Tikslūs išvykimo ir atvykimo laikai į Olandiją ir iš jos: Visas vadovas klientams

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, sukaupiau nepamaldžią patirtį, leidžiančią suvokti vieną pagrindinį dalyką, kuris dažniausiai sukelia įtampą tarp siuntėjų ir logistikos kompanijų. Tai yra laikas. Kiekvienas klientas, perduodamas savo brangų krovinį mums, klausia to paties: „Kiek tiksliai tai užtruks?“ ir „Kada vairuotojas bus pas mane?“.

Atsakymas, kurį dažnai girdite – „priklausomai nuo situacijos kelyje“ – dažnai sukelia nepasitenkinimą. Tačiau, kaip ekspertas, turiu būti išrankus: šioje srityje nėra vietos netikslumams, tačiau yra vienas didelis „bet“. Krovinių gabenimas į Olandiją (Nyderlandus) ir iš jos nėra tiesus geležinkelio bėgių maršrutas su fiksuotu grafiku. Tai gyvas organizmas, priklausantis nuo tūkstančių veiksnių: nuo orų Vokietijos autostradose iki uosto užkrovos terminalų Rotterdamas perkavimo. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, padėsiančiomis jums ne tik suprasti, kodėl laikai gali keistis, bet ir kaip realiai įvertinti savo siuntos kelionę į vieną pagrindinių logistikos centrų Europoje.

Įvadas: Kodėl Olandija yra ypatingas atvejis?

Olandija yra vienas pagrindinių Europos logistikos mazgų. Didžioji dalis prekių, keliaujančių į Europos Sąjungą ar iš jos, keliauja per Roterdamo uostą – didžiausią jūrų uostą Europoje. Tai reiškia, kad keliai, vedinčiai į šią šalį, yra itin apkrauti. Maršrutas iš Lietuvos į Olandiją paprastai driekiasi per Lenkiją ir Vokietiją. Tai apie 1600–1800 kilometrų viena kryptimi, atsižvelgiant į konkretų pristatymo vietą (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar mažesnės gyvenvietės).

Per dvidešimt metų mačiau, kaip pasikeitė eismo sąlygos. Anksčiau tranzitas per Vokietiją buvo greitesnis, tačiau šiandien, dėl didėjančio eismo intensyvumo ir dažnų remonto darbų, vairuotojas gali prarasti kelias valandas vos viename ruože. Be to, Olandijoje yra griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo laikai ir poilsio taisyklės, kurios taip pat įtakoja atvykimo laiką.

Kai kalbame apie „tikslius“ laikus, turime skirti teorinį važiavimo laiką nuo realaus pristatymo termino. Teoriškai sunkvežimis gali važiuoti vidutiniškai 80 km/h greičiu (įskaitant sustojimus), tačiau realybėje tai yra sudėtingesnė lygtis. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, padėsiančius jums suprasti, kaip susiformuoja galutinis pristatymo laikas ir kaip jį užtikrinti.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje dalyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos girdėju iš savo klientų per ilgus metus. Jie padės jums suformuoti realius lūkesčius.

1. Kiek vidutiniškai trunka kelią iš Lietuvos į Olandiją sunkvežimiu?

Vidutinis tranzito laikas, kurį nustatome savo grafikuose, svyruoja nuo 2 iki 3 dienų. Tai yra standartinis terminas, kai kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) krovinių gabenimą. Jei vairuotojas išvyksta iš Lietuvos pirmadienio ryte (pvz., 08:00 val.), jis paprastai pasiekia paskirties vietą Olandijoje trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Reikia prisiminti, kad tai įskaitia vairuotojo poilsio pertraukas (45 minučių kas 4,5 valandos ir 11 valandų kasdieninio poilsio). Jei kelionė vyksta be jokių nesklandumų, maksimalus greitis (laikantis taisyklių) gali leisti atvykti ir antradienio vėlų vakarą, tačiau toks scenarijus yra labai retas ir jo negalima garantuoti.

