Tikslūs išvykimo laikai iš Olandijos į Lietuvą: Kasdienė logistikos įžvalga

Įvadas

Prekybiniai ryšiai tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų) jau dešimtmetžius yra vieni intensyviausių visoje Baltijos regiono logistikos sistemoje. Olandija, būdama strateginiu prekybos centru su vienu didžiausių uostų pasaulyje – Roterdamu – bei išvystytais sausumos keliais, nuolat siunčia tūkstančias krovinių į mūsų šalį. Nepaisant to, kai kuris klientas, užsakovas ar net patirties neturintis logistas dažnai kyla klausimą: „Kokiais tiksliais laikais kasdien išvyksta automobiliai iš Olandijos į Lietuvą?“.

Atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Skirtingai nei reguliariuose keleivinių autobusų maršrutuose, kur išvykimas įvyksta 07:30 ryto ir niekur nesikelia, krovinių pervežimų sritis yra dinamiška, lanksti ir priklausoma nuo begalės kintamųjų. Per dvidešimt metų praleistų šioje srityje suvokiau, kad „tikslus laikas“ logistikoje yra ganėtinai reliatyvus sąvokas. Čia nebeveikia stacionarus tvarkaraštis, bet veikia sudėtingas mechanizmas, kurį valdo krovinio paruošimo vadybininkai, vairuotojų darbo laiko apribojimai, uosto užimtumas ir net orų sąlygos.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime, kaip realiai suformuojami išvykimo laikai, ką reiškia „kasdieninis“ reisas iš Olandijos, ir ko tikėtis užsisakant pervežimą. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už scenos“, galėsite geriau planuoti savo verslo procesos ir išvengti nereikalingo streso, laukdami krovinio, kuris, jūsų manymu, turėjo išvykti „prieš valandą“.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar egzistuoja fiksuoti išvykimo laikai, pvz., 08:00 ryto, iš Olandijos į Lietuvą?

Trumpai atsakant – ne, nėra vieningo tvarkaraščio, kurio būtų laikomasi visiems automobiliams. Logistikos pasaulyje nėra „traukinio tipo“ sistemos, kur visi keleiviai (šiuo atveju kroviai) turi įlipti į tą patį vagoną. Kiekvienas krovinys yra individualus, o išvykimo laikas priklauso nuo to, kada krovinys yra parengtas ir pakrautas.

Tačiau yra tam tikrų modelių. Dauguma transporto kompanijų, turinčių reguliarius maršrutus (taip vadinamus „linijinius“ reisus), stengiasi suorganizuoti išvykimus tam tikru laiko tarpu. Paprastai tai būna ankstyvi ryto valandos (nuo 05:00 iki 08:00) arba vėlyvakariai (nuo 18:00 iki 21:00), kai baigiami pakrovimo darbai sandėliuose. Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL – Less than Truckload), kurie surenkami iš kelių užsakovų, išvykimo laikas gali keistis kiekvieną dieną, priklausomai nuo to, kada paskutinis krovinys bus užfiksuotas ir paruoštas konsolidacijos sandėlyje.

Taigi, nėra vieno laikrodžio, rodančio 08:00 visiems, bet yra „langų“, kai sunkvežimiai dažniausiai palieka Olandijos teritoriją. Ekspertas visada patars ne klausti „kurią valandą“, o „ar krovinys bus paruoštas iki ryto“, nes tai yra tikrasis išvykimo laiką lemiantis faktorius.

2. Kuriose Olandijos vietose dažniausiai formuojasi reisai į Lietuvą?

Norint suprasti išvykimo laikus, būtina žinoti, iš kur tiksliai krovinys keliauja. Olandijoje yra kelios pagrindinės zonos, iš kurių dažniausiai vyksta transportas į Lietuvą ir Baltijos šalis.

Pirmoji ir svarbiausia – tai Roterdamo ir jo apylinkių industrija. Roterdamo uostas yra „širdis“, čia atvyksta konteineriai iš viso pasaulio, kurie vėliau perkeliami į sunkvežimius ir vežami į Rytų Europą. Čia išvykimo laikai labai priklauso nuo uosto operacijų greičio. Jei konteineras iškrenta laiku, automobilis gali išvykti popietę; jei yra eilės gavimo terminaluose – išvykimas gali atidėti iki rytojaus.

