Ar patogūs mikroautobusai kelionėms į Vokietiją? Išsamus eksperto vertinimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptimi ne tik verslo, bet ir turizmo srityje. Nepaisant to, kad atstumai nuo Lietuvos nėra kosminiai, kelionė į šią šalį vis tiek reikalauja nemažai laiko – paprastai nuo 12 iki 18 valandų važiavimo, priklausomai nuo tikslo (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ar Diuseldorfas). Kyla natūralus klausimas: kaip šį kelią įveikti kuo patogiau? Dažnai statome į priešpriešą asmeninį automobilį, lėktuvą ir mikroautobusų nuomą su vairuotoju.

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt metų, esu matęs viską: nuo pavargusių vairuotojų, bandančių nukeliauti kuo greičiau „seniu“ automobiliu, iki prabangių limuzinų, kurie tiesiog netinka ilgiems nuotoliams dėl ergonomikos trūkumų. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir objektyviai įvertinti, ar mikroautobusai tikrai yra geriausias pasirinkimas kelionėms į Vokietiją, atsižvelgiant į komfortą, saugumą ir praktiškumą. Mes nekalbėsime tik apie „sėdėjimą“ – kalbėsime apie tai, kaip techninės charakteristikos, organizaciniai detalės ir žmogiškasis faktorius veikia jūsų kelionės kokybę.

Svarbu suprasti, kad mikroautobusų rinka šiuo metu yra labai įvairi. Tai nebe tie patys „Gazeliai“ ar seni „Ford Transitai“, kuriuos mes prisimename iš devintojo dešimtmečio. Šiuolaikiniai mikroautobusai, skirti tarptautiniam pervežimui, dažnai pranoksta net kai kuriuos lengvuosius automobilius komforto lygiu. Tačiau viskas priklauso nuo to, ką tiksliai reiškia jums „patogumas“ ir kaip profesionaliai pasiruošta pati kelionė.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime techninius aspektus, psichologinius kelionės niuansus, pinigines kainas ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kuriuos girdėju iš savo klientų prieš juos išsirinkiant transporto priemonę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar mikroautobusas tikrai patogesnis už asmeninį automobilį, jei reikia važiuoti 1000 km ir daugiau?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių abejonių. Logika atrodi paprasta: „Mano automobilis yra mano mėgstamas kėdutė, aš jame viską žinau“. Tačiau tarptautinėmis reisais vertinamas ne tik vairuotojo, bet ir visų keleivių komfortas. Ilgoje kelionėje, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Frankfurte, asmeninis automobilis turi keletą esminių trūkumų, palyginti su kokybišku tarptautinės klasės mikroautobusu.

Pirmiausia, tai erdvė. Net jei vairuote prabangų sedaną, ilgiau nei dvi valandas sėdėti galinėje sėdynėje tampa varginanti. Modernūs mikroautobusai, tokie kaip Mercedes-Benz Vito ar VW Transporter (ilgosios ratų bazės versijos), sukonstruoti taip, kad keleiviai galėtų ne tik sėdėti, bet ir ištiesti kojas, netrukdydami kitam. Dauguma šių automobilių turi reguliuojamas nugaros atramas, o kartais ir „pėdų poilsio“ funkcijas, kai sėdynė pasislenka į priekį.

Antra, judėjimo laisvė. Asmeniniame automobilyje esate „įkalintas“ savo vietoje. Keliuose į Vokietiją yra nemažai degalinių (pvz., Lenkijoje ar Vokietijos autostradose), kuriose galima sustoti. Mikroautobuse, ypač jei tai 8-9 vietų versija, galima (jei leidžia saugumo taisyklės ir maršrutas) šiek tiek pasislinkti, pakeisti poziciją ar net nuleisti ranką į šaldytuvą, kurį dažnai turi šiuolaikiniai pervežėjai. Be to, jei keliaujate grupe, asmeniniu automobiliu tektų važiuoti 2–3 automobiliais. Tai žymiai padidina nuovargį – vairuotojai turi nuolat derinti greitį, ryšį ir sustojimus, kas sukuria papildomo streso. Vienas mikroautobusas su profesionaliu vairuotoju suvienija grupę, leidžia visiems kartu pailsėti ir bendrauti, o ne susirūpinti keliu.

