Ar keleivių transportas į Vokietiją mikroautobusu yra saugus?

Keleivių pervežimai į Vokietiją mikroautobusais jau daugelį metų išlieka viena populiariausių ir patogiausių kelionių rūšių tiek verslo klientams, tiek privatiems asmenims. Vokietija, kaip ekonominis Europos centras, kasdien pritraukia tūkstančius vairuotojų, kurie vyksta darbo reikalais, lankyti šeimos narių arba tiesiog tyrinėti šios šalies gamtą. Tačiau, renkantis transporto priemonę tolimai kelionei, vienas iš svarbiausių, o kartu ir dažniausiai užduodamų klausimų yra: „Ar tai visgi yra saugu?“.

Dirbu šioje srityje beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai organizuotų maršrutų iki pavojingų situacijų, kurių buvo galima išvengti. Ilgalaikė patirtis leidžia man žiūrėti į procesą ne kaip į paprastą vežimą iš taško A į tašką B, o kaip į sudėtingą sistemą, kurioje saugumas priklauso nuo trijų pagrindinių dalykų: žmogaus (vairuotojo), techninės būklės (transporto priemonės) ir tvarkos (organizacijos). Šiame straipsnyje noriu atskleisti, kaip šiuolaikiniai keleivių pervežimai į Vokietiją yra užtikrinami ir ką tiksliai turėtumėte žinoti, prieš pasitikdami savo saugumą pervežėjo rankose.

Svarbu suprasti, kad „mikroautobuso“ sąvoka tarptautiniuose pervežimuose nėra tiesiogiai susijusi su senais, prastai prižiūrimais „Volkswagen Transporter“iais, kuriais anksčiau vežė darbininkus į Angliją. Šiandien kalbame apie profesionalius, dažniausiai 8–9 vietų (retesniais atvejais daugiau) keleivinius automobilius, kurie privalo atitikti griežtus techninius ir teisinius reikalavimus. Vokietija yra viena iš griežčiausių šalių Europoje, kai kalbama apie kelių eismo taisyklių laikymąsi ir techninę būklę, todėl visi, kas vyksta į šią šalį, privalo būti pasiruošę aukštiems standartams.

Tačiau pačios griežčiausios taisyklės nieko nereiškia, jei jas nesilaikoma. Todėl šiame straipsnyje mes ne tik atsakysime į pagrindinį klausimą, bet ir išsamiai aptarsime techninius, teisinius bei praktinius saugumo aspektus. Mes pakalbėsime apie tai, ką turėtumėte patikrinti prieš kelionę, kuo skiriasi legalus vežėjas nuo „laukinio“, kodėl vairuotojo poilsis yra svarbiau nei greitis ir kaip elgtis esant nepageidaujamoms situacijoms. Sąmoningas požiūris ir informacija yra geriausia apsauga, todėl kviečiu susipažinti su išsamia informacija toliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su keleivių saugumu vykstant į Vokietiją mikroautobusu. Ši informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir galiojančiais teisės aktais.

1. Kokie teisiniai reikalavimai taikomi mikroautobusams, vykstantiems į Vokietiją?

Tarptautiniai keleivių pervežimai yra griežtai reguliuojami ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos teisės aktais. Jei mikroautobusas turi nuo 9 iki 16 vietų (įskaitant vairuotoją) ir yra naudojamas komerciniam pervežimui, jis privalo turėti specialią tarptautinio keleivių pervežimo licenciją. Tai nėra paprasta leidimo forma, o dokumentas, kurį išduoda Valstybinė kelių transporto inspekcija (tikrinus įmonės patikimumą, finansinę padėtį ir vadovo kompetenciją). Be to, toks transportas privalo turėti Konfesijos (Community Licence) kortelę, kuri leidžia vykdyti tarptautinius reisus be papildomų leidimų kitose ES šalyse. Vokietijoje dažnai atliekamos neplanuotos policijos patikros, ir jei trūksta šio dokumento, transporto priemonė gali būti sustabdyta, o kelionė – nutraukta. Taip pat būtina, kad mikroautobusas būtų įregistruotas kaip keleivinis (ne kaip krovininis), o techninė apžiūra (TA) praeita laiku.

