Ar saugu keliauti mikroautobusu iš Vokietijos šiuo metu?

Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų tarptautinių keleivinių pervežimų versle, mačiau viražus, kurių nepagalvoja net patys patyrę keliautojai. Kelionės iš Vokietijos į Lietuvą ir atgal yra kasdienybė tūkstančiams žmonių – nuo darbininkų, grįžtančių po savaitės pamainos, iki studentų, važiuojančių į užsienio universitetus. Tačiau, kai kalbame apie mikroautobusus, dažniausiai kyla tos pačios rūpesčio akys: ar tai tikrai saugu? Ar mano kelionė nebus paskutinis „loterijos“ bilietas? Šiuo metu, kai Europos keliai vėl tankėja, o logistika susiduria su naujais iššūkiais, šis klausimas yra aktualesnis nei bet kada.

Noriu pasakyti iš karto – taip, keliauti mikroautobusu gali būti labai saugu. Žodis „gali“ čia yra raktinis, nes saugumas nėra numatytas automatiškai. Jis priklauso nuo konkretaus vežėjo, automobilio techninės būklės ir to, kaip organizuota pati kelionė. Esu matęs puikiai prižiūrimus „Volkswagen T6“ ar „Mercedes Vito“ mikroautobusus, kuriais vairuotojai vairuoja kaip savo vaikus, ir esu matęs senus, „pjaustytus“ furgonus, kurie kelių eismo taisykles laikė tik pasiūlymu. Šiuo metu situacija Vokietijoje yra tokia, kad rinkoje vyksta stipri natūrali atranka – pajėgios ir atsakingos kompanijos išlieka, o „kišeniniai“ vežėjai traukiasi. Tačiau klientui svarbiausia yra mokėti atskirti vienus nuo kitų.

Šiame straipsnyje nepasakysiu paprastų frazių. Kaip žmogus, kuris perėjo šį kelią nuo vairo iki logistikos vadovo, paaiškinsiu, kas iš tikrųjų vyksta už uždarų mikroautobuso durų. Mes aptarsime techninę pusę, vairuotojų darbo režimus, dokumentus ir tas smulkmenas, kurios lemia jūsų saugumą. Sužinosite, ką tikrinti prieš įsėdant ir kodėl kaina kartais tiesiogiai siejasi su jūsų gyvybe. Nesigilinkime į baisius istorijas, o pažiūrėkime į situaciją realiai, remdamiesi patirtimi ir faktais.

Kelionė iš Vokietijos – tai ne tik nuvažiuoti tūkstančio kilometrų. Tai pervežti keleivį per kelias valstybes, kuriose skiriasi kelių kokybė, policijos režimai ir net oro sąlygos. Šiuo metu, kai orų sąlygos Europoje tampa vis neprognozuojamesnės, o ekonominiai sunkumai verčia kai kuriuos taupyti padangose, būtina būti informuotam. Sėdžiant šioje vietoje, jūs jau darote pirmą žingsnį link saugios kelionės – informacijos paiešką. Toliau rasite išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums susiformuoti pilną nuomonę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar mikroautobusai iš Vokietijos atitinka techninius saugumo reikalavimus?

Tai, galbūt, svarbiausias klausimas. Vokietija yra šalis, garsėjanti savo griežtais techninės priežiūros reikalavimais (TÜV), tačiau tai nėra garantija, kad kiekvienas kelyje sutiktas mikroautobusas yra idealios būklės. Profesionalios pervežimo kompanijos, kurios veikia legaliai ir ilgai, savo techninę būklę prižiūri ne dėl to, kad būtų gera, o todėl, kad joms privaloma. Šiuo metu legalus vežėjas turi atlikti techninę apžiūrą kas 6 mėnesius (prieš 12 mėnesių, jei automobilis naujas), o kasdien prieš išvykstant vairuotojas privalo atlikti „Daily check“ – kasdienę techninę patikrą.

