Ar verta užsisakyti mikroautobusą dideliems daiktams į Vokietiją? Eksperto analizė

Pervežimo iš Lietuvos į Vokietiją klausimas visada kelia ne vieną abejonę, ypač kai kalba eina apie didelius, tūrtingus ar jautrius daiktus. Esu šioje srityje beveik dvi dešimtmetis ir per tą laiką matavau viską – nuo paprastų dėžių su asmeninėmis daiktais iki sudėtingų pramoninių įrengimų, kuriuos reikėjo gabenti per visą Europą. Vienas dažniausiai pasitaikančių klientų klausimų yra susijęs su transporto priemonės pasirinkimu: ar verta taupyti ir rinktis mažesnę transporto priemonę, ar galiau investuoti į didesnę? Šiandien norėčiau pakalbėti apie specifinį, tačiau labai populiarų variantą – mikroautobusų nuomą ar užsakymą krovinių pervežimui į Vokietiją.

Ar mikroautobusas yra tas „auksinis vidurkis“ tarp brangios sunkvežimio transporto ir nepatogaus keleivinio automobilio su priekaba? Atsakymas nėra toks paprastas kaip „taip“ ar „ne“. Jis priklauso nuo to, ką tiksliai vežate, kiek skubate ir, svarbiausia, kokią biudžeto ribą numatėte. Vokietija – specifinė rinka su griežtais kelių eismo taisyklėmis, miestų ribojimais ir savo logistikos niuansais, todėl šis pasirinkimas turi būti apgalvotas labai kruopščiai. Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia praktika, kad padėčiau jums nuspręsti, ar šis sprendimas tinkamas jūsų situacijai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau dešimt pagrindinių klausimų, kuriuos klientai dažniausiai užduoda planuodami pervežimą į Vokietiją mikroautobusu. Atsakymai į juus padės suprasti ne tik technines, bet ir finansines bei organizacines šio sprendimo puses.

1. Kokius dydžio daiktus realiai galima pervežti standartiniu krovininiu mikroautobusu?

Tai vienas esminių klausimų, nuo kurio prasideda visa logistika. Standartinis krovininis mikroautobus, pvz., „Ford Transit“ ar „Mercedes Sprinter“ su aukštu stogu (H2 ar H3), gali pasiūlyti krovimo tūrį nuo 10 iki 15 kubinių metrų. Tai reiškia, kad jame tilps apie 4–6 standartinius („Euro“) krovinius palečius arba baldus iš vieno didesnio kambario (pvz., svetainės su valgomuoju arba 2–3 miegamųjų). Tačiau čia svarbu ne tik tūris, bet ir ilgis. Daugumoje šių mikroautobusų vidinis ilgis svyruoja nuo 3 iki 4 metrų. Jeigu turite ilgas sofas (virš 2,3 m), biuro stalus ar statinius daiktus (pvz., ilgas lentas, vamzdžius), būtina tiksliai išmatuoti krovininės dalies ilgį atsižvelgiant į vairuotojo vietos užtvarą arba įrengtas užtvaras. Dažnai klientai pamiršta, kad reikia vietos ne tik daiktui guldyti, bet ir jį užfiksuoti, kad jis nešoktų važiuojant. Jeigu jūsų daiktai yra didesni nei 2 metrai aukščio, reikės tikrinti, ar mikroautobuso tūris leis juos pastatyti vertikaliai – čia praverčia aukščio stogo variantai, tačiau net ir juose dažnai tenka kliautis apie 1,8–1,9 metro aukščio kliūtimis.