2. Ar galima gauti krovinį į Olandiją per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – labai sunku ir brangu. Norint įveikti apie 1700 km per parą, reikėtų važiuoti vidutiniškai 70 km/h visą parą nepristabdant. Tai neįmanoma dėl fizinio vairuotojo išsekimo ir, svarbiausia, dėl Europos Sąjungos socialinių normų (tachografo duomenų). Vienam vairuotojui tai nelegalu. Tokiam greitam pristatymui reikalingas dviejų vairuotojų ekipažas, kuris gali keistis vairu ir važiuoti be ilgos sustojimo pertraukos. Tačiau toks paslaugos kaina gerokai viršija standartinę. Jei jums būtina, kad prekės būtų rytoj, turite numatyti dviejų vairuotojų paslaugą ir būti pasiruošusiems už ją daugiau sumokėti.

3. Kodėl dažnai vėluoja atvykimas iš Olandijos atgal į Lietuvą?

Štai čia dažnai pasitaiko „uosto faktorius“. Jei krovinys yra paimamas iš Roterdamo ar kitų Olandijos uostų, laikas skiriasi ne dėl kelio, o dėl uosto procedūrų. Vaisiuotojas gali atvykti į uostą laiku, tačiau dėl didelio krovininių automobilių srauto, jis gali praleisti kelias valandas ties vartais ar laukti, kol bus iškrautas konteineris. Be to, dažnai Olandijoje kroviniai surenkami iš keleto sandėlių (kai kuriami „konsolidaciniai“ kroviniai). Jei vienas sandėlis vėluoja užkrauti, vairuotojas praranda laiką, o tai tiesiogiai atsiliepia atvykimo laikui į Lietuvą. Todėl, jei perkate prekes iš Olandijos, visada prašykite savo tiekėjo nurodyti ne tik paruošimo, bet ir faktinio išsiuntimo (kai vairuotojas pasiima prekes) laiką.

4. Kokios yra pagrindinės priežastys, dėl kurių gali vėluoti transportas?

Per savo karjerą aš išskirčiau tris pagrindines „priežastis-žudikes“. Pirmoji – tai eismo įvykiai ir spūstys Vokietijoje. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra pagrindinė arterija, tačiau jose dažnai vyksta eismo ribojimai dėl avarijų ar remonto darbų. Antroji – orų sąlygos. Žiemos metu, net jei Lietuvoje ir Olandijoje nieko nesninga, Lenkijoje ar Vokietijos kalnuose gali būti prasčiūros, kurios priverčia vairuotojus važiuoti lėčiau. Trečioji – techninės problemos. Nors mūsų parkas prižiūrimas, sunkvežimiai yra techninės priemonės, ir padangos prošalimai ar kitos mažos problemos gali užtrukti 1–2 valandas išspręsti.

5. Kaip vairuotojo darbo laikas įtakoja pristatymo terminą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį klientai dažnai pamiršta. ES reglamentai draudžia vairuotojams vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma 45 minučių pertrauka. Taip pat, po 9 valandų vairavimo, vairuotojas privalo atsisakyti 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad net jei iki paskirties taško liko tik 50 km, bet vairuotojui baigėsi 9 valandos, jis privalo sustoti ir ilsėtis. Jis negali „užbaigti darbo“ ir pavėluoti ilsėtis. Todėl kartais atsitinka taip, kad krovinys yra jau Olandijoje, už 20 km nuo sandėlio, tačiau vairuotojas miego sunkvežimyje, kad atitiktų įstatymus. Tai užtikrina saugumą kelyje, nors ir gali būti erzinančia laiko delsa.

6. Ar savaitgalis įtakoja pristatymo laiką?

Taip, labai stipriai. Didžioji dalis sandėlių Olandijoje (kaip ir visoje Europoje) nedirba sekmadieniais. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą šeštadienio vakare, jis negali įvažiuoti į rampą ir iškrauti krovinio. Jis privalo laukti iki pirmadienio ryto. Taip pat yra vairuotojų poilsio savaitės taisyklės – vairuotojas negali dirbti visą savaitę be ilgesnio poilsio. Jei maršrutas suplanuotas taip, kad vairuotojo savaitinis poilsis tenka sekmadienį, jis nevažiuos. Todėl, planuodami siuntą, stenkitės, kad išvykimas būtų suplanuotas taip, kad vengtume „užstrigimo“ prie uždarytų vartų savaitgalį.

