Ar keleivių pervežimas į Vokietiją yra saugus visada? Išsamus eksperto vertinimas

Vokietija jau dešimtmečiais išlieka viena populiariausių kryptų tarp lietuvių – tiek darbo, tiek turizmo, tiek asmeninių reikalų tikslais. Kasdien tarp šalių važiuoja šimtai automobilių ir autobusų, tačiau, nors šis maršrutas atrodo įprastas, dažnai kyla klausimas dėl kelionės saugumo. Ar keleivių pervežimas į Vokietiją yra saugus visada? Kaip tarptautinių pervežimų srities ekspertas, su daugiau kaip dvidešimt metų patirtimi, galiu drąsiai teigti: saugumas nėra automatiškai užtikrintas pats sau. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, pradedant transporto priemonės būkle ir baigiant vežėjo legalumu bei vairuotojo kompetencija.

Šiame straipsnyje mes giliai panorsime į tai, kas užtikrina saugų pervežimą, kokių klaidų reikia vengti keleiviams ir kaip atskirti patikimą profesionalą nuo pavojingo „pirato“. Kelionės saugumas – tai ne tik techniniai duomenys, tai ir procesų, kuriuos reglamentuoja griežti Europos Sąjungos (ES) įstatymai, derinimas. Suprasdami šiuos mechanizmus, Jūs galėsite sau lesti ramiai atsisėsti į transporto priemonę ir pasitikėti, kad kelionė į Vokietiją pasibaigs sėkmingai.

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius keleivių pervežimų rinka pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau dominavo dideli autobusai, šiandelinėje rinkoje vis daugiau reikšmės įgauja individualūs ir mikroautobusų pervežimai, siūlantys greitesnį ir lankstesnį aptarnavimą. Vokietija, kaip šalis su griežčiausiais keliais ir transporto kontrolės sistemomis Europoje, nustato aukštus standartus visiems rinkos dalyviams. Tačiau nepaisant griežtų reikalavimų, rinkoje vis dar egzistuoja šešėlinis sektorius, kuris kelia pavojų ne tik keleivių kišenei (dėl galimų baudų), bet ir gyvybei.

Saugumas prasideda ne tada, kai variklis užsiveda, o dar gerokai anksčiau – įmonės kabinete, kuriamas maršrutas, planuojamos poilsios pertraukos ir tikrinamas techninis automobilio pasirengimas. Profesionalios pervežimo įmonės investuoja į naujus automobilius (dažniausiai tai yra patikimi „Mercedes-Benz“ ar „Volkswagen“ modeliai), kasmet juos praeina techniškus apžiūras ir įsigija visus reikalingus draudimus. Be to, tokios įmonės naudoja specialią programinę įrangą maršrutų planavimui, leidžiančią išvengti užstrigusių vietų, statomų kelio darbų ir, svarbiausia, užtikrinti, kad vairuotojas neviršytų leidžiamų vairavimo valandų.

Tačiau kodėl tada vis dar girdime apie avarijas ar nelaimingus atsitikimus? Priežastis dažnai būna žmogiškasis faktorius arba noras sutaupyti. Nelegalūs vežėjai, vadinamieji „piratai“, vengia mokėti mokesčius, taupo padangas, ignoruoja vairuotojų poilsio režimus ir važiuoja senais, techniškai netinkamais automobiliais. Tokiuose atvejais keleivis, užsisakęs pigią kelionę, tampa lošėju rulete. Todėl atsakymas į klausimą „ar saugu“ nėra paprastas „taip“ ar „ne“. Jis skamba taip: saugu, jeigu pasirinksite legalų, licencijuotą ir atsakomybę jaučiantį pervežėją. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius saugumo aspektus, padėsiančius Jums atlikti teisingą pasirinkimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai išgirdu iš savo klientų per daugelį metų. Šie atsakymai padės Jums suprasti subtilybes, susijusias su keleivių pervežimu į Vokietiją.