Jei renkatės pervežėją, klauskite apie technines apžiūras. Saugus mikroautobusas šiuo metu turi būti ne tik be rūdžių, bet ir pasipildytas moderniaisiais saugumo sistemos: ESP (elektroninė stabilizavimo programa), ABS, ir, svarbiausia, geromis žieminėmis arba visaisėmis padangomis, priklausomai nuo sezono. Daugelis incidentų keliuose įvyksta ne dėl blogų kelių, o dėl pavojingai prižiūrėtų padangų. Taip pat neabejotinas privalumas yra „tacho“ grafų buvimas – tai rodo, kad vairuotojas neviršija leidžiamų valandų, o automobilis naudojamas pagal paskirtį.

2. Kaip užtikrinamas vairuotojo kompetencijas ir jo psichologinė būklė?

Technika yra tik pusė sėkmės. Kita pusė – žmogus prie vairo. Sritis, kurioje dirbu, yra specifika dėl vairuotojų nuovargio. Ilgos kelionės iš Vokietijos į Lietuvą trunka 12–14 valandų. Legalus vežėjas negali vairuoti šį laiką be pertraukų. Mūsų kompanijoje ir kitose rimtose firmose taikoma griežta politika: po 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka. Tai ne rekomendacija, o įstatymas (ECO reglamentas), kurio laikomasi naudojant tachografo kortelę.

Dabar dažnai galite girdėti apie nelegalius vežėjus, kurie vengia tachografų, vairuoja be poilsio, kad kuo greičiau grąžintų pinigus. Tokiuose atvejuose vairuotojo psichologinė būklė yra kritiška – nuovargis lygiavertus alkoholiui. Renkantis kelionę, visada verta pasidomėti, ar įmonė naudoja tachograus duomenis. Jei vairuotojas atrodo pavargęs ar neramus dar iki išvykimo, tai yra blogas signalas. Mūsų patirties rodo, kad patikimas vairuotojas – tai ne tik „vairuotojo pažymėjimas“ kišenėje, bet ir atsakingas požiūris į savo sveikatą bei keleivių gyvybes. Jis nebus nervingas, jei užkliuvote kelio minutele, ir nepažengs į konfliktą.

3. Ar kelių sąlygos tarp Vokietijos ir Lietuvos keliaujant mikroautobusu yra saugios?

Šiuo metu kelių infrastruktūra gerokai pasikeitė, tačiau vis dar egzistuoja specifiniai iššūkiai. Vokietijoje keliai, ypač automagistralės (Autobahn), yra puikiai prižiūrimi, tačiau jų pavojingumas slypi ne būklėje, o greičiuose. Mikroautobusai, net jei yra modernūs, turi kitą masės centrą nei lengvieji automobiliai, todėl staigūs manevrai esant dideliems greičiams gali būti pavojingi. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, kur reikia staigiai mažinti greitį.

Keliaujant per Lenkiją, kur yra pagrindinis tranzitas, situacija kiek kitokia. Ten kelių kokybė gali staigiai pasikeisti iš puikios į vidutinę. Ypač pavojingos yra vietinės trasos, kuriose dažnai važiuoja lėtai judančiai traktoriai ar sunkvežimiai, kurie gali netikėtai suktis į privažiuojamuosius kelius. Šiuo metu Lenkijoje vyksta intensyvus autostradų „A2“ statybos ir atnaujinimo darbai, kas kartais sukelia eismo spūstis. Patyręs vairuotojas žino, kur reikia būti ypač atidžiam, ir pasirinks saugesnį maršrutą, net jei jis šiek tiek ilgesnis, taip išvengdamas pavojingų ruožų ar didelių spūsčių, kuriose mikroautobusas gali būti „prarytas“ sunkiasvorių sraute.

4. Ką daryti, jei įvykia avarija ar techninis gedimas Vokietijoje ar kelyje?

Tai scenarijus, apie kurį niekas nenori galvoti, bet būtent čia pasirodo vežėjo profesionalumas. Patikima kompanija visada turi nenumatytų situacijų planą. Jei mikroautobusas sugenda Vokietijoje, negalima tiesiog palikti keleivių prie kelio krašto. Mūsų praktika rodo, kad pirmasis žingsnis – užtikrinti keleivių saugumą (nukreipti juos į saugią vietą, pavyzdžiui, degalinę ar poilsio aikštelę) ir skubiai iškviesti techninę pagalbą.

