Transporto paslaugos į Olandiją: Kodėl Jos Viską Organizuoja Taip Efektyviai?

Per daugiau nei dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų industrijoje, mačiau ne vieną bangą ir ne vieną krizę, tačiau viena rinka visada išliko stabilia, kaip uola, ir nenustojama stebinti savo disciplina – tai Olandija. Šalis, kurią dažnai vadina Europos logistikos širdimi, nėra atsitiktinai pasiekusi tokį lygį. Transporto paslaugos į Olandiją yra organizuotos ir efektyvios ne todėl, kad ten gyvena stebuklingi žmonės, o dėl ilgamečių investicijų į infrastruktūrą, technologijas ir, svarbiausia, į procesų kultūrą.

Kai klientas ateina pas mane ir klausia, kaip užtikrinti, kad jo prekės iš Lietuvos ar Lenkijos pasiektų Amsterdame ar Roterdame esantį sandėlį be vėlavimo, aš visada sakau vieną: Olandijoje laikas yra pinigai ne tiek teoriškai, kiek praktiškai. Čia minutės delsimas gali kainuoti šimtus eurų, todėl visa sistema – nuo muitinės iki krovininio automobilio įvažiavimo į terminalą – yra sutaisyta taip, kad veiktų kaip Šveicarijos laikrodis. Šiame straipsnyje noriu pasidalyti savo patirtimi ir paaiškinti, kodėl šios šalies logistika yra laikoma pavyzdžiu visai Europai ir kaip jūs, kaip klientas, galite tai naudoti savo naudai.

Olandijos geografinė padėtis yra unikali. Beveik visa šalies teritorija yra jūros lygyje, o didelė jos dalis yra užstatyta dirbtinėmis žemėmis. Tai suformavo specifinį požiūrį į erdvę – ją reikia naudoti maksimaliai efektyviai. Roterdamo uostas, didžiausias Europoje, nėra tik vieta, kur laivai iškrauna konteinerius. Tai milžiniškas logistikos smėlis, kurio kiekvienas grūdelas sukasi pagal griežtą algoritmą. Bet ne tik uostas lemia sėkmę. Olandija turi vieną tankiausių kelių ir greitkelių tinklų pasaulyje, kas leidžia krovininiams automobiliams judėti be didelių užtrukimų.

Tačiau infrastruktūra be žmogiškojo faktoriaus nieko neverta. Čia įsivaizduojame vairuotojus, ekspeditorius ir logistikos vadovus. Olandų kultūroje darbo etikos standartai yra aukšti. Vairuotojas žino, kad jei jis vėluoja į paskirtą vietą, jis ne tik praranda užsakymą, bet ir sugadina savo, o dažniausiai – ir savo įmonės reputaciją. Toks atsakomybės jausmas peršyla ir mūsų, lietuvių transporto kompanijoms, kurios reguliariai važiuoja į Vakarus. Mūsų vairuotojai, išvykę į Olandiją, greitai prisitaiko prie taisyklių: čia neįmanoma „susitarti“ su sargu arba „praleisti pro akis“ netikslumus dokumentuose. Viskas tikrinama automatiškai ir greitai.

Dar vienas aspektas, dėl kurio paslaugos yra tokios organizuotos, yra skaitmenizacija. Olandija yra viena iš lyderių įgyvendinant elektronines muitinės deklaracijas ir „Smart Logistics“ sprendimus. Tai reiškia, kad kol krovinys dar važiuoja keliu, apie jį jau žiojėja visos tarnybos. Dokumentai pateikiami iš anksto, leidimai gaunami elektroniniu būdu, o kai automobilis pasiekia perėjimo punktą arba sandėlį, jis turi tiesiog nusileisti. Tokio lygio automatizacija sumažina žmogiškųjų klaidų skaičių ir, kas svarbiausia klientui, greitina pristatymą.

