmesdant dulkių. Geras oro cirkuliacijas jausmas leidžia psichologiškai jaustis laisviau ir erdviau, net jei fiziniai centimetrai tarp sėdynių ir taip pat dideli.
8. Ar vairuotojo įgūdžiai įtakoja kelionės kokybę ir erdvumo jausmą?
Gali būti keista, kad šis klausimas atsiranda straipsnyje apie mikroautobusų erdvumą, tačiau kaip ekspertas galiu pasakyti – vairuotojas yra pusė sėkmės. Netaisyklingai užkrautas mikroautobusas gali tapti pavojingu ir nepatogiu, net jei jis yra brangiausias modelis. Patyręs vairuotojas žino, kaip paskirstyti svorį. Jeigu visi keleiviai sėdi gale, o priekyje tuščia – automobilis gali šokuoti, sustabdyant dega šviesos, o važiavimas tampa grubus. Tai sukelia jausmą, kad esate „krūvoje“.
Be to, vairuavimo stilius. Vokietijoje keliai yra geriausi, tačiau juose būna daug „dumblių“ (greičio ribojimų kamerų) ir staigių posūkių. Geras vairuotojas suks mikroautobusą tolygiai, be staigių stabdymų. Staigus stabdymas verčia keleivius priartėti prie priekyje sėdančių asmenų, kas sukuria fizinę ankštumo ir nerimo situaciją. Tolygus važiavimas leidžia atsipalaiduoti ir mėgautis tuo erdviu, kurį suteikia mikroautobuso salonas.
9. Kodėl kai kurie pigesni pasiūlymai nėra erdvūs?
Rinkoje veikia paprasta ekonomikos taisyklė. Jeigu pasiūlymas kainuoja žymiai mažiau nei rinkos vidurkis, tai reiškia, kad vežėjas turi uždirbti ne iš vieno, o iš kelių maršrutų per dieną, arba įsodinti daugiau keleivių. Pigūs pasiūlymai dažnai naudoja senesnius mikroautobusus, kurių sėdynės jau nenusėdusios (suslūgusios), o amortizatoriai nebeatlaiko apkrovos. Tokiuose mikroautobusuose jausmas yra kaip važiuoti ant vagonėlio – kiekviena kelio duobė persijuntia per kūną.
Taip pat būna taip, kad pigūs pervežėjai naudoja 9 vietų mikroautobusus, bet skelbia, kad tai „komfortiškas 8 vietų“ variantas, tiesiog nenaudodami vienos vietos, tačiau neperduodant to erdvės keleiviams (pvz., paliekant bagažą gale). Vertinant erdvumą, visada verta pasidomėti ne tik kaina, bet ir transporto priemonės amžiumi bei nuotraukomis. Naujesnis mikroautobusas, net ir mažesnės klasės, dėl geresnės ergonomikos gali atrodyti erdviau nei senas, prabangus modelis.
10. Ką tiksliai turėčiau paklausti vežėjo, kad užtikrinčiau erdvą?
Kadangi aš esu šioje srityje daug metų, patariu klientams niekada nebijoti klausti „kvailų“ klausimų. Pirma, paklauskite apie mikroautobuso modelį ir metus. „Mercedes Sprinter 2020“ duos daugiau garantijų nei nežinomos kilmės „Ford Transit 2010“. Antra, paklauskite apie sėdimų vietų išdėstymą. „Ar tai 2+2+2 ar 2+3+2 konfigūracija?“. Trečia, ir svarbiausia – paklauskite apie bagažą: „Kiek lagaminų talpina jūsų mikroautobuso gale esantis skyrius be priekabos?“.
Galiausiai, paklauskite apie maršruto organizavimą. „Ar mes važiuojame tiesiai, ar bus sustojimų paimti kitus keleivius?“. Jeigu mikroautobusas turi važiuoti paėmti dar žmonių iš kitų Vokietijos miestų, tai reiškia, kad jūsų erdvė gali sumažėti, kai atsiras naujų lagaminų. Užtikrintas, nepertraukiamas maršras su fiksuotu keleivių skaičiumi visada yra garantas erdviai kelionei.
Išvada
Apibendrinant, galima teigti, kad ne visi mikroautobusai yra sukurti vienodai, ir „erdvus“ sąvoka yra reliatyvi. Erdvumas – tai ne tik centimetrai tarp sėdynių, tai kompleksinis požiūris, įskaitantį transporto priemonės paruošimą, bagažo tvarkymą, vairuotojo kompetenciją ir netgi oro temperatūrą salone.