Ar verta rinktis reguliarias keliones iš Vokietijos?

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka vienu svarbiausiu ir didžiausiu Lietuvos prekybos partneriu. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, importuojanti brangias sudedamąsias dalis, ar mažas verslininkas, užsakantis prekes iš Vokietijos el. parduotuvių – klausimas apie krovinių pristatymą visada iškyla tiksliai ir akivaizdžiai. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje esu matęs, kaip pasikeitė rinka, kaip atsirado naujos technologijos ir kaip susiformavo klientų lūkesčiai. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų, su kuriuo susiduriu konsultuodamas verslo atstovus, yra susijęs su logistikos pasirinkimu: ar labiau apsimoka išsinuomoti atskirą automobilį (pilna krovininė), ar rinktis reguliarias keliones, dažnai vadinamas dalinio krovinio (partial load) arba konsoliduotų siuntų paslaugomis?

Šis klausimas nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Jis reikalauja suprasti savo verslo poreikius, biudžeto apribojimus ir, kas svarbiausia, logistikos procesų eigą. Reguliarios kelionės iš Vokietijos – tai ne tiesiog vežimas, tai sudėtinga, gerai suregliuota sistema, kuri gali sutaupyti nemažai lėšų, tačiau taip pat reikalauja geresnio planavimo. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečiu patyrimu, išsamiai aptarsime, kas tai yra, kokie yra privalumai ir rizikos, bei padėsiu nuspręsti, ar šis sprendimas tinkamas jūsų verslui.

Įvadas

Tarptautinė logistika dažnai asocijuojasi su dideliais sunkvežimiais, kurie važiuoja greitais maršrutais ir pristato prekes tiesiai į sandėlį. Tačiau realybė yra kiek kitokia. Didžioji dalis mažesnių ir vidutinių siuntų keliauja ne atskirais automobiliuose, o yra grupuojamos su kitomis siuntomis. Būtent šį procesas ir vadinamas reguliariomis kelionėmis arba krovininių konsolidacija.

Kas per savaitė Vokietijoje išvyksta tūkstančiai sunkvežimių įvairiausiomis kryptimis, tarp kurių ir Lietuva yra viena pagrindinių. Reguliarios kelionės reiškia, kad pervežėjas turi fiksuotą tvarkaraštį (pavyzdžiui, iš Berlyno į Vilnių kas antradienį ir ketvirtadienį). Šiame automobilyje yra renkamos kelios dešimtys mažesnių siuntų iš skirtingų siuntėjų, kurios vėliau iškeliaunos į paskirties vietą. Toks modelis leidžia efektyviau panaudoti transporto priemonės talpą ir sumažinti kiekvieno dalyvio išlaidas.

Pastaruoju metu, kilus kuro kainoms ir trūkstant vairuotojų, logistikos įmonės stengiasi maksimaliai optimizuoti maršrutus. Tai reiškia, kad reguliarios kelionės tampa vis patogesnės ir techniškai geriau įsisavinamos – siuntos sekamos realiu laiku, o sandėliavimo Vokietijoje procesai automatizuoti. Tačiau prieš nuspręsdami pasitikėti savo krovinių tokiai sistemai, būtina suprasti visas niuansus. Ar taupyta suma verta laukimo ir galimo krovinio pakrovimo/iškrovimo kompleksiškumo? Ar galite sau leisti laukti fiksuotos išvykimo datos? Šie ir kiti klausimai aptariami toliau, tačiau pradėkime nui pagrindinių neaiškumų, kylančių dažniausiai.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Remiantis savo praktine patirtimi ir klientų atsiliepimais, susumavau dažniausiai kylančius abejones dėl reguliariųjų kelionių iš Vokietijos paslaugų. Tikimės, kad šie atsakymai padės jums priimti apgalvotą sprendimą.

1. Kas gi yra tas „reguliarios keliones“ (LTL/FTL) skirtumas?

Svarbu išsiaiškinti terminologiją. Rinkoje vartojami terminai FTL (Full Truck Load) – pilna sunkvežimio krovinys, ir LTL (Less Than Truck Load) – dalinis krovinys. Reguliarios keliones dažniausiai susijusios būtent su LTL paslauga. Tai reiškia, kad jūsų siunta (pvz., 4 europalette) užima tik mažą sunkvežimio dalį. Likusią erdvę užpildo kiti klientų kroviniai. Tokiu būdu jums nereikia mokėti už viso sunkvežimio nuomą, o tik už užimtą vietą (metrus arba palette). Reguliarumo elementas čia įeina tuo, kad pervežėjas turi nustatytas dienas, kai jis surenka (konsoliduoja) šias siuntas Vokietijos sandėliuose ir išvyksta į Lietuvą. Tai yra priešingas užsakomajai (kai atvyksta automobilis tik prie jūsų) kelionei.