2. Ar vairuotojai turi specialų rengimąsi šioms kelionėms?

Absoliučiai taip. Dauguma žmonių mano, kad jei žmogus turi „B“ kategorijos vairuotojo pažymėjimą, jis gali važiuoti į Vokietiją su keleiviais. Tačiau verslo tikslais (už pinigus) vykstantiems vairuotojams reikalingas papildomas kvalifikacinis rengimas – vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimas (žinomas kaip „95 kodas“). Tai nėra formalumas, o 140 valandų teorinio ir praktinio mokymo kursas, kuris apima ekonominį vairavimą, įvykių analizę, darbo laiko apskaitą ir t.t. Be to, kiekvienas vairuotojas privalo eiti privalomus medicinos patikrinimus, kad būtų įsitikinta, jog jo sveikata leisti ilgai ir atsakingai vairuoti. Patyręs pervežėjas niekada neleis vairuoti transporto vairuotojui be šių dokumentų, nes tai tiesioginis saugumo ir draudimo išmokos rizikos faktorius.

3. Kaip užtikrinamas, kad vairuotojas neperdirba ir nuspūdžia?

Tai vienas iš kritiškiausių saugumo elementų. Ilgos kelionės į Vokietiją (pavyzdžiui, į Berlyną, Miuncheną ar Hamburgą) trunka daugiau nei 10–12 valandų. Norint išvengti nuovargio, galioja griežti darbo laiko ir poilsio reikalavimai (EBR taisyklės). Visi nauji mikroautobusai turi būti įrengti skaitmeniniais tachografais (net jei tai 9 vietų automobilis). Šis prietaisas neleidžia vairuotojui meluoti apie nuvažiuotą laiką. Taisyklės nustato: po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką, o per paros vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas (iš viso). Atsisakyti tachografo arba jį „sukalibruoti“ yra neįmanoma be to, kad tai ne pastebėtų kontrolės institucijų. Profesionalios įmonės stebi šiuos duomenis nuotoliniu būdu (tacho failų atsisiuntimas), todėl vairuotojas negali tiesiog „pasistumti“ ir važiuoti 20 valandų iš eilės – sistema to tiesiog neleis.

4. Kokios techninės būklės turi būti toks mikroautobusas?

Techninė būklė – tai ne tik tai, ar automobilis „neša“, ar ar jis duoda dūmų. Tarptautiniam maršrutui mikroautobusas turi būti idealios būklės. Pirmiausia, tai susiję su padangomis. Vokietijoje galioja griežti žiemos padangų reikalavimai (nuo spalio iki balandžio), o vasarą padangos turi būti tinkamos dideliems greičiams (dažniausiai H arba indeksas). Stabdžių sistema, pakaba ir vairo mechanizmas yra patikrinami kiekvieną rytą prieš išvykstant į reisą (vadinamoji „kasdieninė apžiūra“). Be to, mikroautobusai turi atitikti Euro 5 ar Euro 6 ekologinius standartus, kas ne tik mažina taršą, bet ir užtikrina, kad variklis yra modernesnis, patikimesnis ir turi galingesnius stabdžius. Dauguma patikimų vežėjų keičia savo parką kas 4–5 metus, kad išvengtų senų techninių gedimų rizikos kelyje.

