Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Ar galima vežtis augintinius į Vokietiją mikroautobusu? Visapusiškas eksperto vadovas
Gyvename laikais, kai gyvūnai daugeliui nebebuvo tiesiog gyvuliai ar sarginiai šunys, o tapę visaverčiais šeimos nariais. Per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje daug kartų mačiau, kaip klientams svarbiausia ne tik bilieto kaina ar bagažo limitas, bet ir galimybė pasiimti savo keturkojį draugą į kelionę. Vokietija, kaip viena pagrindinių migracijos, darbo ir prekybos krypčių iš Lietuvos, dažnai tampa galutiniu tašku arba tranzito šalimi. Todėl klausimas, ar įmanoma ir kaip tinkamai organizuoti augintinio pervežimą mikroautobusu, yra vienas dažniausiai užduodamų.
Atsakymas trumpas: taip, įmanoma. Tačiau, kaip ir viskas susiję su tarptautiniais logistikos ir teisiniais reikalais, šis procesas reikalauja gero išankstinio pasiruošimo, žinių bei pagarbos taisyklėms. Žemiau aš detaliai išdėstysiu visus niuansus, kuriuos reikia žinoti, kad kelionė su augintiniu į Vokietiją mikroautobusu vyktų sklandžiai, be nereikalingų rūpesčių ir, svarbiausia, teisėtai.
Įvadas
Tarptautiniai keleiviniai pervežimai mikrouautobusu – tai specifinė sritis, kurioje susiduria keleivių patogumas, vairuotojo darbo laiko apribojimai ir griežtos veterinarinės kontrolės taisyklės. Per daugelį metų stebėjau, kaip pasikeitė požiūris į gyvūnus transporto priemonėse. Dar prieš dešimtmetį tai buvo retumas, o šiand� beveik kiekvienas trečias reisas turi bent vieną keleivį su augintiniu.
Kai kalbame apie pervežimą į Vokietiją, būtina suprasti, kad šalis yra griežtai reglamentuojanti Europos Sąjungos narė. Vokietijos pareigūnai, ypač pasienio punktuose ar atsitiktiniuose patikrinimuose, labai atidžiai seka, ar laikomasi ES reglamentų dėl naminės gyvūnų (šunų, kačių ir ferretų) judėjimo. Mikroautobusu, kuris dažnai vykdo reguliarius reisus (pvz., Vilnius–Kaunas–Berlynas ar kitur), keliauti yra patogu, tačiau čia galioja kiti standartai nei, tarkime, keliaujant asmeniniu automobiliu.
Šiame straipsnyje remiuosi ne tik teisiniais aktais, bet ir praktine patirtimi. Ką daryti, jei šuo baimingas? Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, kad juos nepašalintų iš autobuso? Ar galima vežti didelį dogą? Atsakymus į šiuos ir daugelį kitų klausimų rasite toliau pateikiamame DUK skyriuje. Mano tikslas – padaryti taip, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų ne tik įmanoma, bet ir rami.
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
1. Ar yra kokių nors specialių apribojimų dėl gyvūnų rūšių, gabenamų mikroautobusu į Vokietiją?
Iš esmės, į Vokietiją mikroautobusu galima vežti naminius gyvūnus: šunis, kates ir fretus. Tai yra pagrindinės gyvūnų rūšys, ap kurias kalbama ES reglamente. Tačiau čia reikia atskirti du aspektus: pervežėjo taisykles ir Vokietijos įstatymus.
Dauguma mikroautobusų pervežėjų draudžia gabenti egzotinius gyvūnus (pvz., roplius, graužikus, paukščius), nes tai kelia sanitarinę riziką kitiems keleiviams ir gali būti draudžiama pačiam transporto priemonės naudojimo reglamente. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad kai kurios gyvūnų veislės Vokietijoje laikomos pavojingomis (pavyzdžiui, kai kurie terjerų tipo šunys arba buldogų mišrūnai). Jei jūsų augintinis priklauso prie draudžiamų arba ribotų veislių sąrašo (Kampfhunde), jo įvežimas gali būti labai sudėtingas arba neįmanomas be specialių leidimų. Todėl prieš kelionę būtina pasitikslinti ne tik pervežėjo, bet ir Vokietijos veterinarinių reikalavimų sąrašus.
2. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi, kad nebuvo problemų pasienyje?
Tai, tikriausiai, svarbiausias klausimas. Pasienio kontrolė arba policijos patikrinimas Vokietijoje be dokumentų gali baigtis nemažais baudais ar net gyvūno izoliavimu. Būtina turėti šiuos dokumentus:
- Gyvūno pasas (Pet Passport): Jis turi būti išduotas patvirtinto veterinaro. Pase turi būti nurodytas gyvūno mikročipo numeris.
- Mikročipo pažymėjimas: Gyvūnas turi būti pažymėtas ISO standarto (11784 ir 11785) mikročipu. Čipas turi būti įskiepytas prieš pirmąjį pasakė nuo raupų.
- Pasakė nuo raupų (Rabies vaccination): Tai yra absoliučiai privaloma. Skiepas turi būti galiojantis (nepamirškite atnaujinti jį laiku) ir, labai svarbu, jis turi būti padarytas ne anksčiau kaip 21 diena po mikročipo įskiepimo (jei skiepas buvo padarytas prieš čipą, jis laikomas negaliojančiu ir reikia skiepyti iš naujo).
- Derzino (tik šunims): Nors tai nėra privaloma visiems šunims, tačiau man patirtis rodo, kad kai kurie vairuotojai gali reikalauti derzino, ypač jei šuns dydis ar elgesys kelia abejonių. Taip pat derzinas privalomas, jei kelionės metu planuojama išlipti į bendrą erdvę.
Be šių pagrindinių dokumentų, verta turėti ir veterinarijos pažymą, kad gyvūnas yra sveikas ir neturi ligų, kurios gali kelti grėsmę kitams gyvūnams ar žmonėms, nors tai nėra standartinis reikalavimas tiesioginiam tranzitui, jei pasas tvarkingas.
3. Kaip turi būti užtikrintas gyvūno saugumas ir komfortas mikroautobuse?
Mikroautobuso vidus – tai erdvė, kurioje telpa daug keleivių, todėl augintinis negali trikdyti kitų. Pagrindinė taisyklė: maži gyvūnai (šuniukai, katės) turi būti gabenami transportinėse dėžėse (narveliuose), kurios turi būti tvirtai užfiksuotos, kad jų nebutų galima pastumti stabdant ar vairuojant posūkiu. Narvelio dydis turi leisti gyvūnui stovėti, atsisukti ir gultis.
Didesni šunys, kurių neįmanoma įdėti į narvelį (pavyzdžiui, labradorai, aviganiai), dažniausiai turi būti laikomi ant grindų ant žiemos šunų (pavadėlio). Jie negali būti leidžiami į sėdynes, išskyrus atvejus, kai vairuotojas tam specialiai leidžia (pavyzdžiui, jei autobuse nėra daug keleivių), tačiau tai yra retai ir priklauso nuo konkretaus pervežėjo gero valios. Be to, šuo turi dėvėti antkaklį su žyme, ant kurios nurodytas savininko telefonas. Tai būtina saugumo priemonė – jei dėl kažkokių priežasčių durys atsidarytų sustojimo metu, šuo negali pabėgti.
4. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su skiepų galiojimu?
Taip, čia Vokietijos pareigūnai yra labai griežti. Pasakė nuo raupų turi būti galiojantis. Tai reiškia, kad nuo paskutinio skiepimo pradžios neturi būti praėjęs nustatytas laikotarpis (paprastai tai vienas arba treji metai, priklausomai nuo vakcinos rūšies – dauguma šiuolaikinių vakcinų skirtų trejiems metams).
Labai dažna klaida – žmonės važiuoja su pasibaigusiu skiepų terminu, manydami, kad "prieš savaitę dar buvo galiojantis". Tokiu atveju gyvūnas gali būti laikomas nevakcinuotu, ir įvežimas į Vokietiją gali būti uždraustas. Taip pat būtina prisiminti apie 21 dienų taisyklę: jei skiepas padarytas pirmą kartą (arba po pertraukos, kai buvo praleistas terminas), gyvūnas gali keliauti tik po 21 dienos nuo skiepimo datos. Jei atvykstate anksčiau, gyvūnas nebus įleistas.