Taip pat svarbu draudimas. Legalus tarptautinis vežėjas privalo turėti ne tik CASCO draudimą transporto priemonei, bet ir keleivių draudimą (nuo nelaimingų atsitikimų). Šiuo metu Vokietijoje veikia efektyvi pagalbos tarnyba (ADAC ir pan.), tačiau be vokiškų kalbos žinių keleiviui gali būti sunku susisiekti. Jūsų vairuotojas turi mokėti sukomunikuoti su tarnybomis ir organizuoti kelionės tęsinumą – arba pakeisti mikroautobusą, arba, jei tai neįmanoma, organizuoti viešbučio apgyvendinimą ir pervežimą kitu transportu. Būtent todėl svarbu rinktis ne „vienkartinius“ vairuotojus, o firmas, kurios atsako už savo techniką ir žmones 24/7.

5. Ar saugu keliauti naktį? Kaip tai veikia vairuotoją?

Naktinės kelionės iš Vokietijos yra labai populiarios, nes taip sutaupoma diena. Tačiau ar tai saugu? Atsakymas priklauso nuo organizacijos. Žmogaus biologinis laikrodis yra nustatytas taip, kad naktį miegome, todėl vairuotojui yra sunkiau išlikti atidžiam. Tačiau profesionalai dirba pamainomis ir yra prieš tai tinkamai pailsėję.

Saugumas naktį užtikrinamas ne tik vairuotojo poilsio grafiku, bet ir technika. Mikroautobusai turi būti tvarkingi žibintai (šiuo metu Vokietijoje reikalaujama dieninių žibintų, kurie gerai matomi), o padangos – tinkamos drėgnai ir slidžiai dangai. Be to, naktį eismas yra rečiau, kas sumažina avarijos riziką dėl kitų dalyvių kaltės, tačiau didelė rizika yra gyvūnų (elniai, šernai) patekimas į kelią, ypač Rytų Vokietijoje ir Lenkijoje. Patyręs vairuotojas naktį mažina greitį, net jei kelyje tuščia, ir yra ypatingai atidžiaus stebi kelio pakraščius. Jei jūsų vairuotojas skubina naktį, važiuodamas 140 km/h per miškus – tai ne saugumas, o loterija.

6. Kaip atpažinti patikimą pervežėją ir išvengti „kišeninių“ vairuotojų?

Rinka šiuo metu padalinta į dvi dalis. Vienoje pusėje yra legalios, užregistruotos kompanijos, kurios moka mokesčius, turi draudimus ir atsiskaitymo su klientais suteikia kvitus ar sutartis. Kitoje pusėje – vairuotojai „savaitgalininkai“, kurie vežia „už bakšišką“ ir jų pagrindinis tikslas – uždirbti kuo daugiau, kuo mažiau išleidžiant.

Kaip tai atpažinti? Paprasčiausias būdas – pažvelgti į mikroautobusą. Ar jame yra įmonės logotipas? Ar jis švarus? Ar vairuotojas elgiasi profesionaliai, prašo dokumentų ir pats pasirodo su tvarkingais dokumentais? Legalus vežėjas visada pateiks sutartį arba bent jau užsakymo kvitą, kuriame nurodyta maršruto data, kaina ir atsakingas asmuo. Jei susitarimas vyksta tik per „Facebook“ ar „WhatsApp“ be jokios formalaus pėdsako, o vairuotojas pasitinka ne oficialioje vietoje, o pavyzdžiui prie parduotuvės kieme, rizika, kad tai nelegalus vežimas, yra didelė. Tokiuose atvejuose jei įvyksta avarija, jūs neturite jokios teisinės gynybos – jūs esate nelegalus keleivis.

