Ar mikroautobusas tinka ilgoms kelionėms į Vokietiją su šeima?

Vokietija jau dešimtmečiais išliks viena populiariausių kryptų lietuviams. Čia vykstame ne tik verslo reikalais, bet ir ieškoti poilsio, lankyti parduotuves, pasigrožėti architektūra arba susirasti senų draugų. Tačiau, kai kalba eina apie šeimos kelionę, susiduriame su amžinu klausimu: ką rinktis – patogų, bet ankštį sedaną, erdvų, tačiau „girtą“ visureigį, o galbūt mikroautobusą? Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, mačiau nemažai kelionių – nuo puikių iki tiek, kuriuos norėtų pamiršti. Ir galiu pasakyti viena: ilgos kelionės su šeima yra tarsi sudėtingas muzikos kūrinys. Jei vienas instrumentas nuderinamas (pvz., vairuotojo nuovokis), o kitas „skamba“ netinkamai (pvz., vaikams per ankšta), visas koncertas žlunga.

Šiame straipsnyje mes neapsiribosime paprastu „taip“ ar „ne“. Mes pasikalbėsime apie tai, kas tikrai svarbu: ergonomiką, saugumą, Vokietijos kelių specifiką ir, žinoma, šeimos psichologiją kelyje. Mikroautobuso pasirinkimas – tai ne tik vietos klausimas, tai investicija į kelionės kokybę. Ar ši investicija apsimoka? Pažiūrėkime.

Įvadas

Kelionė iš Lietuvos į Vokietiją nėra trumpa atostoga. Net ir pasinaudojus greitaisiais keliais, nuvažiuojama apie 1000–1200 kilometrų viena kryptimi. Jei kelyje praleisite 12–14 valandų, automobilio vidus tampa jūsų antruoju namu, valgomu, svetaine ir lova viename. Čia prasideda pagrindinis mikroautobuso pranašumas – erdvė.

Tačiau daugelis klientų, su kuriais bendrauju, turi abejonių. „Ar mikroautobusas nebus per brangus?“, „Ar jis nebus nepatogus mieste?“, „Ar vaikai nuobodžiaus dar labiau, jei sėdės toliau vienas nuo kito?“. Tai logiški rūpesčiai. Transporto priemonės pasirinkimas priklauso ne tik nuo keleivių skaičiaus, bet ir nuo jų amžiaus, bagažo kiekio (o Vokietijoje dažnai važiuojame apsipirkti) ir vairuotojo įgūdžių.

Mano patirtis rodo, kad šeimoms, kuriose yra 4 ar daugiau narių, ypač jei tarp jų yra paauglių ar mažų vaikų, mikroautobusas dažnai yra vienintelis logiškas sprendimas, jei norite, kad atostogos prasidėtų dar prieš paties kelionės tikslo pasiekimą, o ne po dviejų dienų „išsitiesimo“. Šiame straipsnyje išsamesnai aptarsime visus niuansus, padėsiančius nuspręsti, ar šis transporto tipas jums tinkamas.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiu išsamų atsakymų į dešimt klausimų, kuruos dažniausiai girdėju iš klientų planuojančių šeimos kelionę į Vokietiją.

1. Ar mikroautobusas tikrai patogesnis už didelį visureigį (SUV) ilgos kelionės atveju?

Tai vienas dažniausių ginčų. Didelieji visureigiai, tokie kaip VW Touareg, BMW X5 ar pan., turi puikią vaizdo sritį ir prabangą, tačiau jie dažnai pralaimi mikroautobusams dėl ergonomikos ilgos kelionės metu. Mikroautobuse (pvz., VW Caravelle ar Mercedes-Benz V-Class) sėdima aukščiau. Tai leidžia ne tik geriau matyti kelią, bet ir, kas svarbiau, lengviau įlipti ir išlipti. Esu matęs, kaip senjorai ar nėščios moterys kovoja su žemu SUV paviršiumi, tuo tarpu mikroautobusas turi „žingsnį“ – žemą pakopą, kas žymiai palengvina įsėdimą.

Be to, viduje esantis aukštis leidžia keleiviams tiesiog atsistoti ir pailsėti, sustojus prie degalinės. SUV viduje esate „sučiuptas“, o mikroautobuse galite ištiesinti nugarą be jokių apribojimų. Ilgos kelionės į Vokietiją (pvz., į Miuncheną ar Hamburgą) trunka daug valandų, o galimybė pakeisti poziciją sėdint (pvz., atitraukti rankenis arba paslenktą sėdynę) yra neabejotinas privalumas.