1. Kuo skiriasi legalus keleivių pervežėjas nuo nelegalaus („pirato“) ir kodėl tai svarbu saugumo atžvilgiu?

Legalus keleivių pervežėjas turi visus reikalingus licencijas, leidžiančias vykdyti tarptautinius pervežimus. Tokia įmonė yra įregistruota, moka mokesčius ir dalyvauja oficialioje rinkoje. Svarbiausia – jos transporto priemonės turi būtiną Kelių transporto priemonių draudimą (ODRA), kuris užtikrina kompensaciją keleiviui avarijos atveju. Be to, legalūs vežėjai privalo laikytis Darbo kodekso ir ES reglamentų, reglamentuojančių vairuotojų darbo ir poilsio laiką.

Nelegalūs vežėjai („piratai“) veikia be licencijų. Jų automobiliai dažnai neturi tinkamo draudimo, todėl avarijos atveju keleivis gali likti be jokios pagalbos ir kompensacijos. Jie taip pat vengia techninės priežiūros, važiuoja padangomis, kurios nebeatitinka sezoninių reikalavimų, ir ignoruoja vairuotojų poilsio normas, kas didina nuovargio ir avarijos riziką. Pasirinkdamas „piratą“, keleivis ne tik rizikuoja savo saugumu, bet ir tampa neteisėtos veiklos dalimi.

2. Kaip vairuotojo darbo ir poilsio režimas veikia kelionės saugumą?

Tai vienas svarbiausių saugumo elementų. ES reglamentai (pvz., 561/2006) griežtai nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą vairavimo laikas negali viršyti 9 valandų, o per savaitę – 56 valandų. Šios taisyklės ne formalumas, o būtinybė užtikrinti, kad vairuotojas išliks atidus.

Profesionalios įmonės naudoja tachografus – įrenginius, kurie automatiškai užfiksuoja vairavimo laiką, greitį ir poilsio pertraukas. Leidžiantis kelionei su legaliu vežėju, Jūs galite būti tikri, kad vairuotojas nepavargs už vairo. Nelegalūs vežėjai dažnai išjungia tachografus arba visai jų neturi, verčiami vairuotojus važiuoti po 10–12 valandų iš eilės siekdami kuo greičiau grįžti ir uždirbti daugiau. Toks nuovargis lygus vairavimui išgėrusiam – reakcija sulėtėja, o kritinėje situacijoje vairuotojas gali nesuvaldyti transporto priemonės.

3. Kokios techninės būklės reikalavimai taikomi automobiliams, vykstantiems į Vokietiją?

Vokietijos keliai, ypač autobanai (Autobahn), garsėja aukštais greičiais ir be galo griežta technine kontrolė. Automobilis, važiuojantis į Vokietiją, turi būti idealios techninės būklės. Tai apima ne tik veikiantį variklį, bet ir stabdžių sistemą, padangas, šviesas, žibintus ir aptaką.

Legalūs pervežėjai savo automobilius praeina kasmetines technines apžiūras (TA), o dažnai ir dažniau – kas 6 mėnesius. Taip pat prieš kiekvieną ilgesnę kelionę atliekamas „Daily check“ – kasdieninis vairuotojo techninis automobilio patikrinimas. Vokietijoje policija dažnai sustabdo automobilius su lietuviškais numeriais ir atlieka išsamų patikrinimą. Jei rasta netinkama padanga ar sugedęs žibintas, ne tik gresia bauda (kuri Vokietijoje yra labai didelė), bet ir automobilio sustabdymas tol, kol trūkumas nebus pašalintas. Profesionalios įmonės rūpinasi, kad jų „flotilė“ nekeliatų abejonių, o keleiviai galėtų jaustis saugiai net ir važiuodami 130 km/h greičiu.

4. Ar keleiviams yra draudžiama ne užsegti saugos diržų, ir kaip tai kontroliuojama?

Lietuvoje ir Vokietijoje saugos diržų nešiojimas yra privalomas ir tiek vairuotojui, tiek visiems keleiviams, tiek priekyje, tiek gale. Tai vienas pagrindinių saugumo garantų. Statistika rodo, kad avarijos metu saugos diržai sumažina mirties ar sunkių sužalojimų riziką daugiau kaip 50 proc.

