Užsakomosios kelionės iš Olandijos: Išsamus eksperto vadovas keleiviams

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbęs tarptautinių keleivių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo spontaniškų išvykų iki sudėtingų, mėnesiais planuojamų reisų. Olandija, arba Nyderlandai, yra viena aktyviausių emigracijos ir darbo migracijos krypčių lietuviams. Kasdien tūkstančiai žmonių keliauja tarp šių šalių, ir kiekvienas iš jų nori vieno: pasiekti tikslą saugiai, patogiai ir laiku. Tačiau pasirinkimas tarp reguliarių autobusų linijų ir užsakomųjų kelionių dažnai kelia daug klausimų.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia užsakomųjų kelionių (charter) rinka pervežiant keleivius iš Olandijos. Nesvarbu, ar planuojate grįžti namo atostogoms, ar organizuojate grupės pervežimą – suprasti procesą yra pusė sėkmės. Mes išnagrinėsime visus niuansus, kuriuos dažnai praleidžia akys, bet kurie lemia kelionės kokybę.

Įvadas

Kodėl vis dažniau žmonės pasirenka užsakomasias keliones iš Olandijos vietoj standartinio bilieto į „Ecolines“ ar „Kautra“? Atsakymas slypi pojūtyje, kurį vadybininkai vadina „individualiu požiūriu“. Per dvi dešimtmetis stebėjau rinkos pokyčius. Anksčiau vykdavome didelius, 80-ies vietų autobusus, kurie važinėdavo tuščia, jei sezonas nebuvo aktyvus. Šiandien tendencijos pasikeitė – klientai reikalauja lankstumo.

Užsakomoji kelionė – tai ne tik transporto priemonės nuoma. Tai kompleksinė paslauga, apimanti maršruto planavimą, laiko derinimą su keleivių poreikiais, konkretaus adreso išvežimą (pavyzdžiui, iš mažo kaimelio Frieslando provincijoje tiesiai į Klaipėdą) ir, svarbiausia, psikologinį komfortą. Keliaujant su 30-čia nepažįstamų žmonių, tenka derinti laiką su keleiviais iš kitų miestų. Užsakomojoje kelionėje laikas priklauso tik nuo jūsų.

Tačiau ši laisvė reiškia ir atsakomybę. Eksperto akimis pasakius, sėkmingas pervežimas priklauso ne tik nuo vairuotojo įgūdžių, bet ir nuo to, kiek gerai organizatorius supranta logistikos subtilybes. Kelionė iš Amsterdamo ar Roterdamo į Lietuvą nėra tiesus kelias. Tai apie 1600–1800 kilometrų, kuriuos reikia įveikti atsižvelgiant į vairuotojo poilsio režimus, kelių darbus Vokietijoje ir keltų grafikus. Būtent todėl, renkantis pervežėją, būtina ne tik kainos, bet ir patirties kriterijus.

Šiame tekste mes sužinosime, kaip išvengti dažniausių klaidų, ką tiksliai reiškia kaina ir kodėl pigiausias variantas kartais būna brangiausias. Gilinsimės į techninius, teisinius ir praktinius kelionių iš Olandijos aspektus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurius man yra davęs klientai per savo karjerą. Tai leis jums gauti pilną vaizdą apie tai, ką tikisi užsisakydamas tokią paslaugą.

1. Kas yra užsakomoji keleivių kelionė ir kaip ji skiriasi nuo reguliariojo autobuso?

Užsakomoji kelionė (angliškai – „private charter“ arba „shuttle“) yra paslauga, kai transporto priemonė, mikroautobusas ar autobusas, nuomojama konkrečiai grupei žmonių tam tikram maršrutui atlikti. Esminis skirtumas nuo reguliariojo autobuso yra tai, kad maršrutas, išvykimo laikas ir sustojimai yra derinami individualiai su klientu.

Reguliarusis autobusas turi fiksuotą grafiką – jis išvyksta iš Amsterdamo centrinės stoties 08:00 valandą ir sustoja tik tam tikruose miestuose (pvz., Eindhovenas, Hanoveris, Kaunas, Vilnius). Jei jūs gyvenate už 50 km nuo stoties, turite ten patys pervažiuoti. Be to, jūs privalote laikytis autobuso laiko, o ne atvirkščiai.

