Ar galima vežtis augintinius mikroautobusu į Vokietiją?

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, ir turiu pasakyti – niekas nekelia tiek emocijų bei klausimų, kaip kelionė su augintiniais. Dažnai klientai, planuodami persikraustyti ar tiesiog ilsėtis Vokietijoje, kyla prieš dilemma: kaip saugiai ir legaliai nuvežti mylimą šunį ar katę? Populiarus pasirinkimas tampa mikroautobusas. Tai erdvus, patogus transporto priemonė, leidžianti susitelkti ne ties vairavimu, o ties kelionės komfortu, tačiau ar tai legalu? Ar Vokietijos griežti reikalavimai leidžia tokį pervežimą?

Trumpas atsakymas yra taip – ne tik galima, bet ir dažnai būna pati racionaliausia pasirinkti. Tačiau, kaip ir viskas, susiję su tarptautiniais vežimais, tai reikalauja išsamaus pasiruošimo, dokumentacijos tvarkos ir supratimo apie galimybes bei apribojimus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu visus niuansus, kad jūsų kelionė su keturkoju draugu į Vokietiją vyktų sklandžiai, be nereikalingų rūpesčių pasienio kontrolėje ar už juo.

Vokietija yra viena iš labiausiai suorganizuotų šalių Europoje, ir jos gyvūnų gerovės bei importo taisyklės nėra sukurtos tam, kad trukdytų, o tam, kad apsaugotų. Svarbiausia yra suprasti skirtumą tarp asmeninio pervežimo ir komercinės veiklos, taip pat atsižvelgti į gyvūno fizinę būklę ir būtinybę. Mikroautobusas suteikia pranašumą prieš paprastą keleivinį automobilį dėl erdvės, tačiau jis taip pat kelia ir atsakomybę. Toliau nagrinėsime visus šius aspektus išsamiai, kad jūs galėtumėte planuoti kelionę su ramia širdimi.

DUK

1. Ar Vokietijoje legalu vežti augintinius įprastu keleiviniu mikroautobusu? Absoliučiai taip. Jeigu mikroautobusas yra naudojamas asmeniniam poreikiui (pvz., persikraustymui, poilsiui) ir jį vairuoja ne profesionalus vežėjas, o asmuo, keliaujantis su savo šeima, tai laikoma asmeniniu pervežimu. Tokiu atveju galioja standartinės Europos Sąjungos taisyklės dėl gyvūnų judėjimo. Svarbiausia yra tai, kad augintinis turi būti tinkamai identifikuotas (mikročipas), pasodintas (turi galiojantį pasą) ir paskiepytas nuo pasiutligės. Vokietijos muitinė arba veterinarijos pareigūnai gali sustabdyti transporto priemonę patikrai, todėl visi dokumentai turi būti po ranka.

2. Kokius dokumentus būtina tur�ti keliaujant su šunimi ar kate į Vokietiją? Tai vienas dažniausių klausimų, ir mano patirtis rodo, kad čia dažniausiai įvyksta klaidų. Pagrindinis dokumentas yra gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo Europos Sąjungos šalyje (arba atitinkamai trečiosios šalies formate, jei keliaujate iš ne ES šalių). Passe turi būti nurodytas savininko duomenys, gyvūno aprašymas ir, svarbiausia, mikročipo numeris. Be to, turi būti įrašas apie pasiutligės skiepymą. Skiepas turi būti galiojantis (t. y., atliktas nenuodingus vakcinacijos galiojimo laikus). Jei keliaujate iš šalių, kuriose vyrauja rabies (pasiutligė) rizika, gali būti reikalaujamas ir kraujo mėginių tyrimas (titrų nustatymas), tačiau keliaujant iš Lietuvos, paprastai pakanka paso ir galiojančio skiepo.

