Užsakomas pervežimas į Olandiją: kasdieniai išvykimai, atvykimai ir logistikos subtilybės

Įvadas

Olandija, oficialiai vadinama Nyderlandais, jau dešimtmečius išlieka vienu svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Portas Roterdame, didžiausias jūrų uostas Europoje, bei milžiniškai oro uostai (Schiphol ir kiti) sukuria unikalų judesį, kurį mes, logistikos specialistai, vadiname „kraujotakos sistema“. Tačiau šiandien aš norėčiau kalbėti ne apie didžiąsias jūrines konteinerių linijas, o apie tai, kas aktualiausia Jums – verslo atstovams ar asmenims, kurie nori saugiai ir operatyviai pervežti krovinius iš Lietuvos į Olandiją ar atgal.

Dirbęs šioje srityje virš 20 metų, mačiau, kaip pasikeitė rinka: nuo paprastų „krovininių“ su vairuotojais, nešančiais popierinius lapus su ranka rašytais adresais, iki šiandieninių išmaniųjų sistemų, kur kiekvienas paletės judesys stebimas realiu laiku. Vienas dalykas vis išlieka nepakitusiu – kliento poreikis aiškumui ir pastovumui. Štai kodėl frazė „kasdieniai išvykimai ir atvykimai“ tampa ne tik marketingo šūkiu, o orentyru, užtikrinančiu, kad Jūsų verslas nestovės.

Ką tai reiškia praktiškai? Užsakomas pervežimas į Olandiją, kai yra užtikrinti kasdieniai reisai, leidžia mums sumažinti tranzito laiką iki minimumo. Nereikia laukti, kol susirinks pilna sunkvežimio krovinys (kaip tai būna retesnėse kryptyse), nereikia derinti sudėtingų grafikų. Krovinys iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar bet kurio kito Lietuvos miesto gali būti pasiimtas vakare, o Olandijos sandėlyje (Amsterdame, Roterdame, Eindhovene ar Tilburge) jis jau gali būti kitą rytą ar dieną.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, paaiškindamas, kaip veikia ši sistema, ką reikia žinoti renkantis pervežėją ir kodėl kainos gali skirtis, tačiau brangiausias variantas visada nėra geriausias. Mes aptarsime dokumentus, krovinių rūšis, draudimus ir tas smulkmenas, kurios dažnai lemia sėkmę ar nesėkmę. Nes logistika – tai ne tik vairuotojas ir sunkvežimis, tai sudėtingas procesas, reikalaujantis tikslumo, patirties ir supratingumo.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje suformulavau 10 klausimų, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai, ir pateikiau atsakymus, grindžiamus ilgamečia praktika bei žiniomis apie tarptautinių pervežimų specifiką.

1. Ką reiškia „kasdieniai išvykimai“ ir kaip tai veikia praktiškai?

„Kasdieniai išvykimai“ logistikoje reiškia, kad transporto kompanija turi sukūrusi tokį grafiką, kur kryptis Lietuva – Olandija – Lietuva aptarnaujama kiekvieną dieną arba darbiais dienomis be pertraukų. Tai yra vadinamasis „linijinis“ arba „regular“ transportas. Praktiškai tai atrodo taip: turime fiksuotą krovinių surinkimo (konsolidacijos) punktą Lietuvoje, iš kurio sunkvežimis išvyksta kiekvieną vakarą (pavyzdžiui, sekmadienį, antradienį ir t.t.). Tas pats sunkvežimis arba pakeistas vairuotojas atvyksta į Olandiją ryte, iškrauna krovinius ir paima grįžtamąjį krovinį. Jums, kaip klientui, tai suteikia laisvę planuoti – Jūs žinote, kad jei pateiksite užsakymą iki 12 valandos dienos, Jūsų krovinys tikrai pateks į tą dienos reisą. Tai eliminuoja neapibrėžtumą ir leidžia laikyti griežtas pirkimo ar pardavimo sutartis su Jūsų klientais.

2. Kiek trunka standartinis krovinio pristatymas į Olandiją?

Esant optimalioms oro sąlygoms ir nėra neplanuotų užtikrų (pvz., didelių avarijų, sunkių meteorologinių sąlygų), standartinis pristatymo laikas (transit time) yra 24–48 valandos. Tai ypač pasakytina apie dalinius krovinius (part loads), kurie vežami reguliariais linijomis. Jei krovinys pasiimiamas iš Vilniaus ar Kauno, jis naktį keliauja per Lenkiją ir Vokietiją, o ryte jau yra Olandijoje. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad Olandija – kompaktiška šalis, todėl net pristatant į toliausius taškus (pvz., Maastrichtą ar Groningeną), vairuotojas sunaudoja ne daugiau kaip 2–3 valandas nuo valstybės sienos kirtimo. Tačiau svarbu prisiminti, kad šis laikas skaičiuojamas nuo krovinio išvežimo iš siuntėjo sandėlio, o ne nuo užsakymo pateikimo momento.