Užsakomojoje kelionėje viskas atvirkščiai: aš, kaip organizatorius, su jumis susitariame, kad vairuotojas paims jus tiesiai namų arba darbo vieta (pvz., gėlių fermaje pietų Olandijoje) ir nuveža iki konkretaus adreso Lietuvoje (pvz., buto durų Kaune). Nėra nereikalingų persėdimų, ilgos laukimo stotyse. Taip pat ši paslauga yra privati – jūs keliaujate tik su savo šeima ar draugais, be pažįstamų keleivių.

2. Kokius maršrutus dažniausiai aptarnaujate iš Olandijos į Lietuvą?

Nors Olandija nėra didelė šalis, geografinis pasiskirstymas įtakoja maršrutus. Dažniausiai aptarnaujame didžiuosius miestus: Amsterdamą (ir jo apylinkes, įskaitant Schiphol oro uostą), Roterdamą (uosto miestas, daug darbuotojų), Hagą ir Eindhoveną (technologijų centras).

Tačiau mano praktika rodo, kad dažniausiai tenka važiuoti į mažus miestelius ir kaimus. Pavyzdžiui, daug lietuvių dirba žemės ūkyje ar sodininkystės ūkiuose Vestlando (Westland) regione. Ten privažiuoti sudėtinga dėl siaurų kelių, bet patirtis leidžia tai padaryti be problemų.

Lietuvoje populiariausios paskirties vietos yra didmiesčiai (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), tačiau taip pat dažnai važiuojame į rajonų centrus (Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai) net gi į pačius kaimus. Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją (A7 autostrada), vėliau per Lenkiją (A2 arba S3) arba, jei naudojame keltą, per Daniją ir Švediją. Pasirinkimas priklauso nuo to, ar norime nukeliauti per keltą (Kiel-Klaipėda), kad vairuotojai pailsėtų, ar važiuoti sausuma.

3. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina – tai dažniausiai painiavos šaltinis. Klientai dažnai klausia: „Kiek kainuoja vienas bilietas?“. Užsakomojoje kelionės srityje šis klausimas yra neteisingas, nes mes parduodame ne bilietą, o visą transporto priemonę, reisą.

Kaina susiformuoja iš kelių pagrindinių komponentų: 1. Atstumas: Kiek kilometrų reikia nuvažiuoti. 2. Kuras: Degalų kaina Europoje svyruoja, tai įtakojama galutinės sumos. 3. Mokesčiai: Vokietijoje ir Austrijoje reikalingi „vignettes“ (mokami keliai), taip pat keltų bilietai (jei važiuojame per jūrą). 4. Vairuotojo darbas: Vairuotojas turi dirbti pagal tarifinius sąrašus. Ilgas reisas reiškia, kad jam gali tekti dirbti naktį ar savaitgalį, kas brangiau. 5. Transporto priemonės tipas: Naujas, erdvus mikroautobusas su visomis patogumais (Wi-Fi, TV, kėdžių įklotai) kainuoja daugiau nei senas, paprastas „furgonas“.

Pavyzdžiui, jei keliaujate 4 asmenys, jums užteks 8-ies vietų mikroautobuso (VW Transporter ar Mercedes Vito). Jei jūsų yra 19, reikės didesnio mikroautobuso (Mercedes Sprinter arba VW Crafter). Kaina padalijama iš keleivių skaičiaus. Taigi, kuo daugiau žmonių, tuo pigiau kainuoja vienam asmeniui. Taip pat įtakos turi sezonas – atostogų metu (Kalėdos, Velykos, Vasario 16-ioji) pakyla paklausa, o kartu ir kainos.

4. Kiek trunka kelionė iš Olandijos į Lietuvą ir kodėl ji negali būti trumpesnė?

Standartiškai kelionė iš Olandijos centrinės dalies į Lietuvą trunka apie 18–20 valandų, jei važiuojame be ilgų pertraukų ir be keltų. Tačiau, kaip ekspertas, turiu pabrėžti: saugumas yra svarbiau už greitį.

Pagal Europos Sąjungos reglamentas, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be poilsio. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo atsisakyti 11 valandų poilsio. Todėl, jei maršrutas ilgas, reisas turi būti suplanuotas taip, kad vairuotojas turėtų galimybę miegoti.