3. Ar mikroautobuse yra koks nors apribojimas dėl vežamų gyvūnų skaičiaus? Jei kalbame apie asmeninį pervežimą, Vokietija netaiko griežtų kiekybinių apribojimų (pavyzdžiui, "ne daugiau kaip 5 gyvūnai"), jei tik visi jie priklauso vienam savininkui ar šeimai ir keliauja toje pačioje transporto priemonėje. Tačiau logika ir saugumo taisyklės lemia, kad negalite įpilti dešimties didelių dogų į devyniasvietį mikroautobusą. Gyvūnai turi turėti pakankamai vietos gulėti, atsisukti ir jaustis saugiai. Jei planuojate vežti daug gyvūnų (pvz., veislininkystės poreikiams), gali tekti įrodinėti, kad tai nėra komercinė veikla, o asmeninis poreikis. Kiekvienas atvejis yra individualus, tačiau standartinėms šeimoms su vienu ar dviem augintiniais problemų nekyla.

4. Kokia taisyklė dėl mikročipo – kada jis turi būti įskiepytas? Mikročipas yra pagrindinis identifikavimo metodas. Svarbiausia taisyklė, kurią dažnai pamiršta: mikročipas turi būti įskiepytas prieš duodant pirmąjį pasiutligės skiepą (arba bent jau tą dieną, kai duodamas skiepas, bet pirmiausia – skiepas po mikročipo nuskaitymo). Jei skiepas buvo padarytas prieš mikročipą, jis gali būti pripažintas negaliojančiu, ir teks skiepyti iš naujo. Mikročipas turi būti ISO standarto (11784 arba 11785), kad jį galėtų nuskaityti bet kurioje Vokietijos veterinarijos stačioje esantis skaitytuvas. Jei turite ne ISO standarto čipą, privalote turėti savo asmeninį skaitytuvą.

5. Ar reikia specialios rankenos ar būdos (kabelio) mikaroautobuse? Vokietijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, galioja saugumo reikalavimai. Kelyne gyvūnas negali būti laisvas – tai pavojinga tiek pačiam gyvūnui, tiek vairuotojui ir keleiviams. Aš visada patariu naudoti transportavimo būdas (dėžės, narvai) arba specialius saugumo diržus šunims, kurie prisegami prie saugos diržų arba Isofix tipo fiksatorių. Mikroautobuse, kurioje dažnai būna šoninės sėdynės, patogiausia įrengti narvus arba tvirtai užsegti gyvūnus, kad staigus stabdymas neitų iššūkiu. Nors įstatymai gali būti interpretuojami laisviau asmeniniais automobiliais, profesionalų požiūriu, tvirtas fiksavimas yra privalomas dėl visų dalyvių saugumo.

6. Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų tam tikroms šunų veislėms? Taip, Vokietija yra griežta rūpinantis pavojingų šunų veislių klausimu. Šios šalies federalinės žemės (Bundesländer) turi skirtingus sąrašus, tačiau dažnai į juos įtraukiamos tokios veislės kaip Amerikos Pitbulterjeras, Bulterjeras, Tosa ir kai kurie stambieji dogų tipai. Prieš vykdami, būtina patikrinti konkrečios federacinės žemės (į kurią keliaujate) įstatymus. Kai kuriose vietose gali būti reikalaujamas specialus leidimas, augintinis privalo turėti antšunį, o savininkas – patvirtinimą apie jo nekaltumą. Jei turite šios rūšies šunį, nevykite "už akies", viską išsiaiškinkite iš anksto, kadangi grąžinimas atgal gali būti labai skausmingas.

7. Kaip vyksta patikra pasienyje arba Vokietijos teritorijoje? Esant Šengeno erdvei, fizinės sienos tarp Lietuvos ir Vokietijos (per Lenkiją) nėra, tačiau migracijos ir veterinarinių reikalavimų kontrolė gali vykti mobiliose postuose arba atsitiktiniuose patikros punktuose. Mano patirtis rodo, kad jei važiuojate tvarkingai, dažniausia tiesiog praleidžia. Tačiau jei pareigūnas sustabdo, jis tikrins: ar gyvūno pasas egzistuoja, ar mikročipas sutampa su pasu, ar skiepas galiojantis. Jei keliaujate iš trečiosios šalies (ne ES), kontrolė bus privaloma ir griežtesnė, įskaitant vizualinę gyvūno apžiūrą. Būkite pasiruošę parodyti dokumentus bet kuriuo metu.