2. Kaip mikroautobusai veikia Vokietijos autostradose (Autobahn), ar jie yra saugūs dideliais greičiais?

Vokietijos autostrados yra legendarinės, tačiau jose reikia turėti odis už galvos. Mikroautobusai, ypač modernūs, yra sukurti važiuoti greitai. Tačiau čia svarbu atskirti keleivinius mikroautobusus (M1 kategorija) nuo lengvųjų komercinių automobilių (N1 kategorija). Dauguma šeimoms skirtų mikroautobusų yra M1 kategorijos, tai reiškia, kad jie gali važiuoti tiek pat greitai, kaip ir įprasti automobiliai.

Tačiau fizika lieka fizika. Mikroautobusas turi aukštesnį svorio centrą ir didesnį pasipriešinimą vėjui. Esu matęs, kaip stiprus šoninis vėjas, prasidėjęs prie Hanoverio arba lygumose, gali „pamesioti“ net patikimą transporto priemonę. Mano patarimas: jei vairuojate mikroautobusą, neskubėkite lenkti visų ir laikykite saugų atstumą. Vairuotojas turi būti atidesnis nei vairuodamas „VW Golf“. Kuro sąnaudos taip pat svyruoja – važiuojant 160 km/h mikroautobusas vartoja žymiai daugiau degalų nei 110 km/h greičiu, tad saugus ir ekonominis važiavimas (apie 110–120 km/h) yra optimaliausias strategija.

3. Ar bagažo skyrius mikroautobuse tikrai talpiaus už didelės sedaną ar universalą bagažinę?

Tai vienas svarbiausių kriterijų, kai vykstate į Vokietiją. Mūsų šalies piliečiai dažnai važiuoja ne tik atostogauti, bet ir papildyti rūbų spintą, nupigti elektronikos arba statybinių medžiagų. Standartinio sedano bagažinė talpina 3–4 didelius krepšius. Mikroautobuse, jei jis nėra pilnai užpildytas keleivių, galima susidėti daugybę daiktų.

Čia yra vienas niuansas, kurį dažnai pamirštama. Jei mikroautobuse važiuoja 7-8 žmonių, bagažo vietos gali likti nedaug, nes ji užima sėdynių „užpakalinė“ dalis (galinės sėdynės nugaros atlenkiamos, tačiau ten dažnai dedamos rankinės bagažo). Tačiau jei keleivių yra 4–5, galines sėdynes galima išmontuoti arba suskleisti, ir tada gaunate tiesioginę sunkvežimio platformą. Ten telpa dviračiai, vežimėliai, didelės lagaminų krūvos. Taigi, bagažo klausimas sprendžiamas ne vien talpa, bet ir galimybe keisti interjero konfigūraciją.

4. Ar mikroautobuso nuoma ar pirkimas pasiduoda finansiškai, palyginti su paprastu automobiliu?

Finansai visada yra svarbūs. Mikroautobusas brangesnis tiek įsigyjant (arba nuomuojant), tiek eksploatuojant. Kuro sąnaudos didesnės, draudimas (ypač jei vairuotojas jaunesnis nei 25 metai) gali būti aukštesnis. Tačiau čia reikia žiūrėti į kainą vienam keleiviui ir komforto indeksą.

Jeigu vykstate dviem automobiliais (pvz., du sedanai), kad paimtumėte visą šeimą, išlaidos dvigubėja: du kuro bakai, du vairuotojai (reikia du kartus ilsėtis), dvi kelionės per Vokietijos miestų centruose (mokestis už du automobilius parkavimo aikštelėse). Vienas mikroautobusas sujungia viską į vieną ekonominį vienetą. Be to, psichologinė vertė – visa šeima keliauja kartu, gali kalbėtis, juoktis, o ne būti išsklaidyta po du skirtingus „vabalus“. Mano nuomone, jei šeima didelė (5+ žmonių), mikroautobusas finansiškai visada apsimoka, jei skaičiuojame bendrą kelionės biudžetą, o ne tik kuro sąnaudas vienam automobiliui.