5. Ar keleiviai yra apdrausti kelionės metu?

Taip, draudimas yra privalomas. Kiekviena įmonė, turinti licenciją keleivių pervežimui, privalo turėti keleivių civilinės atsakomybės draudimą. Šis draudimas dengia žalą, kurią gali patirti keleivis dėl eismo įvykio. Tačiau čia yra vienas niuansas: minimali draudimo suma, nustatyta ES reglamentu, gali atrodyti per maža sunkioms traumoms gydyti. Profesionalios įmonės dažnai pasirašo papildomą draudimo sutartis (Accident insurance), kurio draudimo suma gerokai didesnė. Prieš kelionę visada verta paklausti organizatoriaus apie draudimo ribas. Taip pat svarbu atsiminti, kad jei įvykia eismo įvykis dėl kaltės trečiosios šalies (pavyzdžiui, patašė kitas automobilis), žalos atlyginimu turi rūpintis tos šalies draudikas, tačiau procesas gali užtrukti. Lietuviškas draudikas šiuo atveju veikia kaip pagalbininkas.

6. Kaip elgiamasi su bagažu – ar jis yra saugus?

Bagažo saugumas dažnai užmiršiamas, tačiau jis yra kritiškas. Jei mikroautobuse staiga sustabdomas arba įvyksta avarija, neprifixuotas bagažas tampa pavojingu sviediniu. Reglamento reikalavimai nurodo, kad bagažas turi būti vežamas tam skirtame skyriuje (t. y. atskirai nuo keleivių saloną). Jei mikroautobuse nėra atskiro bagažinės skyriaus (kaip tai būna daugumoje 8–9 vietų „VW Caravelle“ ar „Mercedes Vito“), tada bagažas turi būti tvirtai pritvirtintas specialiais diržais arba tinkleliais. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad keleiviai neša didelius lagaminus į saloną ir juos palieka greta savęs. Taip pat verta paminėti, kad Vokietijoje policija gali nubausti vairuotoją, jei bagažas užkliūva į vaizdą ar trukdo judėti salone.

7. Ar kelionė mikroautobusu yra saugesnė nei savo automobiliu?

Statistiškai ir praktiškai – taip. Nors gali atrodyti, kad savo automobilį valdote geriau, profesionalus vairuotojas turi didžiulę patirties. Jis važiuoja tą pačią trasą dešimtis kartų per mėnesį, jis žino kiekvieną pavojingą posūkį Lenkijoje, kiekvieną statybos zoną Vokietijos autobane ir žino, kur dažniausiai stovi policija. Profesionalai vairuoja taip, vadinamu, „defensive driving“ (gynybinio vairavimo) stiliumi – jie numato situacijas, reaguoti į kurias paprastam vairuotojui reikėtų refleksų, kurių jis tiesiog neturi dėl nuovargio ar įpročių. Be to, šiuolaikiniai mikroautobusai turi pažangias saugumo sistemas: ESP (elektroninę stabilumo kontrolę), ABS, daugiau oro pagalvių ir kitas pagalbines sistemas, kurių senesniuose asmeniniuose automobiliuose gali ir nebūti.

8. Kokios yra pagrindinės rizikos kelyje į Vokietiją?

Saugumas priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo kitų dalyvių. Pagrindinė rizika kelionės metu, ypač per Lenkiją ir Vokietiją, yra kiti eismo dalyviai. Vokietijos autobane (Autobahn) nėra greičio apribojimo tam tikrose ruožuose, todėl ten važiuoja itin greiti automobiliai. Nors mikroautobusas dažniausiai važiuoja 90–110 km/h greičiu, skirtumas tarp jo ir sportinio automobilio, kuris lekia 200 km/h, gali būti pavojingas, jei nebuvo tinkamai įvertintas perėjimas į greitąją juostą. Kitas rizikos faktorius – orų sąlygos. Vokietijoje dažnai pasitaiko rūkų juostų („Nebel“), kai matomumas sumažėja iki kelių metrų. Patyręs vairuotojas žino, kad tokiose situacijose reikia sulėtinti, net jei kiti lenkia. Taip pat pavojingi yra statybos objektai, kurie Vokietijoje yra labai gausūs ir dažnai turi siaurus juostų susiaurėjimus.

9. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti „piratų“?