Taip pat negalima pamiršti pačios rinkos gamybos. Olandija yra ne tik tranzito šalis, bet ir milžiniška vartojimo bei perdirbimo centras. Čia įsikūrusios tokios gigantų kaip „ASML“, „Philips“, „Heineken“ ir daugybė kitų įmonių, kurių tiekimo grandinės reikalauja tiesioginio „just-in-time“ pristatymo. Jei detalė neatsiduria ant konvejerio tikslią minutę, visas gamybos procesas stovi. Toks spaudimas privertė logistikos paslaugų teikėjus tobulinti savo procesus iki to laipsnio, kad jie galėtų garantuoti 99,9% patikimumą.

Kalbant apie efektyvumą, svarbu paminėti ir multimodalumą. Olandijoje geležinkeliai, vidaus vandenų keliai (kanalai) ir keliai yra glaudžiai integruoti. Krovinys gali būti atvežtas į Roterdamo uostą laivu, tada perkeltas į geležinkelio vagoną ir nugabentas į giliai žemyje esantį sandėlį, o vėliau paskirstomas mažesniais automobiliais. Tokių grandinių sinchronizavimas reikalauja nepaprasto įgūdžio, tačiau Olandijai tai pavyksta puikiai.

Klientui, kuris nori siųsti prekes į šią šalį, viskas atrodo paprasta: paskambinai, užsakykai, lauki. Tačiau už šiuo „paprastumu“ slypa tūkstančiai valandų planavimo, maršrutų parinkimo, dokumentų tikrinimo ir rizikos valdymo. Esu matęs, kaip netinkamai supakuota prekė arba viena trūkstama deklaracijos eilutė sukelia grandininę reakciją, kuri sustabdo tą patį efektyvumą. Todėl mano patarimas visada vienodas: pasitikėkite ekspertais, kurie žaidžia šioje lygoje jau dešimtmečiais.

Apibendrinant galima pasakyti, kad Olandijos transporto sistemos efektyvumas nėra stebuklas, o loginis tobulėjimo rezultatas. Tai yra aplinka, kurioje garbu būti tiksliu, greitu ir atsakingu. Ir nors pasaulis keičiasi, atsiranda naujų iššūkių, pavyzdžiui, „Green Deal“ reikalavimai arba geopolitiniai nestabilumai, Olandija išlieka tvirtovė, ant kurios remiasi visa Europos logistika. Toliau straipsnyje atsiversiu daugiau praktinių klausimų ir atsakymų, kurie padės geriau suprasti šios rinkos niuansus.

DUK (Dažniausiai Užduodami Klausimai)

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirinksite, tačiau remiantis savo daugiamete patirtimi, galiu suteikti aiškius orientyrus. Jeigu kalbame apie „full truck load“ (pilna mašina), tai standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų. Tai reiškia, kad jei vairuotojas išvyksta iš Vilniaus ar Kauno pirmadienio ryte, dažniausiai jis jau gali būti prie Olandijos kliento durų antradienio popietę. Tačiau čia yra svarbus niuansas – Olandija yra didelė, ir pristatymas į Maastrichto pietus užtruks ilgiau nei į Roterdamą arą Amsterdamą šiaurę. Taip pat reikia atsižvelgti į poilsio laikus. Jei tai yra grupinis krovinys („part load“ arba „groupage“), kuris surenkamas iš keleto siuntėjų, terminas gali prailgėti iki 3–5 darbo dienų, nes reikia laukti, kol bus užpildyta mašina ir atlikti tarpinio sandėlio operacijos. Visada patariu klientams planuoti siuntą bent kelias dienas prieš numatomą prekės trūkumą sandėlyje, kad išvengtumėte streso.

