Ar verta rinktis mikroautobusą daiktų transportavimui į Vokietiją?

Tarptautinių pervežimų pasaulyje, ypač kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Vokietijos, nuolat kyla klausimas dėl optimalaus transporto pasirinkimo. Per pastaruosius dvidešimt metų, dirbdamas šioje srityje ir matydamas tūkstančius įvairių siuntų, esu įsitikinęs, kad nėra vieno universalaus atsakymo, tinkančio visiems. Tačiau vienas dažniausiai diskutuojamų ir, mano nuomone, neretai pervertinamų arba nevertinamų variantų yra krovininis mikroautobusas. Vokietija – tai mūsų pagrindinė prekybos partnerė, o logistikos maršrutai šia kryptimi yra nuolat intensyvėjantys. Šiame straipsnyje mes giliai išanalizuosime, kada mikroautobusas yra geriausias sprendimas, o kada verta pasidometi sunkesne technika.

Svarbu suprasti, kad pasirinkimas nėra tik apie tai, kiek daiktų telpa į balkoną. Tai kompleksinis sprendimas, įskaitantis laiko taupymą, kelių mokesčių (Maut) vengimą, galimybę važiuoti į miesto centrus ir, žinoma, finansines sąnaudas. Dažnai klientai, žiūrėdami į mažesnę kainą, nusprendžia, kad mikroautobusas bus pigiausias, tačiau nepaiso krovinio tūrio ar svorio apribojimų. Kitą kartą verslas atvirkščiai – perka per mažai vietos ir vėliau susiduria su papildomų reisų poreikiu. Kadangi Vokietijoje griežtai laikomasi ekologinių standartų ir transporto apribojimų miestuose, mikroautobusų vaidmuo čia yra ypač svarbus. Šiame straipsnyje mes aiškinsime, kaip neapsukti galvos ir pasirinkti tai, kas jums labiausiai apsimoka.

DUK

1. Kokiais atvejais mikroautobusas yra pigesnis už sunkvežimį?

Tai vienas dažniausių klausimų, kurį girdžiu iš smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. Atsakymas nėra tiesioginis „taip“ ar „ne“, nes priklauso nuo siuntos pobūdžio. Mikroautobusas (pvz., Mercedes Sprinter, Ford Transit ar panašios klasės automobiliai, kurių svoris neviršija 3,5 tonos) tampa aiškiai pigesniu pasirinkimu tuomet, kai kroviniui užtenka mažesnės talpos. Jeigu turite 1–2 europalletes (europines paletes) krovinių, samdyti 40 tonų sunkvežimį su puspriekabe būtų ekonomininis absurdas.

Taip pat svarbu atsižvelgti į vairuotojo darbo užmokestį. Vokietijoje jis yra vienas aukščiausių Europoje. Sunkvežimio vairuotojas turi daugiau reikalavimų (pvz., vairuotojo kortelės, darbo laiko apribojimai), todėl jo valandinis tarifas yra didesnis. Be to, mikroautobusai Vokietijoje dažniausiai atleidžiami nuo kelių mokesčių už naudojimą greitkeliais (Maut), kas gali sudaryti nemažą ekonomiją, ypač ilguose maršrutuose, kurių Vokietijoje gausu. Taigi, jei krovinys nedidelis, o biudžetas ribotas, mikroautobusas yra laimėtojas.

2. Ar galiu mikroautobusu transportuoti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai labai svarbus klausimas, susijęs ne tik su kaina, bet ir saugumu bei įstatymų laikymusi. Taip, mikroautobusu galima transportuoti tam tikrus pavojingus krovinius, tačiau čia yra griežtai reglamentuojamos taisyklės. Jeigu jūsų siunta priklauso prie mažesnių rizikos kategorijų (pvz., tam tikros rūšies chemikalai, dažai, buitinė chemija), transportavimas mikroautobusu yra įmanomas ir dažnai praktikuojamas.

Tačiau čia reikia būti itin atsargiems. Vairuotojas privalo turėti atitinkamus ADR pažymėjimus, o pats transporto priemonė turi būti įrengta pagal saugumo reikalavimus (ugnies gesintuvai, specifinės ženklinimo priemonės). Mano patirtis rodo, kad dažnai klientai nemano, kad jų siunta yra „pavojinga“, pvz., aerozoliai ar degiosios medžiagos. Būtent todėl labai svarbu iš anksto pateikti tikslią prekių specifikaciją. Bandymas slėpti tokias siuntas gali baigtis ne tik dideliais baudų sankcijomis Vokietijoje, bet ir krovinio konfiskavimu bei transportavimo licencijos praradimu.

3. Kaip mikroautobuso pasirinkimas veikia pristatymo laiką Vokietijoje?

Greitis – tai vienas pagrindinių veiksnių, dėl kurių klientai renkasi būtent mikroautobusus. Sunkvežimiams Vokietijoje taikomi griežti greičio apribojimai automagistralėse (dažniausiai 80 km/h, o kai kuriose vietose net 60 km/h), taip pat jie turi dažniau stabdyti specialiuose svarstyklių punktuose arba degalinių zonose poilsio reikalavimų (tachografas) įvykdymui. Mikroautobusai, kurių masė neviršija 3,5 tonos, gali važiuoti didesniu greičiu (paprastai iki 100 km/h arba tiesiog bendruoju greičiu, jeigu nenurodyta kita), o jų vairuotojams taikomi lengvesni poilsio režimai.