7. Kuo skiriasi pilno krovinio (FTL) ir dalinio krovinio (LTL) pristatymo laikai?

Čia esminis skirtumas yra ne pačiame važiavimo greityje, o orentacijoje. Kai užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio į gavėjo sandėlį. Tai yra greičiausias variantas. Kai užsakote dalinį krovinį (LTL – Less than Truck Load), sunkvežimis turi sustoti pakrauti ar iškrauti kitus klientus kelyje. Pavyzdžiui, maršrutas Lietuva – Olandija gali būti toks: išvykimas iš Kauno, sustojimas Vilniuje, sustojamas Varšuvoje, sustojamas Berlyne ir tik tada – Roterdame. Tokiu atveju pristatymo laikas gali išsiplėsti iki 4–5 dienų. Nors kaina yra mažesnė, laiko sąnaudos didesnės dėl daugelio sustojimų ir manevrų.

8. Kaip tiksliai numatyti išvykimo laiką, kad būtų garantuotas atvykimas?

Taisyklė paprasta: ankstyvesnis išvykimas – didesnė garantija. Jei jūsų klientas Olandijoje laukia prekių penktadienį ryte, nerekomenduojama siųsti vairuotoją antradienio vakare. Geriau tai padaryti pirmadienio vakare arba antradienio ryte. Mes visada klientams patariame planuoti su 1 dienos atsarga. Logistikoje „kaip tik laiku“ (Just-in-Time) yra puiki koncepcija, tačiau tarptautiniuose pervežimuje ji turi būti taikoma atsargiai. Leisdami sau dienos atsargą, jūs apsaugote save nuo streso dėl galimų eismo spūsčių ar blogo oro.

9. Ar galiu sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Šiais laikais tai yra standartas. Mūsų kompanija, kaip ir dauguma profesionalių vežėjų, naudoja GPS stebėjimo sistemas. Mes galime suteikti jums nuorodą, kurioje matysite, kur yra jūsų transporto priemonė. Tačiau verta prisiminti, kad GPS rodo tik vietą, ne ir situaciją. Jei matote, kad sunkvežimis stovi vietoje 2 valandas, tai gali reikšti vairuotojo poilsį (kas yra legalu), o ne techninę gedimą. Visada geriau susisiekti su savo logistikos vadybu, jei matote ilgą sustojimą, kad gautumėte aiškų paaiškinimą, kas vyksta.

10. Kas nutinka, jei vairuotojas atvyksta į Olandiją, o gavėjo sandėlis uždarytas?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Olandiški sandėiai yra griežti dėl grafikų. Jei vairuotojas atvyksta be išankstinio pranešimo arba ne laiku, jis gali būti nepriimtas. Tuomet kyla klausimas: kur dėti krovinį? Vairuotojas gali laukti prie vartų (jei leidžiama), tačiau tai užtrunka. Kartais tenka važiuoti į saugojimo aikštelę (parkingą) laikinai padėti krovinių, o kitą dieną grįžti į sandėlį. Tai sukelia papildomas išlaidas, kurias dažnai tenka mokėti siuntėjui ar gavėjui, dėl netikslaus suderinimo. Todėl labai svarbu užtikrinti, kad gavėjas žino apie atvykimą ir yra pasiruošęs priimti prekes.

Išvada

Apibendrinant daugiau nei dvidešimt metų patirtį, galiu teigti vieną: tikslumo siekimas logistikoje reiškia ne tik fiksuotos valandos nustatymą, bet ir supratimą apie visą procesą. Kelias į Olandiją ir iš jos yra stabilus ir išbandytas, tačiau jis nėra atsparus išorėms. Tikslūs išvykimo ir atvykimo laikai priklauso ne tik nuo vairuotojo greičio, bet ir nuo eigoje pasitaikančių kliūčių, vairuotojo darbo režimo bei sandėlių darbo grafikų.

Kad jūsų verslas veiktų sklandžiai, o partneriai Olandijoje būtų patenkinti, rekomenduoju ne tik remtis numatomais terminais, bet ir visada turėti atsarginį laiką planuose. Komunikacija tarp jūsų, vežėjo ir gavėjo yra raktas į sėkmę. Jei žinote, kad prekės kritinės, praneškite mums iš karto – mes galims pasiūlyti sprendimus, pvz., dviejų vairuotojų ekipažą ar alternatyvų maršrutą.

Logistika ne tik vežia daiktus; ji vežia jūsų verslo pažadus. Suprasdami, kaip formuojasi šie laikai, jūs galite geriau planuoti savo gamybą, pardavimus ir klientų aptarnavimą. Mes čia, kad padėtume jums naršyti šiuose keliuose saugiai ir laiku.