5. Kiek kainuotų bilietas augintiniui į Vokietiją mikroautobusu?
Kainodarą nustato patys pervežėjai, ir ji gali labai skirtis. Dažniausiai taikoma fiksuota kaina, kuri yra mažesnė nei suaugusiojo keleivio bilietas, tačiau nėra tokia maža, kaip papildomas bagažas. Paprastai kaina svyruoja nuo 20 iki 50 eurų vienam krypčiui, priklausomai nuo atstumo (pvz., iki Berlyno arba į gilesnį Bavarijos regioną) ir gyvūno dydžio.
Kai kurios kompanijos mažiems gyvūnams, kurie telpa ant kelių (transportinėje dėžėje), gali taikyti mažesnes tarifus, o už didelius šunis, kurie užima daugiau vietos grindyse, gali imti didesnį mokestį. Būtina šią kainą susitarti iš anksto, įsigyjant bilietą. Nerekomenduoju atvykti į stotelę su augintiniu "iš šventojo", nes vairuotojas turi teisę nepriimti keleivio su gyvūnu, jei nėra laisvų vietų arba nebuvo prieš tai susitarta dėl gyvūno gabenimo.
6. Ar galima vežti daugiau nei vieną augintinį?
Taip, galima, tačiau čia taip pat galioja tam tikri apribojimai. Jei vienas keleivis veža du mažus šunėlius arba kates, jos dažniausiai turi būti vienoje transportinėje dėžėje (jei telpa ir jos nėra per sunkios) arba dviejose atskirose. Už kiekvieną gyvūną paprastai reikia sumokėti atskirą mokestį pagal pervežėjo tarifus.
Tačiau reikia atsižvelgti ir į tai, kiek vietos lieka kitiems keleiviams. Jei autobuse jau yra daug gyvūnų, vairuotojas gali atsisakyti priimti dar vieną, norint išvengti perpildymo ir galimų konfliktų tarp gyvūnų ar alerginių reakcijų kitų keleivių. Be to, jei keliate ne kaip privatūs asmenys, o, pavyzdžiui, pervežate gyvūnus verslo tikslais (daugiau kaip 5 gyvūnų), tuomet jau pradeda galioti kitos, griežtesnės komercinio prekybos gyvūnais taisyklės, kurios reikalauja specialių veterinarinių sertifikatų (TRACES).
7. Kaip elgtis, jei šuo yra linkęs į vėlavimą ar baimingas kelionėse?
Tai dažna problema, su kuria susiduria dauguma šunų savininkų. Ilgos kelionės mikroautobusu gali būti stresinės. Jei žinote, kad jūsų šuo linkęs vėluoti (kinetozė), būtina pasirūpinti iš anksto. Veterinarai gali paskirti specialius vaistus nuo vėlavimo, tačiau jie turi būti duoti laiku, prieš kelionę.
Taip pat svarbu, kad gyvūnas būtų išmokęs ramiai elgtis narvelyje. Jei šuo nuolat loja, uošia ar rodo agresiją, tai gali trukdyti vairuotojui ir kitiems keleiviams. Tokiu atveju vairuotojas gali pareikalauti, kad keleivis išliptų iš autobuso (pavyzdžiui, per ilgesnę pertrauką) ir nuramintų gyvūną. Aš visada patariu prieš ilgą kelionę (pavyzdžiui, 15–20 valandų į Miuncheną) išvaryti šunį ilgiau pasivaikščioti, kad jis išsektų fiziškai ir miegotų didžiąją kelionės dalį. Taip pat verta pasiimti mėgstamą žaislą ar drabužį su pažįstamu kvapu – tai suteikia psichologinį saugumo jausmą.
8. Ar yra reikalavimų dėl antkaklių ir pavadėlių?
Taip, tai ne tik reikalavimas, bet ir protingumo klausimas. Net jei jūsų katinas ar šuo visą laiką yra narvelyje, antkaklis su žyme turi būti ant kaklo. Žymėje turi būti nurodytas gyvūno vardas ir, kas svarbiausia, jūsų telefonas, kuriuo galima susisiekti Vokietijoje (jei turite vietos SIM kortelę, užrašykite ją, jei ne – lietuvišką, tačiau tikėkitės, kad skambinimas į užsienį nebus problema).