3. Kokius krovinius dažniausiai pervežame į Olandiją ir ar yra ribojimų?

Olandija yra labai prekiaujanti šalis, todėl krovininių spektras yra milžiniškas. Dažniausiai pervežame statybines medžiagas (medieną, izoliaciją, plokštes), maisto produktus (sausus ir šaldytus), chemines priemones, mašinas ir įrangą, taip pat baldus. Yra svarbus niuansas: jei pervežate maisto produktus, reikalingi sertifikatai ir atitinkamas transportavimas (pvz., šaldytuve su termografo įrašais). Jei pervežate pavojingus krovinius (ADR), turi būti pažymėta ir atitinkamai įranga. Ribojimų dažniausiai kyla dėl svorio ir matmenų – standartinis sunkvežimis telpa apie 33 Europinius paletes (EPAL) arba 22 tones krovinio. Jei Jūsų krovinis didesnis (oversized), reikalingas specialus leidimas ir lydimas. Tačiau 95 proc. kasdienių prekių telpa į standartinius reikalavimus.

4. Kaip susiformuoja kaina už pervežimą ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuotas dydis, ji priklauso nuo kelių pagrindinių veiksnių. Pirmasis – užimtumas (tonažas arba tūris). Jei krovinys užima daug vietos sunkvežimyje (pvz., 10 vietų iš 33), kaina bus didesnė už vietą. Antrasis – atstumas iki siuntėjo ir gavėjo. Nors linijos eina į pagrindinius miestus, nuvykti į atokų kaimą Lietuvoje ar Olandijoje kainuoja papildomai („pirmosios paskutinės mylios“ mokestis). Trečias – kuro kainos ir rinkos situacija. Šiuo metu logistikoje didelę įtaką turi vairuotojų trūkumas – tai gali pakelti kainas. Taip pat įtakos turi papildomos paslaugos: krovimo darbai (jei vairuotojas nedalyvauja), pristatymas su „keltuvu“ (suoleliu), arba specifiniai režimai (temperatūros palaikymas). Visada rekomenduoju pateikti tikslų krovinio aprašymą – tai leidžia mums pateikti fiksuotą kainą be jokių staigmenų vėliau.

5. Kokius dokumentus reikia paruošti tarptautiniam pervežimui?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamirštama. Pagrindinis dokumentas yra prekių sandėravimo sąrašas (pavyzdžiui, EXCEL lentelė) arba komercinė invoice (sąskaita-faktūra). Be šių dokumentų negalime sudaryti tarptautinės vežimo sutarties – CMR kvito. Juose turi būti nurodyta: prekių pavadinimas, svoris, bruto svoris, prekių kodai (HS kodas – tai labai svarbu muitinės tikrinimui), siuntėjo ir gavėjo duomenys, prekių vertė. Jei pervežame nestandartines prekes, gali prireikti sertifikatų atitikčiai (pvz., CE ženklas). Jei prekės yra su prekės ženklais (pvz., „Adidas“, „Apple“), būtina parodyti, kad jos yra originalios (licencijos arba pirkimo dokumentai), kitaip jas gali konfiskuoti muitinėje dėl intelektinės nuosavybės pažeidimo.

6. Ar reikalingi muitinės formalumai vežant iš Lietuvos į Olandiją?

Kadangi ir Lietuva, ir Olandija yra Europos Sąjungos (ES) narės, tai yra vidinė rinka. Tai reiškia, kad nėra importo mokesčių (muitų) ir standartinio importo muitinės deklaravimo (kaip būtų vežant iš JK ar Norvegijos). Tačiau tai nereiškia, kad muitinės nėra. Vairuotojų dažnai stabdo ES muitinės pareigūnai mobiliuosiuose postuose arba patikros punktuose, norėdami patikrinti, ar nėra kontrabandos (cigaretės, alkoholis, narkotikai) arba nelegalių prekių. Todėl CMR kvitas ir sandėravimo sąrašai turi būti pasiruošti ir pateikiami pareigūnams pirmą pageidavimu. Jei krovinys keliauja ne iš ES arba yra tranzitu (pvz., iš Baltarusijos per Olandiją), tada reikalingi TIR knygelių arba Ex1 deklaracijų tvarkymai, kurie yra kur kas sudėtingesni.

7. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas kelyje?

Per 20 metų darbo patirties galiu pasakyti: saugumas prasideda pakrovimo metu. Net jei vairuotojas vairuoja idealiai, jei krovinys sandėliuje blogai užfiksuotas (užsegtas), jis gali sužaloti save ar sugadinti prekes. Mes naudojame standartines užsegimo juostas ir „oreivius“ (airbags), kuris užpildo tuščias tarpas tarp paletų. Taip pat stengiamės, kad krovinys nebūtų per daug aukštas, kad nesužlumtų tuneliuose ar po tiltais (nors Olandijoje to problema mažesnė nei kitur). Be to, kiekvienas mūsų transporto priemonė turi navigaciją, kurioje galime matyti jos judėjimą realiu laiku. Jei sunkvežimis stovi ilgiau nei planuota, sistema mums siunčia pranešimą, ir mes galime susisiekti su vairuotoju. Taip pat visos mūsų transporto priemonės yra apdraustos pagal CMR konvenciją, tačiau (žr. toliau) ši apsauga ne visada užtenka pilnai prekių vertei.

