Ar keleivių pervežimas į Vokietiją yra saugus? Visas vadovas keleiviams

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių – ten vykstame dirbti, lankyti savo artimuosius, taip pat vyksta įvairios kultūrinės ir verslo kelionės. Toks didelis susidomėjimas natūraliai sukuria ir klausimų srautą, o vienas dažniausiai pasitaikančių yra tas, ar šie ilgi kelionės pervežimai išties yra saugūs? Turint omenyje, kad kelionė iš Vilniaus ar Klaipėdos iki Berlyno ar Miuncheno gali trukti nuo 14 iki 18 valandų, rūpestis yra visiškai suprantamas. Kaip žmogus, kuris šioje srityje praleido daugiau nei dvidešimt metų ir mačiau, kaip pasikeitė rinka, standartai ir technologijos, galiu drąsiai teigti: šiandien keleivių pervežimas į Vokietiją yra ne tik saugus, bet ir vienas geriausiai reguliuojamų paslaugų sektorių. Tačiau, kaip ir visur, čia egzistuoja niuansai, kuriuos turi žinoti kiekvienas sumanus keleivis.

Šiame straipsnyje mes ne tik atsakysime į pagrindinį klausimą, bet ir panagrinėsime, kas užtikrina jūsų saugumą kelyje, kaip atpažinti patikimą vežėją ir kokių taisyklių laikosi profesionaliai transporto kompanijos. Sąmoningumas ir informacija yra geriausia apsauga, todėl kviečiu susipažinti su išsamią informacija, kuri padės jums jaustis ramiai įsėdant į autobusą ar mikroautobusą.

Kodėl šiandien saugumo lygis yra toks aukštas?

Praėjusiais dešimtmečiais situacija kelyje pasikeitė nepripažįstamai. Jei anksčiau rinkoje vyko „laisviųjų rinkų“ sąlygos, kai vežimą galėjo siūlyti beveik kas turintis vairuotojo pažymėjimą, tai šiuo metu galioja griežti Europos Sąjungos reikalavimai. Kiekviena kompanija, teikianti keleivių pervežimo paslaugas tarptautiniais maršrutais, turi gauti specialią licenciją. Tai nėra paprasta „popieriaus“ procedūra – ji reikalauja, kad įmonė turėtų ne tik patikimą techninę bazę, bet ir pakankamą garantinį kapitalą, taip pat atitinkamus draudimus.

Be to, svarbų vaidmenį vaidina techninė priemonės priežiūra. Profesionalios transporto kompanijos savo parką (tiek autobusus, tiek mikroautobusus) privalo techniškai patikrinti kas 6 savaites (paprastai vadinamą „TO“ arba technine apžiūra). Tai dažniau nei įprastam asmeniniam automobiliui. Tokio griežtumo reikia todėl, kad tokiems transporto priemonėms tenka didžiulė apkrova – jos nuvažiuoja šimtus tūkstančių kilometrų per metus. Reguliari techninė priežiūra užtikrina, kad stabdžiai, padangos, suspensija ir variklis būtų idealioje būklėje, kas tiesiogiai įtakoja kelionės saugumą.

Dar vienas aspektas, kurį dažnai pamirštame, yra vairuotojų kvalifikacija. Profesionalus vairuotojas nėra tik asmuo, turintis teises. Jis turi turėti specialų „95 kodą“ (tarptautinių pervežimų kvalifikacijos pažymėjimą), kas reiškia, kad jis išlaikė papildomus egzaminus iš medicinos, taikomųjų transporto priemonių techninių reikalavimų ir logistikos. Be to, vairuotojai privalo eiti reguliarius medicinos patikrinimus, įskaitant psichofiziologinius testus, kad užtikrintų, kad jie yra visiškai tinkami darbui. Visa tai sukuria stiprią filtravimo sistemą, kuri nepraleidžia nepasirengusių ar nesveikų vairuotojų į rinką.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas: raktas į nesąmoningų avarijų išvengimą

Vienas didžiausių saugumo garantų ilgos kelionės metu yra griežtas vairuotojo darbo ir poilsio grafikas. Ilgainiui stresas ir nuovargis gali sukelti klaidas, todėl Europos Sąjungos reglamentai (EC Nr. 561/2006) yra beveik kariniai savo griežtumu. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti ją į 15 ir 30 minučių).