8. Ar galiu vežti savo augintinį mikroautobusu, jei tai ne mano asmeninis automobilis, o nuoma? Taip, galite. Svarbu ne tai, kieno automobilis pagal registracijos liudijimą, o kelionės pobūdis. Jei jus vairuoja profesionalus vairuotojas, kurį samdote (pvz., perkraustymo kompanija), tai jau gali būti laikoma komerciniu pervežimu, ir tuomet reikėtų atitikti kitus, griežtesnius reikalavimus (pvz., transporto priemonės licenciją, specialius veterinarinius sertifikatus ANIMA ir pan.). Bet jei nuoimate mikroautobusą "savaitgaliui" ir vairuojate patys, augintinis laikomas asmeniniu bagažu, ir standartiniai taisyklės galioja kaip ir savo automobiliu.

9. Ką daryti, jei reikia važiuoti per šalį, kurioje karšta (vasarą)? Mikroautobuso temperatūros režimas. Tai labai aktualu vasarą. Mikroautobusas, net ir su oro kondicionieriumi, gali įkaisti įkaisti saulėje, jei stovėjote. Vokietijoje yra griežti įstatymai dėl gyvūnų palikimo transporto priemonėse. Negalite palikti šuns ar katės užrakintame mikroautobuse be stiklo atidarymų ir be vėdinimo kai laukas viršija 20-25 laipsnius. Mano patarimas: planuokite maršrutą taip, kad sustotumėte ten, kur yra šešėlis, arba vienas žmogus visada liktų prie gyvūno. Nusižengimas šiai taisyklei gali baigtis ne tik bauda, bet ir gyvūno konfiskavimu iš jūsų rūpesčių dėl jo gyvybės grėsmės.

10. Ar reikia veterinarinės deklaracijos ar pažymos, jei važiuojam tiesiai į Vokietiją iš Lietuvos? Jeigu keliaujate asmeniniu automobiliu (mikroautobusu) ir grįžtate atgal, specialios veterinarinės deklaracijos (tokios, kaip reikia keliaujant į Airiją, Maltą ar Suomiją) nereikalinga. Pakanka galiojančio paso. Tačiau verta pasidomėti, jei planuojate vykti toliau į trečiąsias šalis arba grįžtant atgal (nors grįžtant į Lietuvą iš ES šalių taip pat nereikia papildomų dokumentų, jei nebuvote trečiose šalyse). Viskas vyksta pagal ES gyvūnų perkėlimo reglamentą, kuris supaprastina procedūras tarp narių valstybių. Tiesiog įsitikinkite, kad pasas yra pilnai užpildytas be jokių taisyklių pažeidimų.

Išvada

Kelionė su augintiniu mikroautobusu į Vokietiją yra ne tik įmanoma, bet ir dažnai pati geriausia opcija tiems, kurie nori suteikti savo keturkojiams draugams maksimalaus komforto. Pagrindinis dalykas, kurį per savo ilgą karjerą esu išmokęs, yra tas, kad problema niekada nėra pačioje kelionėje, o dėl žmogaus neapgalvotumo. Vokietijos sistema veikia tiksliai ir sklandžiai, jei žaidžiate pagal taisykles.

Pasidomėkite dokumentais iš anksto, įsitikinkite, kad mikročipas aktyvuotas, o skiepai neatlikti "paskutinę minutę". Rūpinkitės augintinio saugumu kelyje – tvirti narvai ar diržai mikroautobuse ne tik užtikrins jūsų ramybę, bet ir apsaugos gyvybę esant staigiam manevrui. Atminkite apie specifinius veislių reikalavimus ir nepalikite gyvūnų įkaistusiuose automobiliuose.

Visos šios procedūros gali atrodyti sudėtingos pirmą kartą, tačiau tai tampa rutina. Kai viskas paruošta, likęs dalykas – mėgautis keliu ir Vokietijos vaizdais kartu su savo bičiuliu. Sėkmės kelyje ir saugių kilometrų!