Tikslūs atvykimo laikai iš Olandijos į Lietuvą: Ką reikia žinoti siuntų savininkams

Tarptautinių krovinių pervežimų pasaulyje, kuris yra nepaliaujamai judantis ir besikeičiantis, laikas – ne tik pinigai, bet ir patikimumo rodiklis. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų šioje srityje esu girdėjęs tūkstančius klausimų, o vienas dažniausiai pasitaikančių yra paprastas, tačiau sudėtingas atsakymu: „Kada tiksliai mano siunta atvyks iš Olandijos?“.

Olandija (Nyderlandai) yra vienas pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Tai šalis, garsinti savo logistikos infrastruktūra, Roterdamo uostu ir efektyviu sandėliavimu. Tačiau atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus ar Klaipėdos nėra mažas. Tai apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Nors šiandieninės technologijos leidžia sekti krovinius realiu laiku, sąvoka „tikslus atvykimo laikas“ vis dar išlieka daugiau statistinės tikimybės nei absoliučios garantijos zona.

Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia patirtimi, pasidalinsiu tai, kas vyksta „už scenos“, kai vairuotojas įsijungia pirmąją pavaraę Olandijoje ir nukreipia ratus į Lietuvą. Suprasdami procesus, galėsite ne tik realiau įsivaizduoti, kada laukti siuntos, bet ir išvengti nereikalingo streso bei neteisingų lūkesčių. Kalbėsime ne tik apie valandas ir dienas, bet ir apie tai, kas lemia šių valandų skaičių.

DUK

1. Koks vidutinis pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokį pervežimo būdą pasirenkate. Jei kalbame apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) pervežimą, kai siunta užima visą sunkvežimio vietą ir keliauja tiesiai iš siuntėjo į gavėją be papildomų sustojimų, standartinis tranzito laikas svyruoja nuo 24 iki 48 valandų.

Tuo tarpu dalinių krovinių (LTL – Less Than Truck Load) atveju situacija kitokia. Čia siunta yra grupuojama su kitomis siuntomis viename sunkvežimyje. Tai reiškia, kad sunkvežimis turi apvažiuoti kelis sandėlius Olandijoje, kad surinktų krovinius, ir vėliau gali sustoti tarpinėse paskirstymo vietose (pavyzdžiui, Vokietijoje ar Lenkijoje), kad iškrautų dalį krovinių. Tokiu atveju tikėkitės pristatymo per 3–5 darbo dienas. Reikia pažymėti, kad tai yra darbo dienos, todėl jei siunta išvykta penktadienį, sekmadienį ar šventę jos tikriausiai nebus.

2. Kodėl numatomas atvykimo laikas gali pasikeisti?

Logistika – tai gyvas organizmas, kurį veikia daugybė išorinių veiksnių. Net jei vairuotojas išvyksta laiku ir planuoja važiuoti be sustojimų, aplinkybės gali keistis. Dažniausios priežastys, dėl kurių vėluojama, yra eismo įvykiai, intensyvus judėjimas greitkeliuose (ypač Vokietijos automagistralėse, kurios dažnai būna užgriozdamos remonto darbų metu) bei blogos oro sąlygos.

Be to, labai dažnai laiko netikslumą lemia ne važiavimo procesas, o pakrovimo ir iškrovimo procedūros pats sandėlyje. Olandijoje labai griežtai laikomasi „time windows“ – tai tikslios laiko juostos, kai vairuotojas turi atvykti į sandėlį. Jei vairuotojas pavėluoja net 15 minučių, jis gali būti priverstas laukti kelias valandas ar net iki kitos dienos, kol bus priimtas. Tas laikas automatiškai nustumia atvykimo laiką į Lietuvą.

3. Ar savaitgaliai ir šventės įtakoja pristatymą?

Žinoma, ir tai daro didžiulę įtaką. Tarptautiniuose pervežimuose egzistuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiko apribojimai, reglamentuojami ES teisės aktų (pvz., tachoografo duomenys). Be to, kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti švenčių ir sekmadieniais metu.