Antroji zona – „Westland“ regionas ir aplinkiniai miestai, tokie kaip Haga, Leidenas, Delftas. Čia koncentruojasi daugelis agrotechnikos, gėlių ir maisto produktų gamintojų. Čia dažnai vežama šaldyta produkcija. Išvykimai iš šių regionų dažnai vyksta po pietų, kai baigiami pakrovimo darbai ūkiuose ar šaltkalvių cechuose.

Trečioji grupė – vidinės Olandijos sandėlių zonos, pavyzdžiui, netoli Eindhoveno, Tilburgo ar net sienos su Vokietija (Venlo). Venlo yra didelis logistikos mazgas, ir iš čia reisai į Lietuvą dažnai formuojami vakare, nes tai yra patogu toliau važiuoti per Vokietiją be didelių stočių.

3. Kaip vairuotojų darbo laikas taisyklės daro įtaką išvykimo laikui?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežtos darbo ir poilsio laiko taisyklės, reglamentuojamos „tachografo“ įrenginio. Vairuotojas negali tiesiog įsėsti ir važiuoti 24 valandas per parą.

Jei krovinys yra pakrautas 16:00 valandą Olandijoje, vairuotojas gali pradėti važiuoti, tačiau jam reikės laikytis apribojimų. Jei jis jau važiavo beveik 4,5 valandas prieš tai atvykdamas į pakrovimo vietą, jam gali tekti atlikti 45 minučių pertrauką iš karto po išvykimo, o po 9 valandų vairavimo – 9 valandų poilsį. Tai reiškia, kad idealus išvykimo laikas yra tokiose valandose, kurios leistų vairuotojui maksimaliai išnaudoti savo vairavimo laiką, kol jis pasiekia Lietuvą arba Lenkijos/Vokietijos sieną.

Paprastai logistikos kompanijos planuoja išvykimus taip, kad vairuotojai pradėtų maršrutą anksti ryte (pvz., 04:00–06:00) arba vakare (po 18:00), kad naktį būtų įveikti didžiausi atstumai, kai eismas ant kelių mažesnis. Jei krovinys vėluoja ir išvykimas nukeliamas į dienos vidurį (pvz., 12:00), tai gali lemti tai, kad vairuotojas neįveiks planuoto atstumo per dieną, o krovinys atvyks diena vėliau. Todėl „tikslus laikas“ dažnai pritaikomas prie vairuotojų darbo grafiko.

4. Kokia įtaka turi savaitės diena išvykimo laikui?

Savaitės diena yra kritinis faktorius. Olandijos sandėliai ir gamyklos dažniausiai dirba standartinį darbo laiką – nuo pirmadienio iki penktadienio, 08:00–17:00.

• Pirmadienis: Tai viena intensyviausių dienų. Dauguma reisų formuojami pietų metu arba vėlai vakare, kadangi sandėliai stengiasi išsiųti savaitgaliu kauptus krovinius.
• Antradienis–Ketvirtadienis: Šiomis dienomis išvykimo laikai yra labiau proporcingi – ryte išvyksta automobiliai, kurie atvyko vakare iš Lietuvos ir buvo pakrauti naktį, o vakare – tie, kurie buvo pakrauti dieną.
• Penktadienis: Specialus atvejis. Visi nori, kad krovinys išvyktą kuo anksčiau, kad jis nepraleistų savaitgalio kelyje arba kad būtų pristatytas pirmadienį ryte. Dažnai stengiamasi išvykti iki 14:00–15:00 valandos, kadangi vėliau gali kilti problemų su pristatymu Lietuvoje (jei gavėjas dirba tik iki 17:00 val. penktadienį) arba su rūbinių/techninių pertraukų planavimu savaitgaliui.
• Savaitgalis: Olandijoje didelė dalis sandėlių nedirba. Tačiau yra išimčių, ypač maisto pramonėje arba didžiuosiuose prekybos centruose. Jei krovinys yra paruoštas šeštadienį, jis gali išvykti, tačiau tai reikalauja specialaus suderinimo ir dažniau būna brangiau.