2. Kaip ilgos kelionės įtakoja keleivių sveikatą, ir ar mikroautobuso važiuoklė sumažina nuovargį?

Per savo praktiką esu pastebėjęs, kad po atvykimo į vietą svarbiausia ne būti tik laiku, bet ir jausti pajėgumą dirbti ar ilsėtis. Čia vaidmenį vaidina ne tik sėdynės, bet ir važiuoklė. Vokietijos keliai, ypač autostrados „Autobahn“, išties kokybiški, tačiau Lenkijos ar dalies Lietuvos ruožai gali būti grublėti. Kietas asmeninio automobilio pakaba sukuria daugybę mikrovibracijų, kurios, nors ir pastebimos tik sąmoningai, smarkiai nuvargina smegenų centrines nervines ląsteles per 10–12 valandų.

Profesionaliems mikroautobusams, skirtiems pervežti 8 ir daugiau keleivių, dažnai montuojamos pagerintos, o kartais ir pneumatinės pakabos. Šios sistemos geriau slopina kelio nelygumus. Pavyzdžiui, važiuojant toliau nei 800 km, skirtumas tarp standartinio lengvojo automobilio ir mikroautobuso su pneumatine pakaba jaučiamas kaip mažesnis raumenų įtempimas ir mažiau galvos skausmo. Taip pat svarbus triukšmo lygis. Mikroautobusai dažnai yra geriau izoliuoti akustiškai nei standartiniai universalai. Mažiau triukšmo iš ratus praleidžiančio dangos ir variklio reiškia, kad keleiviai gali ramiai pokalbiauti, užmigti arba pasiklausyti muzikos neukėlę garso iki maksimumo, kas taip pat mažina nuovargį.

3. Kiek bagažo talpina mikroautobusas, ar tai pakanka keliaujant į Vokietiją verslo reikalais (pvz., parodoms)?

Šis klausimas ypač aktualus verslo klientams. Dažnai vykstame į parodas Hanoverio, Diuseldorfo ar Kelno mugėse, kur klientai turi ne tik rankinius bagažus, bet ir didelius parodų stendų elementus, demonstracines prekes, kurios nebetilps į lėktuvo bagažinę arba kainuos labai brangiai pervežti.

Čia mikroautobusai turi aiškią persvarą prieš keleivinius mikroautobusus („vanelė“ tipo), kurie turi tik vieną durų angą keleiviams. Tarptautinio pervežimo klasės mikroautobusai, pavyzdžiui, 9 vietų, dažnai turi atskirą, erdvų bagažinės skyrių, kuris yra užpakalinėje automobilio dalyje, po sėdynėmis. Priklausomai nuo modelio (Mercedes Vito Extra Long, VW Transporter Kombi), ten gali tilpti nuo 4 iki 10 didelių lagaminų, o jei išmontuojamos kelios galinės sėdynės – talpa tampa tiesiog didžiulė.

Mano patirtis rodo, kad 8-9 keleivių grupei, keliaujančiai su standartiniu rankiniu bagažu, vieno mikroautobuso bagažinės paprastai užtenka be jokių kompromisų. Jei reikalinga kelti ypčiai daug daiktų, visada galima susitarti dėl priekabos pirkimo, tačiau 90% atvejų standartinis ilgosios bazės mikroautobusas sprendžia problemą efektyviau nei du visureigiai su dėžėmis virš stogo. Be to, svarbu paminėti, kad bagažas yra saugus – jis neįkaista saulėje (kaip ant stogo) ir yra apsaugotas nuo lietaus bei vagysčių užrakintame skyriuje.