Be to, mikroautobusai yra daug judresni mieste. Jeigu reikia pristatyti siuntą į glaudžius Berlyno, Miuncheno ar Hamburko centro kvartalus, sunkvežimiui gali tekti stovėti eilėse prie įvažiavimo ar netgi gauti specialų leidimą. Mikroautobusas gali privažiuoti beveik prie pat durų. Taigi, jeigu jums svarbus „ EXPRESS“ arba „Same Day“ pristatymas, t. y. siunta turi atvykti tą pačią dieną arba kuo greičiau, mikroautobusas suteikia didelią laiko persvarą prieš sunkiąjį transportą.

4. Ar galiu mikroautobusu transportuoti baldus ar didelius daiktus?

Tai klasikinis scenarijus, kai mikroautobusas tiesiog nėra pasirodo kaip idealus sprendimas, tačiau dažnai yra vienintelis įmanomas individualiems klientams. Taip, mikroautobusais galima transportuoti baldus, tačiau čia viskas priklauso nuo išmatavimų. Standartinis krovininis mikroautobusas turi aukštį apie 1,9–2,1 metro ir ilgį apie 3–4 metrus. Jeigu turite didelę sekciją, spintą, kuri aukštesnė nei 2 metrai, ji tiesiog neįlės pro angą.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusuose dažniausiai nėra „hidraulinės uodegos“ (keliamosios galinės durys). Tai reiškia, kad jeigu krovinys sveria 300–400 kg ir jis yra vienas didelis blokas (pvz., safas ar pianinas), įkrauti jį į mikroautobusą rankomis bus neįmanoma be specialios įrangos. Tokiu atveju sunkvežimis su keltuvu būtų geriau. Tačiau jeigu tai dėžės su baldais, kurias galima pakelti rankomis arba naudojant rankinį keltuvą („Rixen“ tipo), tai mikroautobusas puikiai tinka ir leidžia sutaupyti pinigų.

5. Kokius apribojimus turi sunkvežimiai Vokietijos miestuose, kurių neturi mikroautobusai?

Vokietija yra garsėjanti savo griežta ekologine politika. Dideliuose miestuose veikia žemos emisijos zonos (Umweltzone), į kurias sunkvežimiams be atitinkamos (dažniausiai „Geltonos“ ar aukštesnės kategorijos) spalvos aplinkosauginės kortelės (Plakette) važiuoti draudžiama. Be to, daugelyje miestų centrų, pavyzdžiui, senamiestyje, yra visiškas sunkesnių transporto priemonių įvažiavimo draudimas arba reikalaujami specialūs leidimai.

Mikroautobusai, kaip taisyklė, yra laikomi lengvaisiais automobiliais (jei svoris < 3,5 t), todėl jiems šie apribojama netaikomi. Tai leidžia lengvai pasiekti parduotuves, sandėlius ar netgi privačius namus miesto teritorijoje, kai sunkvežimiui tektų likti už miesto ribų ir perkrauti krovinį į mažesnį transportą (tai vadinama „cross-docking“ operacija, kuri kainuoja papildomai pinigų ir laiko). Taigi, jeigu jūsų gavėjas yra miesto centre, mikroautobusas sutaupys daug nervų.

6. Ar mikroautobusu transportavimas yra saugus? Kaip su kroviniu elgiasi vairuotojai?

Dvidešimt metų patirtis sako, kad saugumas priklauso ne nuo automobilio dydžio, o nuo ekspedicijos kompanijos kultūros. Tačiau yra techniškų niuansų. Krovininiai mikroautobusai dažniausiai yra uždaros konstrukcijos („kėbulo“ tipo), kas užtikrina, kad krovinys nėra veikiamas išorės orų (lietaus, sniego) ir yra apsaugotas nuo vagystės akies. Dauguma šių automobilių turi metalines grotas arba uždaras duris tarp vairuotojo kabino ir krovininės skyrius.

Kodėl tai svarbu? Vokietijoje, stovint degalinėse ar poilsio vietose, krovinys yra mažiau pažeidžiamas. Be to, mikroautobusuose dažniau važiuoja vienas vairuotojas, kuris atsakingas už visą procesą. Jis padeda įkrauti, jis saugo, jis iškrauna. Sunkvežimių atveju, vykstant tarptautiniais maršrutais, gali būti keletas vairuotojų, o krovinys gali būti perkraunamas tarpiniuose terminaluose. Kiekvienas perkrovimo etatas didina pažeidimo ar sugadinimo riziką. Mikroautobusu dažniausiai vykdoma „door-to-door“ (nuo durų iki durų) schema be tarpinių sandėliavimų.