Jei siunta išvyksta penktadienį popietę, vairuotojas gali įveikti dalį kelio, tačiau jo savaitinio poilsio laikas gali baigtis sekmadienį ar pirmadienį ryte. Tai reiškia, kad jis privalo sustoti. Taip pat Lietuvoje, Olandijoje ir tranzitinėse šalyse sandėliai švenčių dienomis paprastai nedirba. Todėl, planuodami siuntą, visada vertėkite savaitgalį kaip „neveiklos“ laikotarpį, nebent tai yra specializuotas ekspresinis pervežimas.

4. Kuo skiriasi FTL ir LTL pervežimai laiko atžvilgiu?

Jau minėjau šiuos terminus, bet juos verta detaliau išaiškinti, nes tai yra kritinis sprendimas laiko ir kainos atžvilgiu. FTL (Full Truck Load) – tai kai jūsų kroviniui skiriamas visas sunkvežimis. Jis važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Nėra jokio išsikrovimo pakeliui, nėra laukimo kitų siuntų. Tai greičiausias ir saugiausias būdas. Jei reikia, kad prekės atvyktų „rytoj“, tai vienintelis variantas.

LTL (Less Than Truck Load) – tai dalinis krovinys. Čia jūs užsisakote vietą sunkvežimyje. Logistikos kompanija suranda kitus siuntėjus, kurių kroviniai keliauja tame pat maršrute. Sunkvežimis turi sustoti paimti ir iškrauti kiekvieną siuntą. Kiekvienas sustojimas sandėlyje vidutiniškai trunka nuo 1 iki 3 valandų (įskaitant formalumus). Jei maršrute yra 5 sustojimai, tai prideda 5–15 valandų prie važiavimo laiko. Be to, LTL siuntos dažnai surenkamos sandėlyje (konsolidacija) 1–2 dienas prieš išvykimą.

5. Kokį vaidmenį vaidina vairuotojo poilsis ir tachoografas?

Dauguma klientų mano, kad 1600 km galima nuvažiuoti per 16–18 valandų. Fiziškai tai galima, tačiau teisiškai neįmanoma. Europos Sąjungos reglamentai griežtai riboja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką.

Taip pat yra ribojama dienos darbo trukmė (9 valandos, gali būti pratęsta iki 10 valandų du kartus per savaitę) ir savaitinės poilsio laikas (45 valandų nepaliaujamai). Kelionė iš Olandijos į Lietuvą beveik visada reikalauja bent vienos pilnos nakvynės vairuotojui (ką vadiname „rest period“). Todėl net greičiausias FTL sunkvežimis negali atvykti per 12 valandų – fiziškai ir teisiškai vairuotojas privalo sustoti ir pailsėti. Tai užtikrina saugumą keliuose, kas mums, profesionalams, yra prioritetas.

6. Ar maršruto pasirinkimas (pvz., per Vokietiją ar per Belgiją) įtakoja laiką?

Maršrutas iš Olandijos į Lietuvą dažniausiai eina per Vokietiją (į šiaurę arba per centrinę dalį) ir Lenkiją. Yra alternatyvų maršrutų, pavyzdžiui, per Belgiją ir Prancūziją, tačiau jie dažniau naudojami keliaujant į Ispaniją ar Portugaliją. Į Lietuvą efektyviausias yra maršrutas per Vokietiją.

Tačiau Vokietija yra viena judriausių šalių Europoje. Automagistralių remonto darbai („Baustellen“) ten yra kasdienybė. Vienas didelis eismo įvykis A2 automagistralėje gali užblokuoti judėjimą valandomis. Patyręs logistikos ekspertas ar vairuotojas visada turi atsarginius maršrutus (pavyzdžiui, per vokiškus kaimo kelius arba nukreipiant pro šalį), tačiau tai visada prideda laiko. Todėl maršruto optimizacija – tai nuolatinis procesas, kuris vyksta jau važiuojant.

7. Kaip techninės būklės patikros (techninė peržiūra) veikia laiką?

Sunkvežimiai yra techniniai įrenginiai, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros. Prieš išvykstant į tolimą kelionę, vairuotojas privalo atlikti kasdieninę techninę apžiūrą. Tačiau kelionės metu gali įvykti nenumatyta gedimas – nuo prošvaisčio padangai iki sunkesnių variklio problemų.

