Užsakomas pervežimas iš Olandijos: patogu keliauti su gyvūnais

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių mobilumas ir jų požiūris į keliones. Anksčiau gyvūnai dažnai būdavo paliekami namuose ar atiduodami pažįstamiems, tačiau šiandiena visiškai kitokia. Olandija – viena šalių, kurioje lietuvių bendruomenė yra itin gausi, o gyvenimo standardas ir kultūra skatina augintinius laikyti šeimos nariais. Natūralu, kad grįžtant namo ar keliaujant į kitas šalis, norime, kad mūsų keturkojai draugai keliautų kartu, saugiai ir patogiai.

Užsakomas pervežimas iš Olandijos su gyvūnais – tai ne paprasta krovinių gabenimo paslauga, o subtilus procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir ypatingo dėmesio. Daugelis klientų, pirmąkart susidūrę su tokia būtinybe, jaučia nerimą: kaip gyvūnas išvers transporto metu? Ar bus saugu? Kokie dokumentai reikalingi? Šiame straipsnyje remiuosi savo ilgamečia patirtimi ir noriu padėti jums suprasti, kaip ši procesas veikia iš vidaus, kad jūsų kelionė su augintiniu būtų kuo ramesnė ir sklandesnė.

Svarbu pabrėžti, kad Olandija yra šalis, garsinti savo gyvūnų gerovės standartais, todėl ten įsigyti ar auginami gyvūnai dažnai būna puikiai prižiūrėti, tačiau kelionė pati savaime gali būti stresinė. Profesionalios transporto kompanijos tikslas – šį stresą sumažinti iki minimumo. Mes ne tiesiog vežame krovinius; mes saugome jūsų šeimos narius, užtikrindami optimalią temperatūrą, vėdinimą ir reikiamas poilsio pertraukas.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su užsakomu pervežimu iš Olandijos su gyvūnais, pradedant dokumentais baigiant patarimais, kaip paruošti augintinį kelionei. Tikimės, kad ši informacija padės jums jausti pasitikėjimą renkantis pervežėją ir pasiruošti kelionei.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kodėl verta rinktis būtent užsakomąjį pervežimą, o ne važiuoti savo automobiliu ar keliauti autobusu?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ir atsakymas nėra vienareikšmis. Žinoma, važiuoti savo automobiliu suteikia didžiausią laisvę – jūs patys kontroliuojate sustojimus, temperatūrą ir muziką. Tačiau kelionė iš Olandijos į Lietuvą (ir atgal) yra ilga – tai apie 1500–1700 kilometrų viena kryptimi. Pavargęs vairuotojas yra pavojus kelyje, o toks ilgas maršrutas reikalauja kelionės planavimo, nakvynės ir papildomų išlaidų (kuras, kelių mokesčiai Vokietijoje ir kitose šalyse, viešbutis).

Autobusų kompanijos turi griežtas taisykles dėl gyvūnų – dažnai priimamos tik nedidelės šunys ir katės, turi būti nešiojamos rankinėje bagaže (transportavimo dėžėje), o svorio apribojimai gali būti labai griežti. Be to, ilgas sėdėjimas triukšmingame autobuse gyvūnui gali būti traumuojantis.

Užsakomasis pervežimas (kai nuomojamas atskiras automobilis su vairuotoju arba vietos rezervuojamos bendrame krovininiame automobilyje, pritaikytame gyvūnams) sujungia patogumą ir saugumą. Profesionalus vairuotojas yra įpratęs važiuoti ilgus maršrutus, jis žemiausia kelių eismo taisykles ir geriausius maršrutus, kad išvengtų spūsčių. Krovininiai automobiliai, skirti gyvūnų pervežimui, yra specialiai įrengti: jie turi vėdinimo sistemas, užtikrinančias šviežų orą net ir vasarą, kai stovi kamščiuose bei patogias grotas ar dėžes. Tai leidžia gyvūnui jaustis daug ramiau nei keleivinės transporto priemonėse.

2. Kokius dokumentus reikia turėti, kad išvežti šunį ar katę iš Olandijos?

Dokumentų tvarka yra vienas svarbiausių dalykų, ir čia negalima būti neatsargiam. Nors Lietuva ir Olandija yra Europos Sąjungos narės, ir tarp jų nėra sienos kontrolės, reikalavimai dėl gyvūnų dokumentų yra griežti. Pagrindinis dokumentas yra Gyvūno pasas. Jis turi būti išduotas veterinarijos gydytojo, turi būti mikročipo numeris (jis turi būti nuskaitytas ir užrašytas pase), o taip pat vakcinacijos nuo pasiutligės įrašas.

Svarbiausias detalė, kurios dažnai nepastebi: mikročipas turi būti įskiepytas prieš paskutinę pasiutligės vakcinaciją arba bent jau tos pačios dienos metu (prieš vakciną). Jei vakcina buvo padaryta prieš mikročipą, pagal ES taisykles ji gali būti pripažinta negaliojančia, ir gyvūnui teks vakcinuotis iš naujo bei laukti 21 dienų.