Rinka yra įvairi, ir čia veikia ne tik profesionalai, bet ir asmenys, kurie veža „be kvito“. Kaip ekspertas patariu: atkreipkite dėmesį į kainą. Jei kaina atrodo pernelyg žema (pvz., 50 eurų kelionė į Berlyną), tai pirmasis signalas, kad kažkas negerai. Tokia kaina nebegali padengti kuro, kelių mokesčių (Vokietijoje mokestis už automagistralių naudojimą – mokesčiai už sunkiuosius automobilius yra dideli) ir, svarbiausia, normalaus vairuotojo atlyginimo. Patikrinkite, ar įmonė turi svetainę, ar ji yra juridinis asmuo (UAB arba IĮ). Užsukite į „Rekvizitai.lt“ ir pažiūrėkite, kiek veikia įmonė ir koks jos apyvartos dydis. Jei įmonė veikia 20 metų ir turi didelę apyvartą – tai saugus ženklas. Taip pat verta skaityti atsiliepimus socialiniuose tinkluose, tačiau atsargiai, nes juos gali būti ir „užsisakyti“.

10. Kas nutinka, jei kelyje sugenda mikroautobusas?

Nėra techninės priemonės, kuri būtų 100 % pasitikėjimo. Net ir naujausias automobilis gali sugesti. Skirtumas tarp profesionalų ir mėgėjų yra tai, kaip jie reaguoja į gedimus. Profesionali įmonė turi sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis visame maršrute (Lietuva, Lenkija, Vokietija). Jei įvykia gedimas, vairuotojas nedelsia ir nebando remontuoti variklio šalikelėje su peiliu ir lipnia juosta. Jis skambina pagalbai. Be to, jei gedimas yra rimtas ir neįmanoma tęsti kelionės per reasonable time (protingą laiką), įmonė privalo organizuoti keleiviams pervežimą į paskirties vietą kitu transportu (pvz., išsinuomoti kitą mikroautobusą arba, esant būtinybei, panaudoti traukinių/busų bilietus). Šios išlaidos turi padengti pervežėjas. Klientui svarbu susipažinti su įmonės veiklos taisyklėmis – ar turi jie teisę palikti keleivius šalia kelio, jei sugenda? Atsakymas turi būti neigiamas.

Išvada

Apibendrinant, keleivių transportas į Vokietiją mikroautobusu gali būti, yra ir yra labai saugus, tačiau tik esant vienam pagrindiniam sąlygumui – turite pasirinkti legalų, patikimą ir patirtį turintį pervežėją. Sąmoningas rinkimasis čia yra pusė sėkmės. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido beveik pusę savo gyvenimo, galiu drąsiai teigti: techniniai ir teisiniai standartai Europoje yra sukurti taip, kad maksimaliai apsaugoti keleivį. Tachografai, licencijos, draudimai ir techninės apžiūros nėra biurokratinės klampynės, o barjeras, neleidžiantis keliuose pasirodyti nepasiruošusiems vairuotojams ir techninėms „kabriolėms“.

Kelionė į Vokietiją trunka daug valandų, todėl natūralu, kilti susirūpinimui. Tačiau jei matote, kad vairuotojas atsakingas, automobilis švarus ir tvarkingas, o įmonė gali pateikti visus reikalingus dokumentus, galite mėgautis kelione ir ramiai užmigti sėdėdami savo vietoje. Sąžiningos įmonės dirba ilgametei reputacijai, o ne vienam pardavimui, todėl jų verslo modelis remiasi tuo, kad jūs pasiekiate paskirties vietą saugiai ir laiku.

Nepamirškite ir savo vaidmens – užsisegti saugos diržus (nors tai dažnai nepatinka keleiviams) ir elgtis pagal vairuotojo instrukcijas. Sąžiningai pasakius, saugumas kelyje yra bendra iniciatyva. Pasirinkdami profesionalą, jūs investuojate ne tik į komfortą, bet ir į savo bei savo artimųjų gyvybę. Keliaukite protingai ir saugiai.