Jei sunkvežimis sugenda Vokietijoje ar Lenkijoje, vairuotojas privalo sustoti ir iškviesti techninę pagalbą. Remontas gali trukti nuo valandos (pakeitus padangą) iki kelių dienų (jei reikia gabenti detalių). Šiuo atveju logistikos kompanija turi spręsti, ar perkrauti krovinį į kitą sunkvežimį (kas brangu ir užtrunka), ar laukti remonto. Nors tokios situacijos retos (apie 1–2% atvejų), jas reikia turėti omenyje kaip galimą vėlavimo priežastį.

8. Ar „Live Tracking“ (sekimas realiu laiku) garantuoja tikslumą?

Daugelis klientų mano, kad jei mata sunkvežimį žemėlapyje, tai tiksliai žino, kada jis atvyks. GPS sekimas yra puikus įrankis, bet jis nėra burtas. GPS rodo, kur yra sunkvežimis, bet jis nekalba apie tai, kad vairuotojas jau vairavo 4,5 valandas ir po 10 minučių privalo sustoti, arba kad prieš sandėlį stovi eilė 5 sunkvežimių.

Be to, kartais GPS signalas gali būti netikslus (pavyzdžiui, dideliuose sandėlių kompleksuose ar požeminiuose tuneliuose). „Live Tracking“ turėtų būti naudojamas kaip orientyras, rodantis progresą, o ne kaip „skaičiuotuvas“, rodantis sekundžę iki atvykimo. Patirtis rodo, kad racionalus požiūris į sekimo duomenis sumažina streso lygį.

9. Kokio dydžio kroviniai gali turėti ilgesnį pristatymo laiką?

Krovinio dydis ir svoris gali daryti įtaką greičiui, tačiau ne taip, kaip dauguma galvoja. Standartinis 33 tūkst. euro paletės krovinys važiuoja taip pat greitai kaip ir tuščias sunkvežimis (fizikos dėsniai čia nedaro didelės įtakos tokiu greičiu).

Tačiau jei kalbame apie nenormatyvinius krovinius (per didelius, per sunkius arba keisto geometrinio pavidalo), situacija pasikeičia. Tokiems kroviniams reikalingi specialūs sunkvežimiai, papildomi leidimai (priedangos), lydintieji automobiliai. Jie dažnai negali važiuoti greitkeliais naktį arba yra ribojami greičiu (pvz., 60 km/h vietoje 90 km/h). Tokiu atveju pristatymas gali užtrukti kelias dienas ilgiau nei įprasta.

10. Ką daryti, jei siunta vėluoja, o man jos labai reikia?

Pirma, neskubėkite panikuoti. Per 20 metų patirties matęs, kad 90% atvejų siuntos vėluoja dėl neatsižvelgiamų aplinkybių (eismas, oro sąlygos, ilgesnė eilė sandėlyje) ir vis tiek atvykta tą pačią dieną arba kitą rytą.

Jei matote, kad sekimo sistemoje siunta stovi vietoje ilgiau nei 4 valandas, arba jei pasibaigė numatomas pristatymo laikas, pirmiausia susisiekite su savo logistikos vadovu arba brokeriu. Jis gali tiesiogiai susisiekti su vairuotoju. Vairuotojams dažnai draudžiama skambinti klientams dėl saugumo ar kalbos barjerų, todėl tarpininkas yra geriausias šaltinis. Jei situacija kritiška, kartais galima organizuoti krovinio perkrovimą iš vieno sunkvežimio į kitą pietinės Lenkijos sandėliuose, tačiau tai brangi procedūra, naudojama tik išskirtiniais atvejais.

Išvada

Tikslūs atvykimo laikai iš Olandijos į Lietuvą yra derinys tarp geometrijos (atstumo), teisės (vairuotojų poilsio reglamentų), technikos (sunkvežimių būklės) ir žmogiškojo faktoriaus (sandėlių efektyvumo). Nors mes stengiamės užtikrinti maksimalų tikslumą, logistika išlieka sritimi, kur 100 proc. tikslumas yra retas luksas, o ne standartinė norma.

Klientui svarbiausia yra ne tik tikslus valandos numeris, bet ir supratimas, kad šis laikas yra dinamiškas. Pasirinkdami patikimą pervežėją, kuris turi gerą flotę ir patyrusių vairuotojų, bei aktyviai bendraujant su savo logistikos partneriu, jūs minimizuojate rizikas ir galite planuoti savo verslą be didesnių nesklandumų. Atminkite: krovinių pervežimas – tai ne tik prekių judėjimas, tai ir pasitikėjimo judėjimas.