5. Kiek laiko trunka kelionė ir kaip tai susiję su išvykimo laiku?

Kelionės trukmė iš Olandijos į Lietuvą vidutiniškai svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo konkretaus maršruto (pietinis ar šiaurinis) ir krovinio tipo (pavojingi kroviniai keliauja lėčiau).

Kadangi kelionė trunka beveik parą, išvykimo laikas tiesiogiai lemia atvykimo laiką. Jei sunkvežimis išvyksta iš Tilburgo 10:00 ryto, jis Lietuvoje gali būti kitą dieną apie 10:00–12:00 valandą (atsižvelgiant į technines pertraukas ir sienų kirkščius). Jei jis išvyksta 20:00 vakare, jis atvyks po vidurnakčio arba ankstyvą rytą.

Svarbu suprasti, kad klientams, kuriems svarbus „just-in-time“ pristatymas (pvz., į gamybos liniją 8:00 ryto), logistas turi nustatyti išvykimo laiką atbulai. Reikia atsižvelgti ne tik į vairavimo laiką, bet ir į galimas eismo spūstis Vokietijoje (Ruhro srityje) ar Lenkijoje. Todėl „tikslus išvykimo laikas“ dažnai yra nustatomas ne pagal tai, kwhen sandėlis gali išduoti prekes, o pagal tai, kada jos turi būti pristatytos Lietuvoje.

6. Ar „kasdieniniai“ reisai reiškia, kad kiekvieną dieną išvyksta bent vienas automobilis?

Taip, dauguma didelių logistikos kompanijų, kurios specializuojasi šiame maršrute, siūlo „kasdienines siuntas“. Tai reiškia, kad jų grafikuose kiekvieną dieną yra numatyti išvykimai abiem kryptimis. Tačiau tai nereiškia, kad yra tuščias automobilis, laukiantis jūsų krovinio specialiai Tamstai.

„Kasdieninis reisas“ logistikoje reiškia, kad kompanija turi pakankamai klientų, kad užpildytų mažiausiai vieną sunkvežimį (pilną krovinį – FTL) arba dalinio krovinio automobilį (LTL) kiekvieną dieną. Jei užsakote dalinį krovinią, jis bus suplanuotas į artimiausią turimą reisą. Jei jums reikalingas pilnas sunkvežimis, kompanija jums priskirs vairuotoją ir automobilį, o išvykimo laikas bus susitartinamas pagal jūsų krovinio paruošimo laiką, bet vis tiek bandant išlaikyti reguliaraus maršruto ritmą.

Esu matęs atvejų, kai dėl didelio srauto (pvz., prieš šventes) „kasdieniniai“ reisai tampa „kas kelias valandas“ reisais – t.y., viena kompanija gali išsiųsti 3–4 automobilius tame pačiame dienos laike, tik kad pakrauti visus užsakymus.

7. Kaip techninės problemos ar eismo įvykiai gali pakeisti planuotą laiką?

Nors šis straipsnis apie išvykimo laikus, neįmanoma nepaminėti, kad planuotas išvykimas gali neįvykti laiku dėl neprognozuojamų aplinkybių. Olandijoje labai dažnai vyksta kelių remonto darbai, ypač ant A1, A2 ir A16 automobilių kelių, kurie yra pagrindiniai arterijos link Vokietijos.

Jei vairuotojas važiuoja į pakrovimo vietą ir užstringa spūstyje 2 valandas, o klientas turi griežtą užsakymo laiko langą (pvz., turi būti pakrauta iki 16:00), gali kilti pavojus, kad išvykimas bus atidėtas iki sekančios dienos arba vėla vakare.

Taip pat, užsakovo sandėlyje gali iškilti techninių nesklandumų – sugedusi vilkiko įranga, trūkstamos krovinėtvarkės priemonės ar net sandėlininkų klaidos. Kaip ekspertas, visada patarsiu klientams: jei krovinys yra kritiškai svarbus, praneškite mums apie jo paruošimą ne į paskutinę valandą, o bent dieną anksčiau. Tai leidžia suformuoti „rezervinį“ išvykimo laiką, jei kažkas nutiktų.