2. Ar reguliarios kelionės tikrai pigesnės už užsakomąjį transportą?

Dažniausiai – taip, tačiau viskas priklauso nuo krovinio tūrio. Jei turite 1–3 europalette, reguliarios kelionės kaina bus gerokai (kartais iki 50–60 proc.) mažesnė už tai, ką tekėtų mokėti už pilną automobilį. Čia veikia „išlaidų pasidalinimo“ principas. Tačiau jei jūsų siunta užima 15 ar daugiau europalečių (maždaug pusę sunkvežimio), skirtumas sumažėja, o kartais užsakomasis transportas gali būti net pigesnis, nes nereikia papildomai sandėliuoti ir krauti kitų klientų krovinių. Be to, reikia atsižvelgti į papildomas išlaidas, pvz., ilgesnį iškrovimo laiką terminaluose. Taigi, mažiems ir vidutiniams kroviniams – taip, tai labai ekonomiškas pasirinkimas.

3. Kiek laiko trunka toks pristatymas lyginant su tiesioginiu reisu?

Čia turime būti sąžiningi: reguliarioji kelionė visada trunka ilgiau nei tiesioginis reisas, kai vairuotojas važiuoja iš jūsų sandėlio tiesiai į paskirties vietą. Reguliariose kelionėse procesas atrodo taip: vairuotojas arba ekspeditorius surenka krovinius iš visų klientų (gali šią procedūrą atlikti 1–2 dienas Vokietijoje), turi važiuoti į transito sandėlį (paprastai Lenkijoje arba pats Vokietijoje), kur gali būti pervedamas į kitą automobilį, ir tik turi važiuoti į Lietuvą. Vidutiniškai, jei tiesioginis reisas iš Berlyno trunka 18–20 valandų, tai konsoliduota siunta gali keliauti 3–5 darbo dienas. Jei jums reikalinga „vakar pristatyti“, šis pasirinkimas gali netikti.

4. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas, kai jis keliauja su svetimais daiktais?

Tai vienas pagrindinių klientų baimių. Per savo praktiką esu girdėjęs istorijų apie pasigendamus dėžių turinį arba sulūžusias baldus dėl neteisingo pakrovimo. Tačiau profesionalios logistikos kompanijos dirba pagal griežtas taisykles. Krovinys yra įtvirtinamas (ufiksuojamas) specialiais diržais ir atramomis, kad jis negalėtų judėti net jei vairuotojas staigiai stabdytų. Be to, veikia draudimas. Dauguma patikimų pervežėjų siūlo CMR draudimą, kuris dengia žalą atsitikus nelaimei. Svarbu: užpildyti prekių priėmimo-pardavimo aktus (vadinamuosius „vežimo raštus“) kruopščiai, nurodant būklę prieš pakrovimą. Jei dėžė buvo įdrėskta prieš kraunant į konsoliduoto reiso automobilį – tai užfiksuojama, ir vėliau nebus kaltinama pervežėjas.

5. Kokias prekes geriausia vežti reguliariais maršrutais, o kokias – ne?

Reguliarios kelionys puikiai tinka standartiniams kroviniams: paletėms su dėžėmis, maisto prekėms (jei turi reikiamus sertifikatus), baldams, statybinėms medžiagoms, technikai (jei tilpta į standartinę aukštį). Tokios prekės nesikaupia, jos nesugenda nuo lengvo judesio. Nerekomenduočiau taip vežti labai brangios elektronikos arba labai trapių daiktų (pvz., meno kūrinių, stiklo gaminių be specialios pakuotės), jei tikrai nebuvo įmanoma užtikrinti, kad jos bus pakrautos viršuje ir nebus ant jų uždėtas joks svoris. Taip pat nėra tinkamos labai ilgos prekės (pvz., 6 metrų lentos), kurios nebetelpa į standartinį krovininį ir neleis uždaryti galinės durų.

6. Kaip vyksta dokumentų tvarkymas ir muitinė (jei reikalinga)?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje ir muitinės tarp šalių nėra, dokumentų tvarkymas yra būtinas. Reguliariose kelionėse viskas paremta vadinamuoju „T1“ arba ekspedicinio sąskaitų-faktūrų rinkiniu. Jūsų eksponentas (pervežėjas) surenka visus dokumentus iš visų siuntėjų, susiformuoja vienas bendras sąrašas (manifestas). Tai labai palengvina gyvenimą, nes jums nereikia rūpintis vairuotojo dokumentais ar muitinės deklaravimu (išskyrus atvejus, kai prekės vyksta į/nei ES šalis, pvz., per Jungtinę Karalystę po „Brexit“, arba yra akcizuotos prekės). Tokiu atveju profesionali kompanija patys paruoš reikiamus eksporto/importo dokumentus.

7. Ar galiu sekti savo krovinį realiu laiku?

Anksčiau, prieš 15–20 metų, tekdavo belietis telefonu ir klausti dispečerio, kur yra automobilis. Šiandien technologijos žengė toli. Beveik visos rimtos logistikos kompanijos, teikiančios reguliarias keliones, turi internetines sistemas. Įvedęs savo siuntos numerį (prekių-sandėliavimo žymą), matysi ne tik kur yra automobilis, bet ir kada buvo pakrauta, kada išvyko iš Vokietijos terminalo ir kada numatoma iškrova Lietuvoje. Tai suteikia didelį psichologinį ramumį, ypač kai vežate svarbius užsakymus klientams. Tačiau verta prisiminti, kad GPS signalas gali „siūliuoti“ tarpinėse stotelėse, o duomenys į sistemą gali būti įvedami su tam tikra delsa (pvz., 1 kartą per dieną).

