Transporto paslaugos į Olandiją: konkurencingos kainos ir logistikos niuansai

Dirbant tarptautinės logistikos srityje daugiau nei dvi dešimtis metų, turi galimybę stebėti, kaip keičiasi rinka, kylančios ir krentančios kuro kainos, o svarbiausia – kaip vystosi prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Olandijos. Nyderlandai visada buvo ir išliks viena svarbiausių logistikos krypčių visoje Europoje. Tai ne tik „gėlių šalis“, bet ir kontinento logistikos širdis, kurioje susikerta tūkstančiai kelių. Kiekvieną dieną mano komandos ir kolegų vairuojami sunkvežimiai kerta Vokietijos autostradas ir pasiekia Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno sandėlius.

Todėl, kai klientai kreipiasi dėl transporto paslaugų į Olandiją, jie dažnai ieško ne tiesiog pigiausio pasiūlymo, o to, kuris mes profesionalai vadinsime konkurencinga kaina. Skirtumas tarp „pigaus“ ir „konkurencingo“ yra milžiniškas. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, iš ko iš tikrųjų susiformuoja kaina, kodėl vienas pasiūlymas gali atrodyti per brangus, o kitas – įtartai pigus, ir kaip rasti auksinį vidurkį, užtikrinantį saugų ir laiku vykstantį pervežimą.

Olandijos rinka yra specifinė. Čia labai aukšti reikalavimai dėl laikotiesprio, nes didžioji dalies prekių keliauja pro Roterdamo uostą arba yra skirtos „Just-in-Time“ gamybos linijoms. Vėluojantis sunkvežimis gali sustabdyti visą gamyklą, o to pasekmės – kur kas brangesnės nei pašarų kuro sąnaudos. Taigi, kalbėdami apie konkurencingas kainas, mes kalbame apie optimalų santykį tarp kainos, greičio ir patikimumo.

Šiame straipsnyje mes giliau panagrinsime į procesus, aptarsime detales, kurias dažnai praleidžia akys, bet kurios lemia galutinę sąskaitos sumą. Nesvarbu, ar esate didelė gamybinė įmonė, norinti išsiųsti kelias paletes, ar mažas verslininkas, planuojantis perkelti asmeninius daiktus – suprasti logistikos mechanizmą yra būtina sėkmei.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

Šioje skirsnyje suformulavau dešimt dažniausiai klientų man užduodamų klausimų. Atsakymai į juos paremti ilgamete praktika ir tikra situacijų analizė, ne teoriniais vadovėliais.

1. Iš ko tiksliai susiformuoja galutinė krovinių pervežimo į Olandiją kaina?

Tai yra pagrindinis klausimas, kurį girdžiu kasdien. Daugelis klientų mano, kad kaina priklauso tik nuo atstumo kilometrais. Tačiau praktikoje atstumas yra tik vienas iš komponentų, ir dažnai ne didžiausias. Konkurencingos kainos formavimą įtakoja keturi pagrindiniai veiksniai: kuro kaina rinkoje, vairuotojo darbo užmokestis (ir to, kaip jis apmokestinamas pagal ES socialines garantijas), kelių mokesčiai (vokiškos „Maut“ ir olandiškos mokesčiai) bei paklaudos ir pasiūlos balansas konkrečia savaitę.

Taip pat labai svarbus yra krovinio tipas. Jei gabenate standartinę 33 europalečių paletę (EPAL), kaina bus viena. Jei reikia pervežti „neįprastą“ krovinių, pavyzdžiui, didelius sunkiasvorius elementus arba krovinius, reikalaujančius specialios temperatūros režimo (šaldytuvai), kaina šokiruojančiai auga. Taip pat į kainą įeina ir draudimas, ir fiskaliniai ištekliai. Verta paminėti, kad Olandijoje labai griežtai kontroliuojami vairuotojų darbo laikas ir poilsio laikas, todėl reisai turi būti planuojami taip, kad vairuotojas neviršytų leistinų valandų. Jei reikia skubinti, gali reikėti dviejų vairuotojų viename sunkvežimyje, kas akivaizdžiai padidina sąnaudas, bet užtikrina, kad krovinys atvyks per 24 valandas vietoj 48.

2. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pervežimas, kuris labiau apsimoka?

Tai klasikinis dilema, su kuria susiduria kiekvienas eksportuotojas. FTL (Full Truck Load) reiškia, kad užsakote visą sunkvežimį sau. LTL (Less than Truck Load) – tai dalinio krovinio pervežimas, t. y. jūsų prekės keliauja viename sunkvežimyje su kitų klientų prekėmis.

Jei turite 22–33 paletes, FTL visada bus ekonomiškesnis vienam paletės vienetui. Jūsų krovinys važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tačiau jei turite tik 1–3 paletes, FTL paslaugos užsakymas būtų neproporcingai brangus. Tokiu atveju renkamės dalinio krovinio (susidėjimo) variantą. Čia kaina formuojama remiantis užimtu tūriu arba metrais kroviniame.