Be to, reikalingas rabies antikūnų testo (titro) įrašas, jei keliaujate į šalis, kurios nėra ES narės, tačiau tarp ES valstybių narių (tarp Lietuvos ir Olandijos) šis testas nėra būtinas, jei tik keliaujate tiesiogiai. Tačiau, jei planuojate vykti per trečiąsias šalis (pvz., Jungtinę Karalystę), taisyklės gali skirtis. Visada rekomenduoju pasitikrinti aktualią informaciją, nes taisyklės gali keistis.

Taip pat svarbu turėti su savimi veterinarijos pažymą (deklaraciją), kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas transportavimui. Nors ji ne visada prašoma tiesioginėje sienoje, gera ja turėti pasiruošus.

3. Kaip paruošti gyvūną fiziškai ir psichologiškai tokiai ilgai kelionei?

Ilgesnė kelionė iš Olandijos trunka apie 18–24 valandas, priklausomai nuo maršruto, oro sąlygų ir sustojimų. Toks laikas transporto priemonėje gyvūnui gali būti didelis išbandymas. Jei jūsų šuo ar katė niekada nebuvo važiavę automobiliu, pradėkite ruošti juos bent kelias savaites prieš kelionę.

Pradėkite nuo trumpų važiavimų – 10–15 minučių. Palaipsniui didinkite laiką. Svarbu, kad gyvūnas susipažintų su transportavimo dėže (krate). Kratėje palikite mėgstamą žaislą, antklodę su jūsų kvapu – tai suteiks saugumo jausmo. Nenaudokite raminamųjų vaistų be veterinarijos gydytojo rekomendacijos, nes jie gali pakeisti širdies darbą ar deguonies apykaitą, ypač esant nestabiliai temperatūrai.

Prieš pat išvykstant, geriau pamaitinti gyvūną mažiau įprastai (pvz., pusę porcijos), kad išvengtumėte vėmimo ar viduriavimo kelionės metu. Tačiau vanduo turi būti prieinamas visada. Jei keliaujate vasarą, įsitikinkite, kad vairuotojas žino, kaip užtikrinti, kad gyvūnas negertų per daug vienu metu, tačiau nebūtų dehidratuotas. Prieš išvykstant būtina nueiti pasivaikščioti, kad šuns išeitų reikalai ir jis nusivargtų – taip jis greičiau užmigsta kelyje.

4. Ar galiu keliauti kartu su savo gyvūnu užsakomajame pervežime?

Tai labai dažnas klausimas, ir atsakymas yra: taip, dauguma paslaugų tai leidžia. Yra dviejų tipų užsakomojo pervežimo paslaugos. Pirmasis – tai kai gyvūnas vežamas be savininko (t.y. jis yra "krovinys", o vairuotojas rūpinasi jo gerove). Antrasis – tai vadinamasis "autopraeivimas" (keleivinis pervežimas), kai automobilis yvo nuomojamas tam, kad pervežti tiek keleivius, tiek gyvūnus.

Jeigu renkatės antrąjį variantą, tai yra patogiausias sprendimas šeimoms. Jūs sėdite salone kartu su vairuotoju, o gyvūnas gali būti gale krovininėje dalyje arba, jei tai mažas šuo, netgi salone (jei leidžia taisyklės). Tokiu atveju jūs turite visišką kontrolę: matote, kaip gyvūnas jaučiasi, galite jį nuraminti, pašerti poilsio pertraukose.

Svarbu aptarti šį klausimą su pervežėju iš karto. Kai kurios kompanijos specializuojasi tik gyvūnų pervežime be keleivių (dėl draudimo ar techninių priežasčių), tačiau dauguma, ypač those, kurios dirba su Olandija, siūlo ir keleivinio pervežimo variantus. Tai gali brangniau, nei vien gyvūno pervežimas, tačiau suteikia nepalyginamo ramumo.

5. Kaip užtikrinamas gyvūno saugumas ir poilsis pervežimo metu?

Profesionalūs pervežėjai turi griežtus protokolus. Mūsų kompanijoje, pavyzdžiui, vairuotojas turi privalomą poilsio pertrauką kas 4 valandas (kaip ir reikalauja kelių eismo taisyklių), tačiau su gyvūnais mes stengiamės sustoti dažniau – kas 2–3 valandas arba tada, kai to reikia konkrečiam gyvūnui.

Per sustojimus vairuotojas patikrina gyvūno būklę, duoda vandens, o jei tai šuo – nuveda pasivaikščioti ant pavadėlio. Svarbu, kad gyvūnas nebūtų paliekamas automobilyje, kai stovime saulėtoje vietoje, net ir su įjungta kondicionieriaus sistema, nes visada egzistuoja techninės gedulo rizika.