8. Kas yra CMR draudimas ir ar jis užtikrina pilną prekių vertę?

Tai labai svarbus klausimas, dėl kurio dažnai kyla nesutarimų. CMR draudimas yra privalomas, tačiau jis dengia tik ribotą atsakomybę. Pagal tarptautines konvencijas, jei krovinys dingsta arba sugadinamas, pervežėjas atsako tik už 8,33 SDR (Specialių traukimo teisių) vienam kilogramui svorio. SDR – tai tarptautinis valiutos vienetas, kurio vertė svyruoja, bet maždaug tai yra apie 9–10 eurų. Taigi, jei Jums dingsta 1000 kg svorio prekių, kurių vertė 10 000 eurų, pervežėjas pagal CMR atsakytų tik už maždaug 8000–9000 eurų. Jei prekės yra labai brangios (pvz., elektronika, vaistai), rekomenduoju pasirūpinti papildomu krovinio draudimu (All Risk insurance), kuris padengia visą faktinę prekių vertę. Toks draudimas kainuoja nedaug (paprastai 0,2–0,5 % nuo vertės), bet suteikia ramybės.

9. Kas nutinka, jei gavėjo sandėlyje nėra priėmimo galimybių (pvz., uždaryta)?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Profesionalus logistikos partneris visada informuoja gavėją apie atvykimą iš anksto (paprastai paskambina 24 valandoms ir 4 valandoms iki atvykimo). Tačiau jei vairuotojas atvyksta, o sandėlis uždarytas arba neturi laiko iškrauti, prasideda laukimas. Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, laukimo mokestis (Standby fee) nėra pigus. Jis apskaičiuojamas pagal valandas, o po tam tikro laiko (paprastai po 2–3 valandų) kaina gali dvigubai padidėti. Be to, jei dėl to vairuotojui tenka praleisti savo poilsio laiką (tachoografo reikalavimai), gali kilti problemų dėl vairavimo laiko apribojimų. Visada primename klientams: susiderkite su savo partneriu Olandijoje dėl iškrovimo laiko. Jei žinote, kad bus vėlavimas, praneškite mums iš karto – mes galime pakeisti grafiką ir išvengti nereikalingų išlaidų.

10. Kodėl verta rinktis ekspertinę kompaniją, o ne nelegalius pervežėjus?

Rinka pilna pasiūlymų, ir kainos gali skirtis žymiai. Tačiau pigiausias variantas dažniausiai tampa brangiausiu. Nelegalūs arba nepatikimi pervežėjai dažnai naudoja senas transporto priemones, neturi tinkamų draudimų, o jų vairuotojai gali nežinoti kalbos ar dokumentų reikalavimų. Olandijos policija ir inspekcija yra labai griežtos – jei pastebimi pažeidimai (pvz., per didelis svoris, blogai užsegta krovinia, netinkami dokumentai), sunkvežimis gali būti sustabdytas iki 2–3 savaičių tyrimams. Jūsų prekės gali sugesti arba būti konfiskuotos. Dirbdamas su patikima kompanija, kurioje yra ilgametė patirtis, Jūsų prekės yra apsaugotos, o atsakomybė už dokumentus ir procesus yra mūsų petyse. Mums geriau išleisti daugiau laiko paruošiant dokumentus, nei spręsti problemas pasienyje ar kelyje.

Išvada

Užsakomas pervežimas į Olandiją – tai ne tik fizinis prekių perkėlimas per tūkstančius kilometrų. Tai sudėtingas procesas, reikalaujantis žinių, patirties ir tikslaus planavimo. Kasdieniai išvykimai ir atvykimai yra raktas į Jūsų verslo efektyvumą, leidžiantis mažiau galvoti apie logistiką ir daugiau concentratingti į prekybą ar gamybą.

Iš mano daugiau kaip dvidešimt metų patirties galiu pasakyti vieną: sėkmingas pervežimas priklauso nuo trijų dalykų – komunikacijos, kokybiškų dokumentų ir pasitikėjimo savo partneriu. Jei visos šios trys dalys veikia glaudžiai, kelias į Olandiją tampa paprastu rutinos įvykiu, o ne stresine patirtimi. Renkantis pervežėją, nebijokite klausti apie jų draudimus, vairuotojų patirtį ir, svarbiausia, kaip jie sprendžia kritines situacijas.

Tikimės, kad šis straipsnis padėjo Jums suprasti kasdieninės logistikos įvykius ir leis priimti pagrįstus sprendimus. Olandija laukia Jūsų prekių, o mūsų užduotis – pristatyti jas saugiai ir laiku.