4. Ar ekonomiška nuomoti mikroautobusą su vairuotoju, palyginti su lėktuvu ar traukiniu?

Finansinis aspektas visada yra svarbus, tačiau jį reikia įvertinti kompleksiškai. Palyginkime 8 asmenų grupę. Bilietai į Vokietiją (pvz., į Berlyną) lėktuvu, įskaitant paslaugas „Ryanair“ ar „Lufthansa“, gali svyruoti, tačiau reikia pridėti kelionę iki oro uosto (Vilnius ar Kaunas), patikrinimą, laukimą ore, o vėliau – kelionę iš oro uosto miesto centro (pvz., Berlyno Brandenburgo oro uosto yra gana toli nuo centro, o Miuncheno – netoli, tačiau vis tiek reikia S-Bahn). Visos šios išlaidos daugiau nei dvigubina kainą vienam asmeniui.

Mikroautobuso nuoma su vairuotoju atrodo brangiai iš pirmo žvilgsnio, tačiau kai dalijama iš 8 ar 9 žmonių, kaina vienam keleiviui dažnai tampa konkurencinga arba net mažesnė už lėktuvą. Prie to pridedama „door-to-door“ (nuo durų iki durų) paslauga – jums nereikia vežti lagaminų metro laiptais ar traukinių stotyje. Be to, laiko taupymas yra neįkainojamas. Nereikia atvykti į oro uostą 2 valandas prieš skrydį. Jūsų kelionė prasideda tada, kai jūs norite, ir baigiasi tiesiogiai prieš viešbutį ar sandėlį Vokietijoje.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje traukiniai (ICE) yra greiti, tačiau brangūs, o jų bilietų kaina svyruoja priklausomai nuo užsakymo laiko. Grupės bilietai gali kainuoti nemažai. Mikroautobusu jūs turite fiksuotą kainą, kurioje jau įskaičiuota kuras, kelių mokesčiai (Vignette Lenkijoje ir mokesčiai Vokietijoje) ir vairuotojo darbas. Nėra jokių staigių papildomų mokesčių už bagažą ar vietą.

5. Kokios papildomos paslaugos gali užtikrinti didesnį komfortą mikroautobuse?

Daugelis klientų mano, kad mikroautobusas – tai tik sėdynės ir ratai. Tačiau aš visada patariu klientams klausti apie papildomą įrangą, kuri gali paversti 12 valandų kančią maloniu praleidimu. Šiuolaikiniai, gerai prižiūrimi mikroautobusai turi įvairių privalumų.

Vienas svarbiausių dalykų – kondicionierius. Vasarą, kai keliuose Lenkijoje ar Vokietijoje temperatūra viršija 30 laipsnių, be veikiančio klimato kontrolės kelionė tampa pavojinga sveikatai. Mūsų autoparke visada stengiamės, kad kondicionieriai veiktų idealiai, nes tai ne komforto, o saugumo klausimas. Taip pat dažnai randami USB jungtys prie kiekvienos sėdynės – šiandien tai būtinas dalykas, kad išlaikyti telefonus įkrautais navigacijai ar pramogoms.

Jei kalbame apie aukštesnę klasę, tai gali būti ir WiFi ryšys (nors Vokietijoje ir Lenkijoje jis gali būti menkas, tačiau el. pašto tikrinimui užtenka), ir DVD grotuvas su monitoriais, leidžiantis žiūrėti filmus kelionės metu (ypač jei keliauja su vaikais). Kartais klientai pageidauja šaldytuvo – tai naudinga ilgame reise, kad turėtumėte šaltų gėrimų nereikia stovėdami prie eilės degalinėje. Galiausiai, tai yra maži dalykai: švarios, kvapniančios užuolaidos, švarios antklodės (jei reikia miegoti kelyje) ir nedelsiant pateikiamas vandens buteliukas kiekvienam keleiviui. Tai sukuria tą „premium“ jausmą, kurio negali gauti pigiu bilietu lėktuve.