Atsakingi vairuotojai prieš išvykdami įpareigoja visus keleivius užsisegti diržus. Tai ne vairuotojo kaprizas, o įstatymo reikalavimas. Jei keleivis atsisako užsisegti, vairuotojas turi teisę nepradėti kelionės. Vokietijoje už neįsegto diržo keleivį gali būti baudžiamas ne tik pats keleivis, bet ir vairuotojas, jei neįsitikino, kad visi užsisegę. Be to, moderniuose mikroautobusuose (pvz., „Mercedes-Benz Vito“) yra įrengti įspėjimo signalai, kurie garsiai skamba, kol diržas neįsegamas. Tai papildoma apsauga, kurią užtikrina profesionali techninė įranga.

5. Kokio tipo automobiliai dažniausiai naudojami šiems pervežimams ir ar jie yra saugūs?

Dauguma patikimų pervežimo įmonių naudoja markes, kurios laikomos patikimiausiomis transporto pramonėje – „Mercedes-Benz Vito“, „Mercedes-Benz Sprinter“, „Volkswagen Caravelle“ ar „Ford Transit“. Šie automobiliai yra sukonstruoti ilgam ir dažnai atnaujinami. Jie turi aukštą saugumo įvertinimą „Euro NCAP“ krachių testuose.

Šie automobiliai yra pritaikyti ilgoms kelionėms: turi ergonomiškas sėdynes su atramomis galvai, efektyvią ventiliaciją ir oro kondicionierius, kas leidžia išvengti vairuotojo ir keleivių nuovargio. Be to, šie modeliai dažnai yra įrengiami moderniomis saugumo sistemomis: ABS (anti-blokavimo stabdžių sistema), ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), kurios padeda išvengti avarijos slidžiame kelyje ar staigiai stabdant. Pasirinkimas keliauti šiuolaikiniu, ne seniau kaip 5–7 metų amžiaus automobiliu, yra didelis žingsnis link saugios kelionės.

6. Kaip oro sąlygos (žiema, liūtys) veikia saugumą ir kaip įmonės su tuo susitvarko?

Kelionės į Vokietiją metu dažnai tenka kirsti įvairias klimato zonas, o Vokietijos žiemos gali būti drėgnos ir snaigingos. Saugumas šiuo atveju priklauso nuo dviejų dalykų: padangų ir vairuotojo įgūdžių.

Vokietijoje žieminės padangos (Winterreifen) yra privalomos nuo spalio iki balandžio. Už jų trūkumą gresia didelė bauda (nuo 60 eurų), o jei d�l to kyla sunkių padarinių – draudimas nebus išmokėtas. Profesionios įmonės laiku keičia padangas ir naudoja tik aukščiausios kokybės (tiek pagal gylį, tiek pagal amžių) žiemos arba visasezonines padangas. Taip pat svarbu, kad vairuotojas būtų patirtis ir mokėtų elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Mūsų įmonės vairuotojai dažnai lanko specialius vairavimo įgūdžių kursus, kur mokoma vairuoti su priekabomis ir mikroautobusais slidžiu keliu, taip užtikrindami maksimalų keleivių saugumą net ir stipraus sniego metu.

7. Kas nutinka, jei kelionės metu sugenda automobilis? Ar keleiviai užtikrinami?

Tai būtina klausimas, į kurį atsakingos įmonės turi atsakymą iš anksto. Net ir geriausiai prižiūrimame automobilyje gali atsitikti techninė nelaimė. Skirtumas tarp profesionalo ir mėgėjo yra tai, kaip jis reaguoja į tokias situacijas.

Licencijuotos pervežimo įmonės turi sudarytas sutartis su pagalbos tarnybomis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Jei automobilis sugenda Vokietijoje ar Lenkijoje, vairuotojas nedelsia susisiekti su pagalba, o įmonės dispečerius organizuoja keleivių pervežimą į paskirties vietą (pvz., išsinuomodami kitą automobilį arba organizuodami toliau kelionę taxi). Keleiviams neturėtų tekti laukti šaltame kelyje arba spręsti problemų patys. Be to, jei dėl techninės gedimo kelionė vėluoja daugiau kaip valandą, keleiviai, pagal keleivių teisių reglamentą (EC 1371/2007), gali turėti teisę į maistą, gėrimus ar net apgyvendinimą (priklausomai nuo vėlavimo trukmės). Tai dar vienas garantas, kad įmonė rūpinsis Jumis.