Saugumas užtikrinamas ne tik vairuotojo atidumu, bet ir įrangos kokybe. Automobiliai turi būti aptverti tvirtomis, bet vėdinamomis grotomis. Dėžės turi būti pritvirtintos taip, kad nenusisuktų posūkiuose ar staigiu stabdyme. Be to, kiekvienas automobilis turi turėti pirmąją pagalbą gyvūnams (tvarsčius, antiseptikus) ir veterinarijos gydytojo telefono numerį, esant rimtems atvejams.

6. Kuo skiriasi pervežimas šunų ir kačių atveju? Ar yra kokių nors ypatingų niuansų?

Šunys ir katės skirtingai reaguoja į stresą ir kelionę. Šunys dažniau būna socialūs, jų stresas dažniausiai susijęs su judesiu ir nauja aplinka, tačiau jie gali būti nuraminti vairuotojo balso ar prisilietimo. Katės – kitas pasaulis. Jos labiau linkusios į vidinį stresą, kuris gali pasireikšti tyrumo, atsisakymo valgyti ar intensyvaus miaukėjimo pavidalu.

Kelionėms katės visada turi būti transportuojamos uždarytose dėžėse (krate). Net jei katė yra draugiška, atidaryta dėžė automobilyje yra pavojinga – išsigandusi katė gali pulti vairuotoją arba pabėgti atidarius duris. Šunys, ypač dideli, gali būti transportuojami atskirose sekcijose su grandinėmis arba erdviuose krate, jei jie linkę į agresiją arba yra labai aktyvūs.

Dar vienas niuansas – kačių dėžės turi būti padengtos storesne skara arba rankšluosčiu, kad katė jaustųsi "urve" ir matytų mažiau judančio pasaulio, kas sumažina jaudulį. Šunims, atvirkščiai, svarbiau matyti savininką arba bent jau vairuotoją, jausti esąs "paklusnioje" padėtyje.

7. Kiek laiko trunka tokia kelionė ir kokie yra pagrindiniai maršrutai?

Standartinis maršrutas iš Olandijos (pvz., iš Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno sričių) į Lietuvą (Vilnių, Kauną, Klaipėdą) eina per Vokietiją ir Lenkiją. Tai yra trumpiausias ir ekonomiškiausias kelias. Atstumas svyruoja nuo 1400 iki 1700 km, priklausomai nuo konkretaus išvykimo vietos Olandijoje ir galutinio taško Lietuvoje.

Važiavimo laikas be sustojimų yra apie 15–16 valandų, tačiau su realiomis sąlygomis (sustojimai degalinėse, eismo spūstys, poilsio pertraukos vairuotojui), kelionė trunka apie 18–20 valandų. Dažnai tokios kelionės vyksta naktį, kad mažiau eismo ir kad gyvūnai galėtų miegoti (kaip tamsu, jie dažniau nurimsta).

Kai kurie pervežėjai gali siūlyti maršrutą per Daniją ir Švediją (su keltu), jei, tarkime, reikia paimti gyvūnus iš šiaurinės Olandijos dalies arba jei yra specifiniai reikalavimai dėl kelių mokesčių (Vokietijoje kelių mokesčiai sunkvežimiams yra gana aukšti). Tačiau klasikinis variantas yra Vokietija-Lenkija. Svarbu pasiklausti vairuotojo ar dispečeriaus apie numatomą atvykimo laiką ir sekti jo judėjimą, jei kompanija suteikia GPS stebėjimo galimybę.

8. Ar yra kokių nors apribojimų pagal gyvūno veislę ar dydį?

Tai klausimas, dažnai rūpinantis buldogų, bokserių ar kitų "brachicefalių" (trumpasnukio) veislių savininkus. Lėktuvuose šios veislės dažnai uždraustos dėl kvėpavimo problemų aukštume. Tačiau kroviniuose automobiliuose, kurie važiuoja žeme, apribojimai yra daug mažesni.

Techniniu požiūriu, mes galime pervežti beveik bet kokį dydžio šunį – nuo "Chihuahua" iki "Alabają". Svarbiausia yra ne tiek veislė, kiek gyvūno elgesys ir fizinė galimybė toleruoti kelionę. Labai seni gyvūnai ar gyvūnai su širdies problemomis gali reikalauoti specialių sąlygų (pvz., oro kondicionieriaus nuolatinio veikimo net ir sustojus).

Dėl agresyvių veislių (pvz., Pit Bull terjeras ir kt.), kai kuriose šalyse (ypač Vokietijoje) yra griežtų įstatymų. Vairuotojas turi turėti su savimi visus įrodymus, kad šuo yra nepavojus (mokymo pažymėjimus, muziejaus), o šuns turi būti uždarytas tvirtoje dėžėje su antsmūkiu ir turi būti ant pavadėlio išėjus iš automobilio.