7. Ar mikroautobusuose yra įrengtos saugos diržai ir ar jų naudojimas privalomas?

Tai atrodo banalu, tačiau statistika yra griežta. Saugos diržai mikroautobusuose yra būtini, tačiau jų tipas gali skirtis. Naujesniuose modeliuose (pvz., „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“) yra trijų taškų diržai su įtempikliais, kurie užtikrina aukštą saugumo lygį. Senesniuose modeliuose gali būti tik paprasti, pilvo diržai.

Lietuvos ir Vokietijos įstatymai reikalauja, kad keleiviai naudotųsi saugos diržais, jei toks įrenginys yra. Vairuotojas turi teisę (netgi pareigą) nepradėti kelionės, kol keleiviai nebus užsisegę. Mūsų patirtis rodo, kad didžioji dalis avarijų su žiauriais pasekmėmis įvyksta dėl to, kad žmonės nebuvo užsisegę. Jei įsėdant į mikroautobusą matote, kad diržų nėra, jie sulūžę arba vairuotojas nepasiūlo jų užsegti – tai yra „raudona vėliava“. Tokio mikroautobuso saugumo lygis yra kritiškai žemas. Nepaisydami šios smulkmenos, jūs rizikuojate savo gyvybe net ir esant nedidelei avarijai.

8. Kaip šiuo metu veikia dokumentų ir keleivių patikros sienose?

Nors Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, tai nereiškia, kad sienos nėra. Šiuo metu ypač aktyvi migracijos kontrolė vyksta Vokietijos-Lenkijos ir Lenkijos-Lietuvos sankryžose. Legalus keleivinis pervežimas turi būti deklaruojamas. Vairuotojas turi turėti sąrašą keleivių (manifestą) ir jų asmens dokumentus (pasius ar tapatybės korteles).

Saugumas čia įgyja kitą prasmę – teisinį saugumą. Jei keliaujate su nelegaliu vežėju, kuris neturi teisės pervežti keleivių komerciniu pagrindu, policija gali sustabdyti mikroautobusą, konfiskuoti automobilį ir palikti keleivius be priemonių judėti. Tai neblogiausias atvejis – blogiausias, jei paaiškėja, kad vairuotojas neturi net paties vairuotojo pažymėjimo arba yra ieškomas. Renkantis pervežėją, užtikrinkite, kad jis naudoja oficialius maršrutų punktus ir turi teisę pervežti žmones (Transporto licencija). Tai užtikrina, kad jūsų kelionė nebus nutraukta policijos posto viduryje nakties.

9. Ar dabartinė kuro kainų padidėjimo situacija įtakoja kelionių saugumą?

Tai yra labai aktualus klausimas šiuo metu. Kai kuro kainos šuoliuoja į viršų, kai kurie neatsakingi vežėjai bando taupyti vieninteliame įmanomame – techninėje priežiūroje ar kokybėje. Pavyzdžiui, gali būti naudojamos pigesnės, ne sertifikuotos padangos, arba atidėliojamas remontas („jei važiuoja, važiuos“). Taip pat gali kilti pavojus, kad vairuotojas bandys išvengti kuro mokesčių (jei kuras pigesnis kitoje šalyje) ir pripildyti bakus nelegaliu būdu, kas yra gaisro pavojus.

Kita vertus, didelės kompanijos, kurios turi ilgalaikius sutarimus su degalinėmis, patiria mažesnį smūgį. Jos netaupyti ant saugumo. Todėl, jei matote ypatingai žemą kainą, kuri neatitinka rinkos (pavyzdžiui, kelionė iš Dortmundo į Vilnių už 50 eurų), tai turėtų jus įspėti. Tokia kaina gali reikšti, kad vairuotojas vengs kelių mokesčių, važiuodamas keliais antrinės reikšmės (kur blogesnė kokybė), arba taupyti ant techninės būklės. Saugumas kainuoja, ir šiuo atveju pernelyp pigu gali tapti brangu.

10. Kokius patarimus duotumėte keleiviui, norinčiam pasijusti saugiai kelionės metu?