5. Kokie yra Vokietijos teisiniai reikalavimai mikroautobusams (greičio limitai, mokesčiai)?

Čia dažnai pasitaiko klaidų, todėl reikia būti labai atidiems. Vokietijoje greičio apribojimai priklauso nuo transporto priemonės masės ir kategorijos. * Mikroautobusai iki 3,5 t (M1 kategorija): Jie lyginami su įprastais automobiliais. Autostradoje galima važiuoti rekomenduojamu 130 km/h greičiu (ir daugiau, jei nėra ribojimų), tačiau rekomenduoju laikytis 130 km/h, nes už viršijimo baudos gali būti milžiniškos. * Kitaip: Jei mikroautobuso techniniame passe yra pastebėta, kad jis gali vežti daugiau kaip 8 žmones (įskaitant vairuotoją) arba jo masė viršija tam tikras ribas, jis gali būti priskirtas sunkesnei kategorijai. Tada autostradoje greitis gali būti ribojamas iki 100 km/h (ar net 80 km/h), o tai reiškia, kad jus nuolat lenks „Volkswagen“ „Golfai“.

Taip pat svarbu atsiminti apie Umweltplakette (ekologinę kortelę). Jeigu planuojate važiuoti į Vokietijos miestų centrus (pvz., Berlynas, Miunchenas, Kelnas), ši kortelė būtina. Be jos gausite baudą. Mikroautobusams, kaip ir įprastiems automobiliams, reikalinga žalia (Gelb) arba geltona (Gelb) kortelė, priklausomai nuo išmetamųjų dujų standarto. Prieš išvykdami, visada patikrinkite, ar jūsų mikroautobuse ji yra įklijuota priekiniame stikle.

6. Kaip vaikai jaučiasi mikroautobuse? Ar tai mažina kelionės stresą?

Kaip tėvas ir ilgamečiai vairuotojas galiu pasakyti: vaikas mikroautobuse yra laisvesnis. Standartiniame automobilyje vaikai sėdi vienas greta kito, dažnai kovoja dėl „asmeninės erdvės“, liečia vienas kitam akis, kas sukelia konfliktus. Mikroautobuse, ypač jei tai modelis su atskirtomis sėdynėmis (pvz., 2+2+2 arba 2+3+2 schema), vaikai gali sėdėti toliau vienas nuo kito.

Be to, didesnis interjero aukštis leidžia lengviau montuoti papildomus įrenginius. Galima įrengti mažą staliuką tarp sėdynių, ant kurio padėti piešinius ar užkandžius. Vaikai gali lengviau pasiekti savo daiktus, esančius aukščiau, nei žemame sedane. Taip pat, esu matęs, kad ilgamečiuose maršrutuose (pvz., Vilnius–Frankfurtas) vaikai mikroautobuse miega geriau – galima įrengti horizontalią padėtį (nuleidžiant sėdynes) arba netgi, jei tai yra prabangus modelis, gulti ant geresnių sėdynių. Mažiau verksmo – ramesnė kelionė tėvams.

7. Ar sunku vairuoti mikroautobusą mieste, ypač siaurose Vokietijos senamiesčio gatvėse?

Tai realus rūpestis. Vokietijos miestai, ypač senosios dalys (pvz., Rothenburg ob der Tauber arba Heidelbergas), buvo statomi arklių ir vežimų epochai, ne 2,1 metro pločio mikroautobusams. Taip, vairuoti mikroautobusą centre reikalauja daugiau dėmesio. Parkavimo aikštelėse dažnai tenka ieškoti vietų skirtų „Transporter“ tipo automobiliams, kurios dažnai randama toliau nuo įėjimų arba požeminiuose garažuose (ten reikia įsidėmėti aukščio limitus – dauguma požeminių garažų neleidžia įvažiuoti aukštesniems nei 2 metrai).

Tačiau šiandienos mikroautobusai turi daug pagalbinės sistemos. Galinės vaizdo kameros, 360 laipsnių vaizdo sistemos, parkavimo davikliai priekyje ir gale – tai ne prabanga, o būtinas dalykas mieste. Mano patirtis rodo, kad pripranta prie dydžio per pusvalandį. Svarbiausia – žinoti savo automobilio matmenis. Jei abejojate ar sugesite pro siaurą arką – nesukite. Geriau nueikite pėsčiomis šimtą metrų nei išgelbėsite automobilį iš „gnybtų“.