Pavadėlis yra būtinas tuomet, kai išlipate iš mikroautobuso per pertraukas arba pasienio kontrolės metu. Niekada negalima leisti gyvūnui išlipti be pavadėlio, net jei jis yra labai ramus. Užsienio šalyje, aplinkoje, kuri jis nepažįsta, net labai ramus šuns gali nustižti ir pabėgti dėl staigaus garsimo arba kitų gyvūnų. Vokietijoje griežtai taikomos baudos už begyvius gyvūnus, tad pavadėlis – tai jūsų ir augintinio apsauga.
9. Ką daryti, jei reiso metu reikia išlipti pasienio kontrolės punkte?
Keliaujant į Vokietiją, retai kada sustojama pasienio punkto patikrai, nes Lietuva ir Vokietija yra Schengeno erdvėje, tačiau atsitiktiniai patikrinimai vyksta, ypač kai yra įtariama nelegali migracija ar prekyba draudžiamais daiktais. Jei sustojama, pareigūnai gali paprašyti išlipti visus keleivius kartu su gyvūnais.
Tuo metu būtina turėti po ranka visus anksčiau minėtus dokumentus. Negalima palikti gyvūno autobuse be priežiūros, jei reikalaujama išlipti. Jei turite mažą gyvūną narvelyje, paprasčiau jį paėmti su savimi. Jei tai didelis šuo, jis turi būti išvestas ant pavadėlio. Pareigūnai gali patikrinti mikročipo skaitytuvu, ar čipo numeris atitinka pasą. Būkite ramūs ir bendraukite tvarkingai – panika gali nuleisti gyvūnui, o tai nebus patogu nei jums, nei pareigūnams.
10. Ar reikia drausti augintinį kelionės metu?
Draudimas nėra privalomas pagal įstatymus, tačiau kaip ekspertas aš visada primygtinai rekomenduoju jį turėti. Kelionės metu, ypač tokiu ilgame maršrute kaip Lietuva–Vokietija, gali įvykti viskas: nuo staigaus stabdymo iki gyvūno ligos arba net dingimo. Standartinis keleivio draudimas paprastai nedengia gyvūno gydymo išlaidų užsienyje, kur veterinarinės paslaugos gali kainuoti labai brangiai.
Yra specialūs kelionės draudimai, kurie apima ir augintinius. Jie gali padengti išlaidas gydymui Vokietijoje, jei, pavyzdžiui, šuns susirgs arba susižalos per pertrauką. Taip pat verta apgalvoti atsakomybės draudimą – jei jūsų šuns užkandž kitą keleivį arba sugadins transporto priemonės interjerą, atsakomybės draudimas padėtų išvengti didelių nuostolių. Vokietijoje teisinė kultūra tokia, kad už tokius įvykius reikalaujama atsakyti piniginėmis sumomis, todėl geriau būti apdraustam.
Išvada
Gabenimas augintinių į Vokietiją mikroautobusu yra visiškai įgyvendinamas ir dažnas reiškinys, tačiau jis reikalauja atsakomybės. mano daugiametė patirtis rodo, kad sėkmingiausios kelionės yra tos, kurios buvo suplanuotos iš anksto. Nėra nieko blogiau, nei stovėti pasienyje su šuniu, kurio pasas pasibaigęs prieš dieną, arba suprasti pertraukos metu, kad pamiršote pavadėlį, o šuns baimė neleidžia jo sugauti.
Raktas į sėkmę yra trijų dalykų derinys: teisingi dokumentai (mikročipas, pasas, pasakė), tinkama įranga (narvelis, pavadėlis, antkaklis) ir psichologinis pasiruošimas (gyvūno ir savininko). Vokietija yra šalis, kurioje gerbami taisyklės ir gyvūnų gerovė, todėl laikydamiesi aukščiau išdėstytų rekomendacijų, jūs ne tik išvengsite baudų, bet ir padarysite kelionę malonią bei saugią savo keturkojiam draugui.