Nors LTL atrodo pigesnis mažiems siuntiniams, čia yra savų pavojų. Krovinys gali būti perkraunamas (perkraustomas) tarpiniuose terminaluose kelis kartus. Kiekvienas perkrovimas – tai papildomas rizika, kad prekės gali būti pažeistos. Be to, LTL pristatymo terminai ilgesni, nes vairuotojas turi apvažiuoti pagal visus adresus. Jei jums svarbiausia yra kaina ir galite laukti šiek tiek ilgiau, LTL yra geriausias pasirinkimas. Jei svarbu greitis ir krovinio saugumas (ypač jei tai trapios prekės), verta svarstyti FTL net jei ir tektų mokėti daugiau už privalomą vietą.

3. Ar yra kokių nors specifinių dokumentinių reikalavimų vykstant į Olandiją?

Kadangi Lietuva ir Olandija yra ES narės, manytų, kad prekyba vyksta be jokių kliūčių. Tačiau dokumentinis tvarkymas yra kritinis. Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis. Jis yra ne tik krovinių kvitas, bet ir sutartis tarp vežėjo ir siuntėjo, taip pat draudimo dokumentas. Būtina užpildyti jį labai tiksliai, nurodant tikslias prekių pavadinimas, svorį ir vertę.

Labai dažnai klaidos daromos prekių kodų (HS kodų) nurodyme. Nors muitinės kontrolė tarp ES šalių yra minimali, tačiau mobilieji muitinės postai Olandijoje yra labai aktyvūs. Jei prekės yra pavojingos (ADR), reikalingi specialūs leidimai. Taip pat būtina nepamiršti prekių kilmės sertifikatų, jei gabenate maisto produktus arba gyvūnų kilmės žaliavas.

Verta paminėti ir „Incoterms“ sąlygas, kurios turi būti aiškiai užrašytos komerciniame invoice. Dažnai klientai painioja EXW (gamykla) ir DAP (pristatymas į adresą) sąlygas. Jei sutartyje nurodyta EXW, o vairuotojas atvyksta į Olandiją ir susiduria su neišspręstu iškrovimu ar papildomais mokesčiais už manipuliavimą uoste, šie išlaidos gali būti paskaičiuotos siuntėjui, jei anksčiau nebuvo susitarta dėl jų padengimo. Dėl to, siekiant konkurencingos ir aiškios kainos, visi dokumentai turi būti sutarti dar prieš pakroviant krovinį.

4. Kiek laiko paprastai trunka krovinių pristatymas iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis, optimistinis atsakymas būtų – 1–2 dienos. Tačiau kaip ekspertas aš turiu nušviesti šį atsakymą detaliau. Jei krovinys išvežamas iš Vilniaus ar Kauno ankstyvą ryto (pirmąja diena), ir tai yra FTL (pilnas krovinys), vairuotojas gali būti Olandijoje jau sekančios dienos vakare arba naktį. Taigi, techninis važiavimo laikas yra apie 18–20 valandų, atsižvelgiant į maršrutą (per Vokietiją arba per Lenkiją/Vokietiją).

Tačiau reikia atsižvelgti į vairuotojų poilsio režimus. Jei vairuotojas važiuoja vienas, jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos ir 11 valandų poilsio po 9 valandų vairavimo. Tai reiškia, kad beveik neįmanoma atvykti į gilumą į Olandiją per 24 valandas be pažeidžiant taisyklių (kas mums draudžiama).

Jei tai yra dalinis krovinys (LTL), terminas gali išsitempti iki 3–5 dienų. Kodėl? Nes krovinys gali važiuoti į surinkimo centrą Vokietijoje (pvz., tiesiogiai prie sienos), laukti, kol užpildomas sunkvežimis, ir tik tada vykti toliau. Taip pat didelę įtaką turi eismo kamščiai Vokietijos autostradose, ypač Ruhr srityje, kurios yra pagrindinis kelią į Olandiją. Planuodami pervežimą, visada verta prisidėti 1 dienos rezervą nenenumatytiems atvejams.

5. Kodėl kainos svyruoja priklausomai nuo sezono?

Logistikos srityje, kaip ir žemės ūkyje, yra savas sezonai. Olandija yra aktyvi prekybinė šalis, todėl jos uostai ir sandėliai dirba maksimaliomis galimybėmis. Pavasarį (balandis–gegužė) stebime didžiulę paklausą dėl gėlių ir sodinukų pervežimo. Tuo metu sunkvežimiai važiuoja pilni, o laisvų vietų trūksta – tai natūraliai pakelia kainas.

Rudens sezonas (rugsėjis–lapkritis) taip pat yra intensyvus dėl Kalėdinių prekių užsakymų, kurios sandėliuojamos Olandijoje prieš išsiuntimą į kitas šalis. Tuo metu rinka „įkaista“, ir pervežėjai gali leisti sau didesnes kainas, nes pasiūlos trūksta.