2. Ar mikroautobusu į Vokietiją pigiau nei sunkvežimiu?

Pigiau? Paprastai taip, tačiau ne visada. Vokietijoje kelių mokesčiai (Maut) yra vieni brangiausių Europoje, tačiau jie taikomi sunkvežimiams, kurių bendroji leidžiama masė viršija 3,5 tonos. Mikroautobusai, sveriantys mažiau (dažniausiai iki 3,5 t), šių mokesčių nemoka. Tai suteikia didelį pranašumą kelyje – beveik 0 EUR kelių mokesčių Vokietijos autostradose. Be to, kuras mikroautobusui sunaudojamas ekonomiškiau nei kelių tonų sunkvežimiui. Tačiau čia yra vienas „bet“. Jeigu jūsų krovinys yra toks didelis, kad jums reikėtų ne vieno, o dviejų ar trijų važiavimų mikroautobusu, tuomet bendra kaina gali viršyti vieno didelio sunkvežimio su puspriekabe kainą. Taigi, jeigu telpate į vieną važiavimą – mikroautobus be abejo bus pigesnis sprendimas dėl mažesnių degalų sąnaudų ir trūksto kelių mokesčių. Jeigu reikia gabenti visą namo turinį (5–7 kubinius metrus ir daugiau), sunkvežimis gali būti ekonomiškesnis vienetinio važiavimo požiūriu.

3. Ar mikroautobusu greičiau nuvyksta į paskirties vietą nei dideliu kroviniu automobiliu?

Dažnai klientai manoma, kad mažesnis automobilis = greičiau. Tai iš dalies tiesa, tačiau Vokietijoje yra savotiškas greičio ribojimų paradoksas. Sunkvežimiai Vokietijoje autostradose dažniausiai važiuoja ne greičiau kaip 80 km/h (elektroninius ribojimus). Mikroautobusas, jei jis nėra sunkesnis už 3,5 t, gali važiuoti taip pat greitai kaip ir lengvieji automobiliai – daugelyje vietų greitis nėra ribojamas (rekomenduojamas 130 km/h, bet leidžiama ir daugiau). Tai reiškia, kad fiziškai mikroautobusas gali nuvažiuoti greičiau. Tačiau yra ir kitas puslapis – vairuotojo darbo laikas. Profesionaliems vairuotojams taikomi griežti poilsio režimai (tachografas). Jeigu mikroautobusą vairuoja profesionalas, jis taip pat privalo laikytis taisyklių. Bet jeigu mikroautobusą nuomuatejats pats ir važiuojate be tachografo (jei tai nekomercinis reisas), galite važiuoti be sustojimų (nors tai nesaugu). Taigi, laiko atžvilgiu mikroautobusas gali pranokti sunkvežimį dėl greitesnio važiavimo ir mažesnio sustojimų skaičiaus (pavyzdžiui, mažiau degalinėse, kadangi mažiau degalų sąnaudų), tačiau tik jeigu logistiškai viskas suplanuota be klūčių.

4. Kokios problemos kyla su Vokietijos miestų centrais ir „Umweltzone“ (Aplinkos zona)?

Vokietija yra griežta aplinkos apsaugos srityje. Daugelyje miestų (Berlynas, Miunchenas, Hampurgas ir kt.) yra įvestos „Umweltzone“ – aplinkos zonos, į kurias galima važiuoti tik su tam tikru ekologiniu standartu atitinkančiais automobiliais. Sunkvežimiai čia turi didelių problemų, jei neatitinka „Euro 6“ standarto. Mikroautobusai, ypač naujesni (nuo 2010–2012 m.), dažnai turi reikalingą žaliąją kortelę (Plakette), todėl į miesto centrus patekti daug lengviau. Be to, mikroautobusas dėl savo kompaktiškesnių matmenų lengviau įsivers į siauras gatves, kuriose sunkvežimiui su puspriekabe reikėtų sudėtingai manevruoti ar net gauti baudą už užkliūvimą. Taip pat, parkavimas prie buto ar namo Vokietijos kvartaluose dažnai yra ribotas – mikroautobusą galima laikinai pastatyti ant kelkraščio (jei tai neleidžia vietos ženklai), tuo tarpu sunkvežimis ten gali trukdyti eismui ir sulaukti greitosios pagalbos iškviestimo policijos.