Jei renkamės kelią per keltą (iš Kielio į Klaipėdą ar iš Sassnitz), kelionės trukmė pasikeičia. Važiavimas iki uosto trunka apie 6–7 valandas, tada keltas plaukia apie 20 valandų (priklausomai nuo keltų tipo), o išlipus Klaipėdoje – dar kelios valandos iki galutinio tikslo. Visas procesas užtrunka apie 30–36 valandas, bet vairuotojas ir keleiviai turi galimybę pilnai išsimiegoti krate (kabinoje), tad atvyksta atsinaujinę.

Būkite skeptiškai nusiteikęs, kas pasiūlynu nuvažiuoti šį atstumą per 12 valandų. Tai arba reiškia, kad vairuotojas pažeidžia poilsio režimus (kas pavojinga), arba kad jūsų apgaudinėja.

5. Kokio tipo transporto priemonės naudojamos (mikroautobusai, autobusai)?

Pasirinkimas priklauso nuo keleivių skaičiaus ir bagažo kiekio. Mano „arsenale“ ir bendrose rinkos praktikoje dominuoja šios grupės:

• 8 vietų mikroautobusai (MPV): Tai tokie modeliai kaip VW Caravelle, Mercedes Vito arba Ford Tourneo. Jie idealūs mažoms šeimoms (iki 6-7 keleivių). Jie yra labai manevringi Olandijos miestuose, gali privažiuoti tiesiai į siauras gatves. Komfortas – aukštas, kaip lengvajame automobilyje.
• 19 vietų mikroautobusai (Midibus): Populiariausias pasirinkimas didesnėms grupėms. Tai Mercedes Sprinter, VW Crafter, Iveco Daily. Jie turi atskiras vietas vairuotojui (neįleidžiami keleiviai į vairuotojo zoną, kas užtikrina saugumą), erdvų bagažinės skyrių (telpa ir dviračiai, ir didelės lagaminos). Šie mikroautobusai dažnai turi „kneeling“ funkciją (žemėjimas prie pat durų), kad lengviau lipti.
• 30–50 vietų autobusai: Naudojami labai didelėms grupėms (pavyzdžiui, vestuvių svečiams, sporto komandoms). Tai dideli autobusai (Setra, Neoplan, Volvo), kuriuose yra WC, virtuvėlė (kavos virimo aparatas) ir DVD grotuvas.

Svarbu pasitikrinti, ar transporto priemonė yra įregistruota keleiviams pervežti (Licencija). Dažnai pasitaiko atvejų, kai žmonės pervežami prekių furgonuose, kurie neturi įrengtų saugos diržų ar ventiliacijos. Tai nelegalu ir pavojinga.

6. Kaip vyksta užsakymo procesas ir ką reikia žinoti iš anksto?

Profesionalus užsakymas prasideda ne nuo pinigų, o nuo informacijos. Kad aš galėčiau pateikti tikslią kainą, man reikalingi šie duomenys: 1. Adresas išvykimo: Ne tik miestas, bet ir gatvė, namo numeris. Olandijoje adresų sistema specifinė, svarbu žinoti, ar galima privažiuoti dideliu autobusu. 2. Adresas atvykimo: Tikslus Lietuvos adresas. 3. Keleivių skaičius: Suaugusiųjų ir vaikų. 4. Bagažas: Ar turite didelių lagaminų, dviračių, kolių su maistu? Tai lemia transporto priemonės pasirinkimą. 5. Data ir laikas: Pageidaujamas išvykimo laikas.

Po to, kai gavęs šią informaciją, aš pateikiu pasiūlymą. Jei jis patinka, sudarome sutartį (dažniausiai el. paštu) ir pervedamas avansas (dažniausiai 10–30 % sumos). Likusi dalis sumokama prieš išvykstant arba atvykus į vietą.

Būtina užsakyti kelionę iš anksto. Geriausia – savaitę-dvi prieš planuojamą išvykimą. Vasaros sezonu ar švenčių laikotarpiu gali tekti laukti net mėnesį, nes geri vairuotojai yra užimti. Skubantys užsakymai („prieš valandą“) įmanomi, bet kainuoja brangiau („skubos mokestis“) ir ne visada įmanomi rasti laisvą techniką.