Priešingai, sausio mėnesį arba vasaros viduryje (liepos–rugpjūčio pradžioje), kai dauguma europiečių atsigauna švenčių arba atostogauja, paklauga šiek tiek krenta. Tuo metu galima gauti labai konkurencingas kainas, nes pervežėjai nori užtikrinti savo sunkvežimų užimtumą. Mano patirtis rodo, kad ilgalaikius klientus visada stengiamasi apsaugoti nuo šių svyravimų, suteikiant fiksuotas kainas arba „cap“ (viršutinę kainos ribą), tačiau naujiems klientams šie sezoniškumų pokyčiai gali būti netikėti.

6. Ar yra kokių nors paslėptų išlaidų, apie kurias klientas dažnai nesužino?

Tai yra vienas svarbiausių klausimų, siekiant išvengti konfliktų. Dažnai klientas gauja žodinį kainos pasiūlymą, pavyzdžiui, „500 eurų“, o galutinė sąskaita-faktūra atvyksta su suma „700 eurų“. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai dėl papildomų paslaugų, kurios nebuvo įtrauktos į pradinį pasiūlymą.

Pirmiausia tai laukimo mokestis (waiting time). Olandijoje sandėlių darbo laikas yra griežtai reglamentuotas. Jei sunkvežimis atvyksta pavėluoti (ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl eismo), arba jei sandėlys nespėja priimti krovinio, vairuotojas gali praleisti valandas ar net dieną laukdamas iškrovimo. Mūsų įmonėse pirmos 2 valandos laukimo dažnai yra nemokamos (arba įtrauktos į bazinę kainą), tačiau toliau mokestis gali siekti nuo 30 iki 50 eurų per valandą.

Antra, tai „pallet exchange“ (paletų keitimas) mokestis. Jeigu nebuvo susitarta dėl paletų grąžinimo, o vairuotojas turi palikti savo paletes ir paimti tuščias arba sugadintas, gali būti taikomas mokestis už paletų netenkimą.

Trečia, tai ADR (pavojingų krovinių) priedlaida arba papildoma draudimo priemoka, jei krovinio vertė viršija standartinę CMR draudimo ribą (paprastai 8,33 SDR už kilogramą). Norėdami gauti tikrai konkurencingą ir aiškų pasiūlymą, visada prašykite, kad kainoje būtų nurodytos visos galimos „extra“ išlaidos arba sužinokite, kiek laiko įskaitomas į kainą.

7. Kaip veikia draudimas pervežiant krovinius į Olandiją?

Draudimas – tai tema, apie kurią dažniausiai galvoja tik tada, kai įvyksta įvykis. Pagal nutarimus, kiekvienas vežėjas privalo turėti privalomą draudimą atsakomybės už krovinius neįvykdimo atveju (CMR draudimas). Tačiau šis draudimas apsaugo tik dalį vertės ir turi daug išimčių.

Jei gabenate brangią elektroniką, vaistus arba meno kūrinius, standartinis draudimas gali neužtikrinti pilnos kompensacijos. Tokiu atveju rekomenduojama papildomai apdrausti krovinį (All Risk draudimas). Daugelis klientų klysta manydami, kad jei prekės sugadintos, tai pervežėjas sumokės viską. Tačiaje CMR konvencija riboja atsakomybę.

Konkurencinga kaina neturėtų reikšti draudimo taupymo. Aš visada patariu savo klientams pateikti krovinio deklaracinę vertę ir pasitikrinti, ar draudimo suma užtikrina šios vertės padengimą. Olandijoje, kur sandėliavimo paslaugos yra labai automatizuotos, kartais įvyksta techninės klaidos – konvejeriai gali sudaužti dėžę, arba sunkvežimis gali būti apvirstas kelyje. Tada teisingai sudaryta draudimo polisas yra vienintelis gelbėtojas, išsaugantis verslą nuo bankrotą.

8. Ar sunkvežimiams taikomi apribojimai Olandijoje (važiavimo laikai, zonos)?

Taip, Olandija yra viena iš tų šalių, kurioje ekologija ir gyventojų ramybė vertinami labai aukštai, todėl sunkvežimių eismas yra griežtai reguliuojamas. Pirmiausia, reikia atsižvelgti į važiavimo apribojimus miestuose ir „Environmental zones“ (Aplinkos apsaugos zonos). Daugelyje Olandijos miestų (pvz., Roterdamo, Utrechto, Amsterdamo centro) yra zonos, į kurias negali važiuoti senesni, taršą keliantys sunkvežimiai. Mūsų parkas turi tik naujausius „Euro 6“ standarto sunkvežimus, todėl mums šių apribojimų nesvarbu, tačiau jei pasamdytumėte pigų pervežėją su sena technika, sunkvežimis gali būti nukreiptas apribojimų, kas sukels nukrypimus nuo maršruto ir vėlavimus.

Taip pat svarbu paminėti vairuotojų poilsio laiką. Olandijoje labai dažnai atliekami kontrolės patikrinimai. Jei vairuotojas bus pagautas pažeidęs poilsio režimą, baudos yra milžiniškos, o krovinys gali būti sustabdytas iki kol vairuotojas atils.