2. Kokios yra pagrindinės Olandijos krovinių gabenimo ypatybės lyginant su kitomis Vakarų Europos šalimis?

Olandija išsiskiria savo tankiu gyvenamųjų ir pramonės zonų išsidėstymu. Vairuotojui čia tenka nuolat judėti labai užstatytomis vietovėmis, kur keliai dažnai siauri, o eismas intensyvus. Viena iš svarbiausių ypatybių – griežti laiko langai (time slots). Vokietijoje ar Prancūzijoje dažnai galima atvykti anksčiau ar šiek tiek vėliau ir viską išspręsti vietoje, tačiau Olandijoje, ypač didžiuosiuose prekybos centruose (pavyzdžiui, „Jumbo“ ar „Albert Heijn“ distribucijos centruose), jei pavėluote 15 minučių, gali tekti laukti iki kitos dienos. Taip pat Olandijoje labai populiarios savanoriškos kokybės garantijos, pvz., „GMP+“ pažymėjimas pašarų pervežimui arba atitinkamos transporto priemonių priežiūros certifikatai. Be to, šalyje labai griežtai stebima aplinka, todėl transporto priemonėms tenka laikytis „Euro 6“ ir aukštesnių ekologinių standartų, o daugelyje miestų įvesti „zono“ apribojimai senesniems automobiliams.

3. Kaip vyksta muitinės procedūros pervežiant krovinius į Olandiją iš ne ES šalių?

Nors Lietuva ir Olandija yra ES narės, dažnai tenka pervežti krovinius, kurie atkeliauja iš trečiųjų šalių (pvz., iš Jungtinės Karalystės po „Brexit“, JAV ar Kinijos). Olandijos muitinė yra viena pažangiausių pasaulyje. Pagrindinis principas – viskas daroma elektroniniu būdu iš anksto. Prieš krovinį atvykstant į Olandijos uostą ar terminalą, importuotojas arba jo atstovas turi pateikti preliminarią deklaraciją (Entry Summary Declaration). Jeigu visi dokumentai yra tvarkingi, muitinės išskirstymas vyksta per minutes. Tačiau jei duomenys nesutampa arba krovinys pakliūva į rizikos zoną, gali būti paskirta fizinių patikrų. Esu matęs atvejus, kai neteisingai nurodytas HS kodas sukelia dienų delsimą uoste. Todėl labai svarbu, kad dokumentacija (komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašai, sertifikatai) būtų parengta be priekaištų dar prieš krovinį išsiunčiant.

4. Ar brangu gabenti krovinius į Olandiją? Kokie veiksniai įtakoja kainą?

Kainos klausimas visada yra individualus. Bendrai kalbant, krovinių gabenimas į Olandiją nėra pigus, tačiau dėl didelio konkurencingumo kainos šioje kryptyje yra pakankamai stabilios. Prie kainos formavimo prisideda keli pagrindiniai veiksniai: kuras (kurių kaina Lietuvoje ir Olandijoje gali skirtis, tačiau vairuotojas dažniausiai užsipildo mažiau rifuose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje), mokesčiai keliais (Olandijoje dalis kelių yra mokamos, o dalis nemokamos, tačiau aplinkinių šalių mokesčiai, kaip Vokietijos „Maut“, taip pat įeina į sąmatą), ir, žinoma, paklausa. Pavasario ir rudenio sezonu, kai auga žemės ūkio produktų pervežimai, kainos gali šokti. Taip pat didelę įtaką turi rūšis – temperatūrinis režimas (šaldytuvai) kainuoja brangiau nei standartinis sausas krovinys. Tačiau dėl efektyvumo, apie kurį kalbame, klientas gauna vertę – už užsibrėžtą kainą jis gauna tikslų pristatymo laiką ir saugumą.

5. Kokias prekes dažniausiai gabename į Olandiją iš Lietuvos ir Baltijos šalių?

Per savo karjerą aš mačiau, kad prekių srautas į Olandiją yra labai įvairus, tačiau yra akivaizdi tendencija. Labai daug gabename metalo gaminių, statybinių medžiagų (mediena, plėvelės, izoliacija) ir maisto produktų. Lietuviškos mėsos ir pieno produktai, gėrimai, yra paklausūs Olandijos mažmenininkų ir restoranų tarpininkų. Taip pat pastaruoju metu auga technologinių komponentų ir elektronikos srautas, dažnai tai yra dalys, kurios vėliau keliauja toliau į kitas šalis arba yra sujungiamos Olandijos asemblerijose. Ne mažiau svarbi yra ir medienos industrija – Lietuva yra didelė medienos eksportuotoja, o Olandija, turinti didelius uostus, dažnai tarnauja kaip tranzito punktas toliau į JK arba kitas pasaulio šalis, nors ir pati vartoja daug statybinės medienos.

6. Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys realiu laiku? Ar Olandijoje naudojamos modernios sekimo sistemos?

Absoliučiai taip. Olandijos logistika yra viena labiausiai digitalizuotų. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios leidžia matyti transporto priemonės padėtį tikslumu iki kelių metrų. Be to, didelės Olandijos įmonės naudoja pažangias „Transport Management Systems“ (TMS), kurios integruojamos su mūsų sistema. Tai reiškia, kad klientas gali gauti pranešimą ne tik apie tai, kur mašina yra šiuo metu, bet ir apie tai, kiek laiko liko iki iškrovos, ar yra eilė prie sandėlio, ir net orus atvykimo vietoje. Kai kurie didžiuliai terminalai Roterdame suteikia galimybę stebėti konteinerio judėjimą nuo laivo iškrovos iki pristatymo prie durų. Tai suteikia klientui visišką kontrolę ir ramybę.

7. Kokius sunkumus sukelia Brexit siunčiant prekes į Olandiją iš Jungtinės Karalystės per Lietuvą ar tiesiogiai?

„Brexit“ sukėlė daug chaoso, tačiau Olandija sugebėjo prisitaikyti greičiau nei dauguma kitų. Dažnai tenka gabenti prekes iš JK į Olandiją, o iš ten – toliau į Lietuvą ar atvirkščiai. Pagrindinis sunkumas yra muitinės formalumų padvigubėjimas. Anksčiau tai buvo vidaus rinkos prekės, dabar – importas ir eksportas. Reikia užtikrinti, kad prekės turi teisingą šalies kilmę (origin), kad būtų taikomi mokesčiai pagal susitarimus. Olandijos muitinės tarnybos yra labai griežtos dėl dokumentų tikslumo. Jei klaida įvyksta Olandijoje, ji sustabdo visą grandinę. Tačiau dėl to, kad Olandija yra pagrindinis prekybos partneris su JK, jos muitinės tarpininkai turi didžiulę patirtį, todėl procesas, nors ir brangesnis, vyksta gan sklandžiai, jei viską pavedi profesionalams.

8. Ar galima gabenti krovinius į Olandiją be pašto kodų arba nepilnu adresu?

Nemanau, kad šiuolaikiniame pasaulyje, o ypač Olandijoje, tai būtų įmanoma. Olandijos adresų sistema yra labai precizi. Kiekvienas namas, netgi mažas sandėlis kaimo vietovėje, turi unikalų pašto kodą ir numerį. Be šių duomenų vairuotojas tiesiog negalės nustatyti maršruto GPS sistemoje. Be to, dauguma Olandijos pirkėjų ne priims krovinių be išankstinio pranešimo (Pre-Notification), kurį reikia pateikti būtent pagal unikalų adresą. Jei klientas neturi pilno adreso, mes paprastai nepradedame pervežimo, nes rizika, kad krovinys pasiklys arba bus grąžintas atgal, yra per didelė. Olandijoje „pabuvoti rajone“ neveikia – turi būti tiksliai nurodyta vieta.

9. Kokios yra specifinio krovinių, pavyzdžiui, gyvūnų arba pavojingų medžiagų (ADR), pervežimo taisyklės į Olandiją?

Gyvūnų pervežimas reglamentuojamas griežtai ES ir vietinės legisvacijos. Reikia turėti licenciją, atitinkamą įrangą (ventiliacija, temperatūros kontrolė), o vairuotojas turi būti įgijęs specialų sertifikatą. Olandija yra viena šalių, kur labai atidžiai stebi gyvūnų gerovę – patikros gali būti dažnos. Ką concerns ADR (pavojingos medžiagos), čia taip pat nėra jokių lengvatų.