6. Kaip vairuotojo patirtis ir kvalifikacija veikia kelionės patogumą?

Transporto priemonė – tai tik pusė sėkmės. Kita pusė – vairuotojas. Esu matęs situacijų, kai brangus, naujas mikroautobusas buvo vairuojamas taip, kad keleiviai išlipo žali. Vairuotojo stilius, jo gebėjimas numatyti situaciją kelyje, tiesiogiai veikia komfortą.

Profesionalus tarptautinių reisų vairuotojas žino ne tik trumpiausius kelius, bet ir patogiausius. Pavyzdžiui, jis žino, kur Lenkijoje yra geriausios kavinės su maistu, o ne tik „fast food“ greitieji. Jis žino, kurioje Vokietijos autostrados dalyje dažniau vyksta patikros ir kaip elgtis, kad būtų išvengta nereikalingų nervų. Be to, vairuotojo psichologinė būklė svarbi. Jei vairuotojas nusivylęs ar pavargęs, tai perduodasi keleiviams.

Dirbdamas srityje 20 metų, ačiu stengiuosi pasirinkti vairuotojus, kurie yra ne tik techniškai pasirengę (turintys reikiamas kategorijas – D1 ar D, ir pažymas apie vairuotojo darbo laiką), bet ir kalba bent minimalų anglų ar vokiečių kalbą (jei reikia susisiekti su policija ar viešbučiu). Jie taip pat turi laikytis „poilsio ir darbo“ režimo. Mums neleidžiama vairuoti 4.5 valandas be pertraukos. Tačiau geras vairuotojas numatys šią pertrauką ne kaip privalomą blogybę prieš degalinę, kurioje nieko nėra, o pasirinks patogų poilsio zoną (Rasthof) Vokietijoje, kur galima pavalgyti normalų karštą maistą ir pailsėti. Toks planavimas daro kelionę sklandžią.

7. Ar saugu keliauti mikroautobusu Vokietijos autostradose, kur greičiai dažnai viršija 150 km/h?

Saugumas – tai prioritetas nr. 1. Vokietijos autostrados (Autobahn) gąsdina tuos, kurie nenaudojami važiuoti dideliais greičiais, tačiau mikroautobusai čia jaustis gan gerai, jei yra techniškai tvarkingi. Svarbu suprasti skirtumą tarp paprasto „Volkswagen Caddy“ ir tarptautiniam pervežimui skirtų „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „VW Crafter“.

Pastarieji turi ilgesnę ratų bazę, kas suteikia didesnį stabilumą. Jų važiuoklė pritaikyta dideliems svoriams ir greičiams. Be to, mūsų autoparkuose esančiai transporto priemonės reguliariai praeina griežtas technines apžiūras (TA) prieš kiekvieną ilgą reisą. Tikrinamos stabdžių sistemos, padangų protektoriai (ypač svarbu žiemą Vokietijoje, kur reikalaujama žiemos padangų), padangų slėgis.

Taip pat reikia pažymėti, kad Vokietijoje griežtai stebimas greičio ribojimas. Nors kai kuriose ruoose nėra ribojimo, sunkesniems transporto priemonėms (įskaitant daugelį mikroautobusų, viršijančių 3,5 t arba turinčių daugiau nei 8 vietas be vairuotojo) dažnai taikomas 80 km/h arba 100 km/h ribojimas, net jei techniškai automobilis gali važiuoti greičiau. Profesionalus vairuotojas žino šias taisykles ir laikosi jų, išvengdamas baudų. Keleiviams tai reiškia saugią, stabilią kelionę be rizikingų lenkimų ir staigių stabdymų.

8. Kaip pasirinkti tinkamą mikroautobuso modelį? Ar visi jie vienodi?