7. Ar galima vežti naminius gyvūnus (šunis, kates) ir kaip tai tvarkoma?

Tai vienas dažniausių klausimų, nes daugelis lietuvių, dirbančių Olandijoje, augina augintinius ir nenori juos palikti. Taip, galima vežti gyvūnus, bet yra griežtos taisyklės.

Gyvūnas privalo turėti: * Čipą. * Europinį pasą (Gyvūno pasą). * Vakcinas nuo pasiutligės (skiepai turi būti atlikti ne vėliau kaip prieš 21 dieną (tačiau ne anksčiau kaip prieš metus) nuo išvykimo, o jei skiepytas anksčiau – reikalingas revakcinacijos įrašas).

Be to, gyvūnas turi būti nekeliantis grėsmės kitiems keleiviams ir vairuotojui. Maži šuneliai ir katės turi būti nešiojami rankinėje transportavimo dėžutėje (krepšyje), kuri telpa po sėdynės arba ant kelių. Dideli šunys turi būti su antkakniu ir pavadžiu, ir jie turi sėdėti grindyse (ne ant sėdynės), kad neužliestų kitų keleivių erdvės.

Kai kurios pervežimo kompanijos gali papildomai užpildyti gyvūno pervežimą (dėl papildomo valymo ar alerginių reakcijų rizikos). Viską reikia aptarti iš anksto. Jei grupėje yra žmonių, alergiškų gyvūnams, reikia rasti kompromisą.

8. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi?

Vienas didžiausių privalumų palyginti su lėktuvais – bagažo apribojimų nebuvimas (logiškai ribojamas tik techninės galimybės). Tačiau čia taip pat reikia protu.

8-ies vietų mikroautobuse dažniausiai telpa apie 8–10 standartinių lagaminų (apie 20–25 kg kiekvienas) ir rankinės bagažo. Jei keliaujate 8 žmonės ir kiekvienas nori vežti po du didelius lagaminus ir dviratį – tai fiziškai netilps. Tokiu atveju reikia rinktis didesnį mikroautobusą (pvz., 19 vietų), kad bagažinė būtų tuščia.

Svarbiausia – pranešti apie netipinį bagažą iš anksto. „Netipinis“ reiškia: dviračiai, kėdės neįgaliesiems, didelės dėžės su technika, muzikos instrumentai (kontrabasai ir t.t.). Vairuotojas turi paruošti fiksavimo diržus, kad šis daiktas nejudėtų važiuojant ir nesužalotų keleivių.

9. Kaip užtikrinamas saugumas ir kokie yra vairuotojo reikalavimai?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Pervežėjai, dirbantys legaliai, turi visus reikiamus leidimus. Lietuvoje tai yra „Tarptautinio keleivių pervežimo licencija“, o pačioje Olandijoje reikalingas „Eurovignette“ mokesčio apmokėjimas už kelių naudojimą.

Vairuotojai turi būti profesionalai. Jie turi turėti: * Vairuotojo pažymėjimą (Code 95) – tai įrodymas, kad jis baigė kvalifikacijos kūrimo kursus. * Tachografą: Visuose mikroautobusuose virš 3,5 tonos (ir kai kuriuose mažesniuose, jei jie skirti komerciniam pervežimui) yra tachografai. Jie fiksuoja greitį, vairavimo laiką ir poilsį. Prieš išvykstant aš visada patikrinu tachografo juostą (arba skaitmeninę kortelę), kad įsitikinčiau – vairuotojas pailsėjęs. * Techninę apžiūrą: Transporto priemonė turi būti nauja (pageidautina ne vyresnė kaip 5–7 metai) ir praeiti reguliarius techninius patikrinimus (PTA).

Be to, kiekviena transporto priemonė turi būti apdrausta (Civilinė atsakomybė). Jei įvyksta avarija, keleiviai yra apdrausti. Mane visada stebina, kai klientai nieko neklausia apie draudimą, o klausia tik „kada atvyksime?“. Saugumas yra tas dalykas, dėl ko verta mokėti brangiau.

10. Kas daro, jei įvyka nenumatyta situacija (techninis gedimas, eismo įvykis, užstrigimas sienoje)?

Nors mes stengiamės viską planuoti, gyvenimas yra neprognozuojamas.