8. Kokios techninės problemos dažniausiai kyla ilgose kelionėse su mikroautobusais?

Dirbdamas pervežimų srityje, mačiau, kad mikroautobusai yra patikimi, tačiau turi savų „silpnųjų punktų“, kurie pasireiškia ilgose (1000+ km) kelionėse. * Padangos: Dėl didesnės masės padangos dėviosi greičiau. Prieš kelionę būtinai patikrinkite likusią protektoriaus gylį. Vokietijoje už nusidėvėjusias padangas gali baudžioti griežtai. * Stabdžiai: Mikroautobusai dažniau stabdo dydžiu, todėl stabdžių diskai ir kaladėlės įkaista. Ilgos kelionės kalnuotoje Vokietijos dalyje (pvz., netoli Bavarijos Alpių) gali peršaldyti stabdžius, jei naudosite variklio stabdymą. * Oro kondicionierius: 7-8 keleivių mikrobe kyla didelė drėgmė. Jei kondicionierius neveikia 100%, langai išsidės, ir tai taps katastrofa. Patikrinkite kūlimo sistemą. * Pakaba: Perkrauta mikroautobuso pakaba gali nukristi ant „apsauginių“ (bump stop), kas sukelia nepatogumą.

Mano patarimas: prieš išvykstant atlikite techninę apžiūrą ne „akimis“, o pas profesionalą. 50 eurų, išleisti apžiūrai, gali sutaupyti tūkstančių ir sugadintų atostogų.

9. Ar reikia specialių vairuotojo pažymėjimų (kategorijos), kad nuomotis mikroautobusą šeimai?

Lietuvoje ir daugumoje ES šalių taisyklės šiuo atveju yra gan palankios. Jeigu mikroautobuso maksimali leistina masė neviršija 3,5 tonos, ir jis skirtas ne daugiau kaip 9 keleiviams (įskaitant vairuotoją), juo gali vairuoti asmuo, turintis įprastą B kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Dauguma šeimoms skirtų mikroautobusų (VW Transporter Kombi, Mercedes Vito ir pan.) patenka į šią kategoriją. Tačiau būkite atidi nuomos punktuose. Kartais pasitaiko didesnių modelių (pvz., VW Crafter ar Mercedes Sprinter), kurių masė viršija 3,5 t, arba jie gali vežti daugiau žmonių. Tokiu atveju reikės C1 arba C kategorijos. Jeigu planuojate nuomoti automobilį Lietuvoje ir važiuoti į Vokietiją, visada klauskite apie automobilio masę. B kategorija leidžia vairuoti 3,5 t transporto priemonę, tačiau jei automobilis yra užregistruotas kaip krovininis (N1), o ne keleivinis (M1), gali būti taikomi greičio apribojimai, apie kuriuos kalbėjau anksčiau.

10. Kokius patarimus duotumėte pirmą kartą į Vokietiją mikroautobusu vykstančiai šeimai?

Galiausiai, keletas praktinių patarimų iš „kampo“, kurie padarys kelionę sklandžią. 1. Planuokite sustojymus: Žmogaus fiziologija reikalauja mažiausiai vieno sustojimo kas 2 valandas arba kas 200 km. Mikroautobuse tai būtina ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams judėti. Naudokitės didžiosiomis degalinėmis (prie autostradų), jose yra erdvios aikštelės mikroautobusams. 2. Pasirūpinkite pramogomis: Nors mikroautobusas erdvus, 10 valandų kelyje gali užtrukti amžinybę. Parsivežkite neįkraunamų garsiakalbių, planšetinių kompiuterių, o jei keliaujate su mažais vaikais – smulkių žaislių, kurie nenukrenta po sėdynes. 3. Pinigai: Vokietijoje dauguma greitųjų kelių nemokami, tačiau kai kurie tuneliai ir tiltai (pvz., netoli Hamburgo arba keliais į Daniją) gali būti mokami. Turėkite grynų pinigų arba banko kortelę be išlaidų už užsienio operacijas. 4. Navigacija: Nustatykite navigaciją į režimą „Mikroautobusas“ (Truck ar Van). Tai padės išvengti mažų gatvelių, kuriose negalėsite suktis, ir tiltų, kurių aukštis per mažas. 5.