Kas ypač svarbu keleiviui – šios taisyklės kontroliuojamos ne tik įmonės vidinių procesų, bet ir išorinių priemonių. Kiekviena transporto priemonė yra įrengta tachografu – prietaisu, kuris automatiškai užfiksuoja vairavimo laiką, greitį, pertraukas. Policijos patikros metu Vokietijoje ar Lietuvoje tarnybos pareigūnai nedelsiant patikrina šiuos duomenis. Jei tachografo duomenys rodo pažeidimus, kompanijai gresia milžiniškos baudos, o vairuotojas gali būti nušalintas nuo vairo. Tokių priemonių dėka vairuotojui tiesiog neapsimoka kelti savo ir keleivių gyvybės pavojui siekiant uždirbti šiek tiek daugiau. Tai sisteminis sprendimas, kuris veikia geriau nei bet kokia moralė.

Taip pat verta paminėti, kad ilguose maršrutuose įprasta važiuoti dviem vairuotojais. Tai leidžia jiems keistis vienas kitam, kol vienas ilsisi, todėla transporto priemonė niekada nestovi, o vairuotojas prie vairo sėda visiškai atsipalnavęs. Jei jūsų kelionėje į Vokietiją yra du vairuotojai, tai papildomas saugumo akcentas, kuris rodo kompanijos atsakomybę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformavau 10 klausimų ir atsakymų, kurie padės jums suprasti esminių niuansų ir priimti teisingą sprendimą renkantis pervežimą.

1. Ar saugu keliauti mikroautobusu (8+1 vietų) lyginant su dideliu autobusu? Absoliučiai taip. Sąmoningai keleiviai dažnai abejoja mažesnių transporto priemonių saugumu, manydami, kad jos yra mažiau stabilios. Tačiau techninės įrangos požiūriu šiuolaikiniai mikroautobai, pritaikyti tarptautiniams pervežimams (pvz., Mercedes-Benz Vito ar VW Crafter serijos), yra equipuoti pažangiausiais saugumo sistemomis: ABS, ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), įspėjančiosios sistemos ir netgi judėjimo juostų palaikymo sistemos. Be to, mikroautobusai yra manevringesni, todėl lengviau išvengia pavojingų situacijų už miesto ribų ar statmeniuose posūkiuose. Svarbiausia yra tai, kad ir mikroautobusai turi atitikti tą pačią licencijavimo ir techninės priežiūros normatyvą kaip ir dideli autobusai.

2. Kaip galiu būti tikras, kad pasirinktas vežėjas yra legalus? Tai vienas svarbiausių klausimų. Legalus vežėjas visuomet turės galiojančią tarptautinę keleivių pervežimo licenciją. Prieš užsakydami bilietą, paprašykite parodyti licencijos numerį arba suraskite jį įmonės svetainėje (paprastai jis nurodomas „Apie mus“ skiltyje arba puslapio apačioje). Taip pat patikrinkite, ar įmonė yra įtraukta į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos arba atitinkamos Vokietijos institucijos (jei tai vokiška įmonė) vežėjų sąrašus. Legalus vežėjas visuomet išduoda bilietą (fizinį arba elektroninį) su sutarties numeriu, o ne pinigus pasiima „į rankas“ be jokio dokumento.