8. Kaip susisiekti su vairuotoju ar sužinoti tikslų išvykimo laiką realiu laiku?

Seniai laikai, kai tekdavo laukti skambučio iš taksi vairuotojo. Šiuolaikinėje logistikoje naudojamos pažangios GPS stebėjimo sistemos.

Kai tik krovinys yra užregistruotas sistemoje, klientas dažnai gauna nuorodą į stebėjimo platformą. Joje galima matyti ne tik tikslų vairuotojo vietovę bet ir jo statusą. Jei statusas rodo „Loading“ (Kraunama), tai reiškia, kad procesas vyksta. Kai statusas pasikeičia į „In Transit“ (Kelyje), tai yra tikrasis išvykimo momentas, fiksuotas sistemoje.

Verta pažymėti, kad „galimas išvykimo laikas“, kurį vadybininkas nurodo dokumente (pvz., CMR), gali skirtis nuo fakto. Vadybininkas gali rašyti „planuojamas išvykimas 17:00“, tačiau realus išvykimas gali įvykti 18:30. Nepanikuokite – tai normalu. Svarbiausia yra tas realus momentas, kai automobilis pradeda judėti, kurį tiksliai parodo GPS.

9. Ar yra skirtumas tarp dalinio (LTL) ir pilno (FTL) krovinio išvykimo laikų?

Žinoma, ir šis skirtumas yra esminis.

Pilnas krovinys (FTL): Jei nuvežiate pilną sunkvežimį prekių, išvykimo laikas yra lankstesnis. Jūs „nuomojate“ automobilį ir vairuotoją. Jei jūsų sandėlis baigia krauti 23:00 valandą naktį, automobilis išvyksta 23:30. Čia jūsų krovinys yra vienintelis prioritetas, todėl laikas pritaikomas prie jūsų.

Dalinis krovinys (LTL): Čia situacija kitokia. Jūsų krovinys yra tik viena dalis iš 15–20 kitų siuntų tame pačiame automobilyje. Logistikos kompanija turi „konsolidacijos langą“. Pvz., visi kroviniai turi būti sandėlyje iki 12:00 valandos, kad automobilis galėtų išvykti 14:00. Jei jūsų krovinys atvyksta 12:30, jis greičiausiai bus paliktas ir išvyks tik kitą dieną su sekančiu reisu. Todėl, renkantis dalinio krovinio variantą, „tikslus išvykimo laikas“ yra labiau susietas su taisykliu „patek į langą – išvyksti“, negu su konkrečia jūsų pasirinkta valanda.

10. Kuo ypatingas šaltųjų krovinių (perishable) išvykimo laikas?

Olandijoje yra daug šaldytų produktų gamintojų, kurie tiekia maistą Lietuvos parduotuvėms. Šių krovinių išvykimo laikas yra bene griežčiausias.

Šaltieji kroviniai reikalauja, kad temperatūra būtų palaikoma nuolat. Pradedant krauti 20 laipsnių šilumoje (vasarą), sunkvežimis turi būti pajungtas prie elektros tinklo dar prieš pradedant krauti (pre-cooling). Išvykimas negali būti atidėliojamas, nes kuo ilgiau šaldytuvas veikia nuo akumuliatorių (be išorinio maitinimo), tuo didesnė rizika, kad temperatūra gali pakilti, o duomenų loggeris tai užfiksuos.

Todėl šaldytų krovinių išvykimas dažnai vyksta labai tiksliai pagal grafiką – vairuotojas atvyksta, įsijungia agregatą, pasirašo dokumentus ir išvyksta be ilgos stovėjimo. Čia „tikslus laikas“ yra ne tik klausimas organizacijos, bet ir produkto saugumo užtikrinimo. Jei planuojate eksportuoti maisto produktus, reikia suprasti, kad vairuotojas nebus pasirengęs laukti, kol jums surinksite likusias dėžes – jis turi išvykti štai ir dabar, kad išlaikyti šaltį grandinę.

Išvada

Apibendrinant, klausimas apie „tikslus išvykimo laikus“ iš Olandijos į Lietuvą kasdien neturi vieno paprasto atsakymo, panašaus į tvarkaraštį stotyje. Tai yra sudėtingas procesas, priklausantis nuo krovinio tipo, pakrovimo vietos, vairuotojo darbo laiko, savaitės dienos ir net orų sąlygų.