5. Kiek svorio gali pakelti mikroautobusas ir kodėl tai svarbu?

Čia dažnai daroma klaida. Klientai sako: „Aš vežu tik baldus, jie lengvi.“ Tačiau baldai, ypač su metalinėmis konstrukcijomis, masyviomis spintomis ar knygų spintomis, sveria labai daug. Standartinis 3,5 tonos mikroautobusas sveria apie 2–2,2 tonos (tuščias). Tai reiškia, naudingoji krovinio masė yra tik apie 1,2–1,3 tonos. Jeigu įkelsite per daug svorio, ne tik kad pažeisite važiuoklę (pavaros dėžę, pakabą), bet ir rizikuosite gauti didelę baudą Vokietijoje patikrinimo metu. Policija Vokietijoje dažnai sustabdo krovininius mikroautobusus ir svorio kontrolės punktuose juos sveria. Viršyti svorio leidžiamąją normą yra labai brangu. Jeigu jūsų krovinys yra sunkesnis nei 1,2 tonos (pvz., pianinas, sausakimštas seifas, statybinės medžiagos, tankios knygos), gali tekti rinkti sunkesnį mikroautobusą (pvz., su 4,5 t arba 5 t leidžiama mase), tačiau tokiu atveju jau gali būti reikalingas vairuotojo pažymėjimas (C kategorija) ir tachografas. Todėl visada geriau deklaruoti tikrąjį svorį, o ne spėlioti.

6. Ar saugu vežti jautrius daiktus (baldai, technika) mikroautobusu?

Saugumas priklauso ne nuo automobilio dydžio, o nuo to, kaip krovinys užfiksuotas. Mikroautobuse dažniausiai yra užtvaros tarp vairuotojo ir krovinio, todėl įstrižai važiuojant daiktai nenukris ant vairuotojo. Tačiau mikroautobuso važiuoklė dažnai yra šiek tiek „kietesnė“ nei sunkvežimio su pneumatine pakaba. Sunkvežimiai gali „praryti“ kelio duobes, o mikroautobusas jas perduoda tiesiai į krovinių skyrių. Jeigu vežate LCD televizorių, vitrinas ar brangų pianiną, būtina juos užfiksavti ne tik diržais (rinkomis), bet ir užpildyti tuščias vietas putomis, oro burbuliukų plėvele ar uždėti ant amortizuojančių kilimėlių. Es patirtimi galiu pasakyti, kad mikroautobuse lengviau išvengti krovinio poslinkžio, nes jis mažesnis – mažiau vietos daiktams „šokti“. Tačiau, jeigu krovinys yra labai jautrus vibracijai, sunkvežimio pneumatine pakaba gali būti saugesnis pasirinkimas.

7. Kokios dokumentų reikalavimai pervežimui į Vokietiją mikroautobusu?

Nors Lietuva ir Vokietija yra ES narės ir vidinės sienos oficialiai yra panaikintos, verslo ar komercinio pobūdžio krovinius reikia tvarkingai dokumentuoti. Jeigu užsakote pervežimą per firmą, būtina sudaryti krovinio pervežimo sutartį ir užpildyti CMR sąskaitą-faktūrą (krovininį kvitą). CMR dokumentas yra pagrindinis įrodymas, kad krovinys yra apsaugotas tarptautinės konvencijos. Be to, jeigu vežate techniką ar naujas prekes, būtina turėti PVM deklaracijas arba eksporto/vidaus ES prekybą patvirtinančius dokumentus. Jeigu tai asmeniniai daiktai (perkeliantis gyventi), verta turėti daiktų sąrašą su apytikslia verte (reikalingas draudimo atvejais) ir galimai deklaraciją Muitinės, kad nebuvo mokesčių. Vokietijos policija gali sustabdyti ir paprašyti įrodymų, kad šis krovinys nėra vagis ar nelegaliai gautas prekės. Tvarkingi dokumentai – tai ramybės kelyje garantas.

8. Ar galiu keliauti kartu su savo daiktais mikroautobuse?

Tai vienas didžiausių mikroautobuso pranašumų prieš sunkvežimį. Dauguma krovininių mikroautobusų turi 2–3 vietas keleiviams (be vairuotojo). Jeigu užsakote pervežimą su vairuotoju, dažniausiai galima susitarti, kad keliate kartu. Tai labai patogu, jeigu reikia prižiūrėti jautrius daiktus, arba jeigu tiesiog norite atvykti į paskirties vietą kartu su savo turiniu. Sunkvežimiose keleivių vežimas draudžiamas (išskyrus labai retus atvejus su specialiomis licencijomis). Be to, jeigu nuomuatejats mikroautobusą patys (be vairuotojo), tai vienintelis legalus būdas nuvežti daiktus ir patiems prie ju priartėti be papildomo transporto. Vokietijoje tai leidžia sutaupyti bilietų lėktuvu ar traukiniu.

9. Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti vežant mikroautobusu?

Niekada nepasitikėkite tik bazine kaina. Vežant į Vokietiją, yra keletas paslėptų išlaidų, apie kurias reikia pagalvoti. Pirmiausia – keltų kaina. Jeigu keliaujate per Skandinaviją (Klaipėda-Kilis arba Karlskrona-Gdynia), keltas už mikroautobusą (iki 3,5 m ilgio arba iki 6 m) bus pigesnis už sunkvežimį, tačiau tai vis tiek nemaža suma (apie 150–250 EUR viena kryptimi priklausomai nuo sezono). Antra – degalų kaina Vokietijoje, nors ir panaši į Lietuvos, tačiau autostradose degalinės dažnai brangnesnės. Trečia – užtvarų (rinkų, virvių) nuoma, jeigu neturite savų. Ketvirta – galimos baudos už netinkamą parkavimą arba viršytą svorį. Ir penkta – vairuotojo (jeigu jis užsakomas) dienpinigiai bei nakvyne. Visos šios išlaidos gali padidinti galutinę sumą 20–30 proc., todėl būtina klausti detalesnio sąskaitos-skaičiuotlės pateikimo iš anksto.

10. Kada mikroautobusas tikrai netinka ir reikia rinktis sunkvežimį?

Nepaisant visų privalumų, yra situacijų, kai mikroautobusas yra blogas pasirinkimas. Pirmasis atvejis – kai krovinio tūris viršija 15 kubinių metrų arba svoris viršija 1,3–1,5 tonos. Antrasis atvejis – jeigu reikia pervežti labai ilgas prekes (pvz., 6 metrų ilgio vamzdžius), kurios netelpa net į didžiausią mikroautobusą ir išlenda už galinės durų (kas Vokietijoje yra draudžiama be specialios leidimo). Trečias atvejis – jeigu reikia atlikti krovimo darbus su krautuvu. Mikroautobusai dažnai neturi pakeliamos galinės durys („keliamasis vartas“), todėl krovimas rankomis gali trukti ilgiau ir brangiau. Jeigu jums reikia greito „nuo durų iki durų“ pervežimo didelio kiekio prekių su kranu arba krautuvu, sunkvežimis su puspriekabe yra vienintelis racionalus sprendimas. Taip pat, jeigu pervežate pavojingas kuro arba chemines medžiagas, reikalingas specialios klasės transportas, o ne paprastas mikroautobusas.

Išvada

Apibendrinant, ar verta užsisakyti mikroautobusą dideliems daiktams į Vokietiją? Atsakymas yra teigiamas tuo atveju, jeigu jūsų krovinys yra vidutinio dydžio (iki 1,5 tonos svorio ir iki 13–15 kubinių metrų tūrio), jeigu jums svarbu greitis ir lankstumas miestuose, taip pat jeigu norite sutaupyti kelių mokesčių ir degalų. Mikroautobusas yra puikus sprendimas baldų, technikos, motociklų ar asmeninių daiktų pervežimui, ypač kai reikia pasiekti gilius Vokietijos miestų kvartalus, kur sunkvežimui patekti sudėtinga.

Tačiau turi būti realus. Jeigu bandote „spausti“ į 3,5 tonos mikroautobusą visą buto turinį su knygų spintomis ir pianinu, rizikuojate ne tik techninių problemų kelyje, bet ir papildomų išlaidų dėl perpildymo. Tokiu atveju geriau investuoti į sunkvežimį. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvi dešimtmetis, visada patariu: nebijokite klausti ekspertų patarimo prieš įkeliant daiktus. Atidžiai įvertinkite ne tik tūrį, bet ir svorį, bei apgalvokite galutinę paskirties vietą Vokietijoje. Teisingai pasirinktas transportas – tai ne tik pinigų, bet ir jūsų nervų taupymas. Sėkmingų kelionių!