7. Kaip apskaičiuojama kaina? Ar tai tik kuro sąnaudos?

Dauguma klientų mano, kad kaina susideda tik iš kuro ir vairuotojo algalapio. Tai tik dalis tiesos. Mikroautobuso kainodarą taip pat lemia kelių mokesčiai (nors jie mažesni, bet Lenkijoje ar Čekijoje mokėti reikia), automobilio amortizacija, draudimas (CMR draudimas), ir Vokietijos specifiniai mokesčiai, jei automobilis svorio ribą viršija (tai jau nebe 3,5 t, o sunkesni mikroautobusai).

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad mikroautobusu negalima vežti tiek daug, kiek sunkvežimiu. Todėl kaina dažnai skaičiuojama ne už toną ar už kvadratinį metrą, o už vietą (už „mėsą“). Jeigu jūsų krovinys užima pusę mikroautobuso, jums teks mokėti pusę reiso kainos, net jei svoris nėra didelis. Yra tokia sąvoka kaip „užimtumo koeficientas“. Ekspeditoriai stengiasi užpildyti mikroautobusą kuo labiau, kad reisas būtų pelningas. Todėl jei turite tik kelias dėžes, gali tekti laukti, kol surasime kitą klientą tame pačiame maršrute (konsolidacija), arba mokėti pilną reiso kainą, jeigu skubate.

8. Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų dėl krovinio pakavimo?

Taip, ir tai yra vienas labai svarbus dalykas, dėl kurio dažnai kyla problemų. Mikroautobusai važiuoja greičiau ir yra labiau linkę į smūgius stabdant (dėl lengvesnės masės) nei sunkvežimiai. Todėl krovinys turi būti užfiksuotas (ufiksuotas) ypač kruopščiai. Nenaudojant tvirtinimo juostų, „krožnių“ arba pripučiamų pagalvių, krovinys gali judėti transporto priemonės viduje.

Vokietijos kelių policija yra labai griežta. Jeigu sustabdys mikroautobusą patikrai ir pastebės, kad krovinys nėra užtvirtintas, baudos gali būti didžiulės, o krovinys gali būti uždraustas vežti toliau. Mano patirtis: geriau investuoti į kokybiškas dėžes ir tvirtinimo medžiagas, nei rizikuoti. Jei krovinys yra trapus (stiklas, elektronika), reikia tai specialiai pažymėti ir papildomi apsaugos darbai bus būtini. Mikroautobuse nėra tokios „amortizacijos“ kaip sunkvežimio pneumatiniame rėme, todėl kelyje duobės juntamos stipriau.

9. Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, tačiau techniškai mikroautobusuose tai įgyvendinama šiek tiek kitaip. Dideliuose sunkvežimiuose yra montuojami sudėtingi GPS/GPRS sistemos, kurios siunčia duomenis apie kuro sąnaudas, vairuotojo poilsį ir t.t. Mikroautobusuose dažniausiai būna paprastesnės GPS sekimo sistemos.

Tačiau ekspedicijos kompanijos, kurios vertina savo klientus, visada suteikia galimybę sekti krovinį. Esu matęs, kaip klientai nerimauja, kai prekės nevažiuoja. Nors mikroautobuso vairuotojas gali būti užimtas vairavimu ir visada neatsakinėti į skambučius, GPS sistemos leidžia matyti, kur automobilis yra. Būtinai klauskite savo ekspeditoriaus ar tokią galimybę suteikia. Taip pat, dėl mažesnio kiekio krovinių, vairuotojas dažniau gali tiesiog paskambinti jums pranešti, kad jau artėja, kas sukuria daug asmeniškesnį ir saugesnį jausmą.

10. Kada tikrai nėra verta rinktis mikroautobuso?

Nepaisant visų privalumų, yra situacijų, kai mikroautobuso pasirinkimas yra klaida. Pirmiausia, tai tuomet, kai krovinio svoris ar tūris viršija 3,5 tonų (arba maždaug 15–18 kubinių metrų, priklausomai nuo modelio). Jeigu bandysite „pustumti“ per daug, rizikuojate, kad automobilis bus pervargtas, o vairuotojas gali gauti baudą už perpildymą. Tai taip pat padidina padangų pasidėvėjimą ir avarijos riziką.

Taip pat nėra verta rinktis mikroautobuso, jeigu krovinys yra paletėtas ir sunkus. Pavyzdžiui, jeigu turite 10 europalečių po 800 kg (iš viso 8 tonos), tai neįmanoma įvežti mikroautobusu. Jums reikės sunkvežimio. Taip pat, jei kaina yra vienintelis kriterijus, o krovinys užima tik labai mažą erdvę (pvz., viena lagamina), gali pasirodyti, kad pigiau bus siųsti autobusu (pvz., „Lux Express“ ar „Ecolines“ siuntų skyriumi) arba traukiniu, nors tai ir užtruks ilgiau. Mikroautobusas yra kompromisas tarp greičio, kainos ir patogumo, bet jis nėra stebuklingas sprendimas visiems 10 tonų kroviniams.

Išvada

Apibendrinant, klausimas „ar verta rinktis mikroautobusą“ neturi vieno atsakymo.