8. Kas nutinka, jei atsiras vėlavimas? Ką daryti klientui?

Vėlavimai logistikoje yra neišvengiami. Tai gali būti eismo įvykiai, blogas oras Vokietijos autostradose ar net ilgai trunkantis muitinės patikrinimas (jei keliaujate maršrutais, kur kertamos sienos). Esu matęs, kaip viena avarija ilgoje eilėje gali pastumti visą grafiką diena į priekį. Jei pasirinksite reguliarias keliones, dažniausiai turite „rezervines“ datas. Pavyzdžiui, jei reisas vyksta antradieniais, o jūsų siunta vėluoja ir nebespėja, ji automatiškai perkeliamą į kitą reisą (pvz., ketvirtadienį). Nėra būtina skubiai ieškoti naujo vairuotojo. Svarbu derėtis su ekspeditoriumi dėlinformavimo – geras partneris visada praneš apie vėlavimą iš anksto, kad galėtumite paaiškinti savo klientui.

9. Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos reikia žinoti?

Vienas dalykas, dėl kurio dažnai ginčijamasi su klientais, yra vadinamosios „priedinės paslaugos“. Reguliariose kelionėse kaina dažniausiai skaičiuojama už pristatymą „iki durų“ (pirmame aukšte, su pakrovimo rampa). Tačiau jei jūsų gavėjas neturi keltuvo, jei reikia įvežti prekes į antrą aukštą su smulkintuvu, jei reikalingi papildomi įrėminimo darbai arba siunta yra ypač sunki (virš 1000 kg viena vienetas) – už tai gali būti taikomos papildomos rūpesčio (handling) pajamos. Visada rekomenduoju iš anksto nurodyti tikslų adresą ir iškrovimo sąlygas, kad vėliau nebūtų netikėtų sąskaitų. Taip pat žiūrėkite, ar į kainą įskaičiuota „ADR“ rizika, jei vežate pavojingas kategorijas (pvz., dažus, aerozolius).

10. Kaip iš tiesą pasirinkti patikimą pervežėją reguliarioms kelionėms?

Rinka yra pilna įmonių, nuo didelių tarptautinių gigantų iki mažų „vieno vairuotojo“ firmų. Mano patarimas: nepasitikėkite tik mažiausia kaina. Per 20 metų esu matęs, kaip pigiausias pasiūlymas baigdavosi dinguose ar dingusiu kroviniumi. Ieškokite ekspeditoriaus, kuris turi savo arba patikimų partnerių terminalus Vokietijoje (prie Miuncheno, Hamburgo, Duisburgo). Paklauskite apie jų atsakomybės draudimo sumas. Pasidomėkite, kiek laiko jie dirba rinkoje – ilgamečiai žaidėjai nedirba su abejotinais vairuotojais, nes jiems brangu sugadinti reputaciją. Geriausias variantas – rasti partnerį, kuris sugebės konsultuoti ne tik dėl kainos, bet ir dėl optimalios maršruto logikos.

Išvada

Apibendrinant, ar verta rinktis reguliarias keliones iš Vokietijos? Atsakymas yra teigiamas tiems, kurie vertina efektyvumą ir sąnaudų optimizavimą virš absoliučios greičio. Ši logistikos forma yra aukščiausios pakopos verslo įrankis, leidžiantis sumažinti transporto išlaidas, užtikrinti stabilią tiekimo grandinę ir sumažinti aplinkai daromą poveikį (mažiau tuščiai važiuojančių sunkvežimių).

Tačiau sėkmė priklauso ne tik nuo pasirinkto būdo, bet ir nuo paruošimo. Jūs turite būti pasiruošęs, kad prekės keliauja šiek tiek ilgiau, turite tiksliai supakuoti krovinį ir iš anksto suderinti dokumentus. Jei jūsų verslas paremtas „just-in-time“ (tik laiku) principu, kai vėlavimas vieną dieną gali sustabdyti gamyklą, gali tekti rinktis brangesnį, bet greitesnį užsakomąjį transportą.

Esu įsitikinęs, kad ateitis priklauso būtent konsoliduotiems pervežimams. Didėjant kainoms ir mažėjant ištekliams, mums visiems teks mokėti planuoti efektyviau. Pasitikėkite savo logistikos partneriu, būkite atviri ir klauskite. Gerai suorganizuota reguliarioji kelionė iš Vokietijos gali tapti ne tiek išlaidų, kiek jūsų verslo konkurencinio pranašumo šaltiniu. Tikiuosi, kad ši apžvalga padėjo jums suprasti logistikos mechanizmus ir leis priimti sprendimą, kuris padės jūsų verslui augti.