3. Ką daryti, jei vairuotojas vairuoja agresyviai ar pažeidžia taisykles? Nors tokie atvejai yra reti dėl anksčiau minėtų priežasčių, jie gali nutikti. Jei mataite, kad vairuotojas viršija greitį, nenaudoja žibintų esant blogoms oro sąlygoms ar elgiasi neetiškai, pirmiausia ramiai kreipkitės į jį pažodžiui. Dažnai vairuotojas gali nežinoti, kad jo elgesys kelia nerimą keleiviams. Jei situacija nepasitaiso, tuomet turite teisę (ir pareigą) susisiekti su pervežimo įmone pagal telefono numerį, nurodytą biliete arba sutartyje. Profesionalios įmonės tokias skundus traktuoja labai rimtai, nes jų reputacija yra vertingesnė už vienos kelionės pajamas. Jei pavojus akivaizdus, galite skambinti ir pagalbos numeriu 112.

4. Ar draudimas dengia žalą, jei įvyksta avarija Vokietijoje? Taip, tai yra privaloma sąlyga. Kiekviena transporto priemonė, atliekanti komercinius pervežimus, turi turėti galiojantį civilinės atsakomybės draudimą (KET), kuris Vokietijoje ir visoje ES erdvėje yra privalomas. Be to, patikimos įmonės papildomai apdraudo keleivius nuo nelaimingų atsitikimų (kelionių draudimas). Tai reiškia, jei dėl avarijos susižalojate, turite teisę į kompensaciją. Vokietijos įstatymai šioje srityje yra labai griežti, o draudimo išmokos mokamos greitai. Visada pasilikite savo bilieto kopiją ir, jei įmanoma, užfiksuokite avarijos aplinkybes.

5. Kaip pasirūpinama saugumu žiemos metu važiuojant į Vokietiją? Vokietijoje žiemos padangų įstatymas yra labai aiškus: esant sniego, šlapdargio ar ledingo rūko sąlygoms, transporto priemonė privalo būti apipurkšta žieminėmis padangomis. Lietuvos vežėjai, kurie reguliariai važiuoja į Vokietiją, tai žino geriau nei kas nors kitas. Jie ne tik keičia padangas laiku, bet ir dažnai pasiduria su papildoma įranga – grandinėmis (nors rečiau reikalingos autobusams, bet turi būti) ir kirstuvais. Prieš išvykstant transporto priemonė paprastai tikrinama, ar veikia šildytuvai, kad keleiviai nebūtų sušaldyti, jei įvyktų techninis gedimas.

6. Kodėl kai kurie vežėjai bilietus parduoda pigiau nei kiti? Ar tai įtakoja saugumą? Kaina dažnai atspindi paslaugos kokybę, bet ne visada saugumo lygį. Pigesnis bilietas gali reikšti, kad įmonė taupo ant vairuotojų atlyginimų (kas blogai, nes gali traukti ne kvalifikuotus vairuotojus), ant techninės priežiūros (kas labai pavojinga) arba naudoja senesnes transporto priemones. Tačiau kaina gali būti mažesnė ir dėl efektyvaus maršruto planavimo (pvz., rečiau sustojama, mažiau degalų sunaudojama). Jei kaina atrodo „per gera, kad būtų tikra“ (pvz., 50 eurų kelionei į Miuncheną, kai vidurkis yra 100-120), tai didelė raudona vėliava. Toks vežėjas gali vengti mokėti mokesčius ir draudimus, kas tiesiogiai susiję su jūsų nesaugumu.

7. Ar keleiviams priklauso vietos su saugos diržais ir ar juos reikia užsegti? Žinoma, priklauso. Lietuvoje ir Vokietijoje galioja bendros ES taisyklės: jei transporto priemonėje yra įrengti saugos diržai, juos privaloma užsegti. Šiuolaikiniuose autobusuose ir mikroautobusuose visos vietos turi diržus. Statistika rodo, kad užsegtas saugos diržas sumažina mirties ar sunkaus sužalojimo riziką avarijos metu daugiau kaip 50 proc. Vairuotojas turi teisę reikalauti, kad keleiviai užsegtų diržus, ir jei keleivis atsisako, vairuotojas gali neleisti jam vykti arba jį išlaipinti, nes tai kelia pavojų kitiems.