8. Ar keleivių bagažas yra saugus ir apdraustas pervežimo metu?

Bagažo saugumas yra neatsiejama kelionės dalies. Dažnai keleiviai veža brangius daiktus, dokumentus ar dovanas. Legalūs pervežėjai užtikrina, kad bagažas būtų talpinamas saugioje, užrakintoje vietoje – dažniausiai tai yra stogo dėžės (bagážnikai ant stogo) arba uždaras atvežamojo mikroautobuso skyrius.

Dėl draudimo: Kelių transporto priemonių draudimas (ODRA) apima ir keleivių bagažą, tačiau čia yra svarbi subtilybė. Draudimas paprastai neapima pinigų, brangių papuošalų, dokumentų ar techninių prietaisų, jei jie buvo palikti automobilyje be priežiūros. Tačiau jei bagažas dingsta arba sugenda dėl avarijos ar įmonės kaltės (pvz., užraktas sugedo), keleivis turi teisę į kompensaciją. Visada rekomenduoju savo klientams nevežti labai brangių daiktų neapsaugotai arba, jei tokių daiktų reikia, pranešti apie tai vairuotojui ir, jei įmanoma, juos laikyti su savimi salone. Profesionalus vairuotojas visada padės užkrauti ir iškrauti bagažą užtikrindamas, kad jis neiškristų važiuojant.

9. Kaip elgtis, jei vairuotojas važiuoja agresyviai ar pažeidžia eismo taisykles?

Tai situacija, kuri neturėtų būti toleruojama. Nors vairuotojai yra profesionalai, jie taip pat yra žmonės. Jei Jums atrodo, kad vairuotojas važiuoja per greitai, agresyviai arba naudoja mobilųjį telefoną be „hands-free“ sistemos, Jūs turite teisę (ir net pareigą) sau pasakyti.

Geriausia yra tai padaryti ramiai, nepykstant, bet užtikrintai. Galite pasakyti: „Prašau važiuoti saugiau, aš jaučiuosi nepatogiai“. Dauguma vairuotojų iškart sureaguoja ir sulėtina, nes jų tikslas – nugabenti keleivį saugiai. Jei vairuotojas nekreipia dėmesio ar elgiasi agresyviai, rekomenduoja iš karto susisiekti su įmonės dispečeriumi (telefono numeris dažnai yra ant bilieto arba sutartyje). Tokiu atveju dispečeris gali suvokti situaciją ir įspėti vairuotoją arba net pakeisti jį. Niekada nebijokite kalbėti apie savo saugumą – tai Jūsų teisė.

10. Kaip patikrinti ar įmonė yra patikima prieš užsakydami bilietą?

Prieš užsakydami kelionę, atlikite trumpą tyrimą. Pirmiausia, paieškokite įmonės pavadinimo internete. Ar ji turi tinklalapį? Ar tinklalapyje pateikti kontaktai (adresas, telefonas)? Ar yra informacija apie licencijas?

Antra, skaitykite atsiliepimus. „Google“ įvertinimai, „Facebook“ komentarai ar specializuotuose forumuose palikti įspūdžai gali daug pasakyti. Jei matote daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus, bjaurų elgesį ar techninius gedimus, geriau vengti tokios įmonės. Trečia, klauskite apie draudimą. Užsisakydami bilietą, paprašykite patvirtinti, kad įmonė turi galiojantį ODRA draudimą. Patikima įmonė niekada nesislėps ir pateiks šią informaciją. Galiausiai, pasidomėkite kaina. Jei kaina atrodo per daug žema (pvz., 50 eurų kelionei į Berlyną, kai vidutinė rinkos kaina yra 100–120 eurų), tai gali būti signalas, kad įmonė taupo kažkur kitur – ant techninės priežiūros arba vairuotojo atlyginimo.

Išvada

Apibendrinant, keleivių pervežimas į Vokietiją gali būti labai saugus, patogus ir greitas būdas nukeliauti į paskirties vietą, tačiau tik esant sąlygoms, kurias aš išdėstžiau šiame straipsnyje. Raktas į saugumą yra informacija ir pasirinkimas. Rinkos pasiūla yra didelė, ir kiekvienas keleivis turi galimybę rinktis.

Saugumas – tai ne atsitiktinis dalykas, o sisteminis procesas, kurį kuria atsakomybę jaučiančios įmonės.