8. Kaip elgtis, jei reikia važiuoti su vaikais? Ar jų saugumas yra užtikrintas? Vaikų saugumas yra ypatingas rūpestis. Pagal Vokietijos įstatymus, vaikai, kurių ūgis yra mažesnis kaip 150 cm, privalo sėdėti specialiose kėdutėse arba naudoti pakėlimus su saugos diržais. Tačiau ši taisyklė turi išlygų autobusuose: jei autobuse nėra galimybės įrengti kėdutės (pvz., tai reguliarus maršrutinis autobusas), vaikas gali sėdėti įprastoje vietoje užsegus saugos diržą. Vis dėlto, keliaujant privačiu mikroautobusu (charteriu), tėvai turi pareigą užtikrinti, kad vaikas turi atitinkamą kėdutę. Prieš išvykstant visada aptarkite šį klausimą su vežėju – geriausios įmonės visada pasirūpins, jei tik iš anksto informuosite apie vaiko amžių ir ūgį.

9. Kokios yra mano teisės, jei kelionė vėluoja ar atšaukiama? Tai ne tiesiogiai saugumo, bet komforto ir teisinio saugumo klausimas. Pagal ES keleivių teisių reglamentą, jei kelionė į Vokietiją atšaukiama arba vėluoja daugiau kaip 2 valandas, keleivis turi teisę į bilieto kainos grąžinimą arba perkelimą į kitą reisą. Jei vėlavimas trunka ilgiau nei 5 valandas (pavyzdžiui, dėl techninio gedimo), įmonė privalo užtikrinti maitinimą ir netgi nakvynę, jei reikalaujama. Žinodamas savo teises, jausitės saugiau psichologiškai, nes žinosite, kad neesate „įkalintas“ be pagalbos.

10. Kaip patikrinti vairuotojo blaivumą ar būklę prieš išvykstant? Oficialiai jums nėra leidžiama reikalauti vairuotojui atlikti alkotesterio testą, tačiau galite pasikliauti savo akimis. Profesionalus vairuotojas visuomet atrodo tvarkingas, ramus ir atsakingas. Jei pastebite, kad vairuotojas kvapą alkoholiu, yra agresyvus arba aiškiai pavargęs (raudoni akys, drebučiai), nedelsdami praneškite įmonei arba nepilsite į autobusą. Atminkite, kad įmonės, kurios rūpinasi savo reputacija, dažnai turi vidinius alkotesterius, kuriuos vairuotojai turi nupūsti prieš kiekvieną išvykimą. Tai yra standartinė praktika aukščiausio lygio pervežimo kompanijose.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimas į Vokietiją šiandien yra vienas saugiausių būdų pasiekti šią šalį. Reguliuojama rinka, griežti techniniai reikalavimai, vairuotojų darbo apribojimai ir privalomi draudimai sukuria tvirtą sistemą, kurioje avarijos ar incidentai yra išimtiniai reiškiniai. Visgi, kaip ir bet kurioje srityje, atsakomybė dalijama. Pusę saugumo užtikrina profesionali įmonė, o kitą pusę – sąmoningas keleivis.

Renkantis pervežėją, neskubėkite pagal vieną kriterijų – kainą. Pasidomėkite įmonės reputacija, patikrinkite licencijas, atkreipkite dėmesį į transporto priemonės išvaizdą ir vairuotojo elgesį. Jei viskas atrodo tvarkinga ir profesionalu, galite ramia širdimi atsisėsti ir mėgautis kelione, skaityti knygą arba pažiūrėti filmą, o kelią patikėti tiems, kurie tam mokėsi ir dirbo daugelį metų. Saugumas kelyje ne yra atsitiktinumas – tai kasdienė, kruopšti darbo rezultatas, kurį aš kaip šios srities ekspertas galiu patvirtinti su visą atsakomybę.