Suplanuokite savo kelionę į Olandiją patogiai ir greitai: Eksperto vadovas

Olandija (Nyderlandai) – viena unikaliausių ir labiausiai urbanizuotų šalių visoje Europoje. Daugeliui lietuvių tai viena iš pagrindinių krypčių ne tik verslo reikalais, bet ir turizmui, tačiau dažnai nuomonės apie šią šalį yra prieštaringos. Vieniems tai asocijuojasi su vėjuotu oru ir dideliais eismo kamščiais aplink Amsterdamą, kitiems – su gera organizacija ir puikiais keliais. Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, galiu drąsiai teigti: sėkminga kelionė į Olandiją nėra klausimas atsitiktinumo. Tai yra kruopštaus planavimo, logistinio mąstymo ir žinojimo, ką tiksliai reikia tikėtis vairuojant pro šią šalį, rezultatas.

Šiame straipsnyje nesinaudosime paviršutiniškais turistiniais šablonais. Mes pasikalbėsime kaip profesionalai – apie tai, kaip sudaryti maršrutą, ką reikia žinoti apie kelių infrastruktūrą, kaip išvengti nereikalingų rūpesčių ir, svarbiausia, kaip atvykti į tikslą patogiai bei greitai. Nesvarbu, ar važiuojate savo automobiliu, arba planuojate pervežimą – pagrindiniai logistikos principai išlieka tie patys. Tik supratęs specifiką, galite mėgautis ne tik paskutiniuoju tikslu, bet ir pačiu kelionės procesu, kuris, pasak mano patirties, gali tapti tikru malonumu, jei viskas yra gerai suplanuota.

Kelionė į Olandiją prasideda ne tada, kai užsivedate variklį, o dar prieš kelias savaites, kai prie savo kompiuterio ar žemėlapio pradedate brėžti pirmąsias linijas. Šalis yra kompaktiška, tačiau intensyvi. Čia susiduria didžiausi Europos keliai, vienas didžiausių uostų pasaulyje Roterdame ir milijonai vairuotojų. Be gero plano, Jūsų kelionė gali virsti stresine patirtimi. Todėl šiame straipsnyje suksiuosi giliai į techninius ir praktinius kelionės aspektus, kad Jūs galėtumėte jaustis saugiai ir užtikrintai.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje sukaupiau daugiausiai man užduodamų klausimų, susijusių su kelione į Olandiją. Atsakymai paremti ilgamete praktika ir žiniomis apie vietinius ypatumus.

1. Koks yra geriausias ir greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją?

Nors egzistuoja keli variantai, mano daugelio metų patirtis rodo, kad pagrindinis ir efektyviausias „ašis“ yra maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją. Pradedant nuo Varšuvos, toliau važiuojant autostrada A2 link Poznanės, o paskui – link Svebodžico (Świebodzin) ir vėliau per pasienio punktą su Vokietija (Słubice/Frankfurtas prie Oderio). Įveikusę Vokietijos pasienį, toliau judėti reikia automagistrale A2, k tiesiogiai veda link Hanoverio, o iš ten – į Olandijos pasienį. Šis maršrutas yra ilgiausias kilometrais, tačiau dėl aukščiausių leistinų greičių ir puikios kelio būklės, jis dažniausiai būna laiko atžvilgiu pranašesnis už variantą per Čekiją, kur tenka mokėti už kelius ir važiuoti vingiuotesniais ruožais. Svarbu prisiminti, kad Vokietijoje, nors ir nėra bendro greičio limito autostradose, rekomenduojama laikytis 130 km/h greičio, o taip pat būti labai atidžiam dėl greičio matavimo kamerų, ypač statomų prie „baigiančių“ greičio ribojimų ruožų.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą keliais (mokesčiai už kelius ir vinjetės)?

Tai vienas dažniausiai kylančių neaiškumų. Jeigu važiuojate maršrutu per Lenkiją ir Vokietiją, situacija yra tokia: Lenkijoje automagistralės A2 ir yra mokamos, tačiau dauguma vairuotojų renkasi A2, nes tai greičiausias kelias. Mokesčiai renkami elektroniniu būdu per viaTOLL sistemą (jeigu transporto priemonės svoris viršija 3,5 t, tačiau lengvieji automobiliai dažniausiai taip pat turi mokėti tam tikruose ruožuose, nors dabar situacija keičiasi į lengvųjų automobilių nemokamumą, visada verta patikrinti dabartinę situaciją). Vokietijoje lengvieji automobiliai važiuoja autostradomis nemokamai. Tačiau jeigu nuspręsite važiuoti pietiniu maršrutu per Čekiją, būtina įsigyti elektroninę vinietę (digital vignette), kuri yra privaloma. Patariu niekada nevažiuoti be jos, nes baudos yra didelės, o vietinės policijos patikros yra labai dažnos netoli pasienio. Olandijoje už važiavimą keliais mokėti nereikia – jų kelių priežiūra finansuojama iš mokesčių, todėl čia galite mėgautis nemokamu eismu (išskyrus tunelius ir tam tikrus tiltus, pavyzdžiui, Vakarų Šeldės tunelį (Westerscheldetunnel), kurį reikia mokėti, jei važiuojate į Zelandiją).

3. Kaip elgtis su „griuvėsiais“ (Stau) Vokietijoje ir Olandijoje?

Eismo kamščiai – tai blogiausias svajonės priešas. Vokietijoje didžiausi kamščiai susidaro aplink didžiuosius miestus – Berlyną, Hanoverį, o ypač – „Rūro sritį“ (Ruhrgebiet). Olandijoje situacija dar labiau komplikuojasi dėl šalies tankumo. Mano patarimas: naudokite navigacines sistemas, kurios atnaujinamos realiu laiku (Waze ar Google Maps), tačiau nepasitikėkite jomis aklai. Jeigu matote raudoną juostą, nebijokite nukrypti nuo pagrindinio kelio netoli didmiesčių. Olandijoje yra išvystytas „griežtųjų“ (N-wegen) kelių tinklas – tai greitieji krašto keliai, kuriuose leistinas greitis dažnai yra 100 km/h. Jais važiuojant galima ne tik praleisti kamščius autostradose, bet ir pamatyti daugiau šalies. Taip pat stenkitės vengti rytinių (7:00–9:00) ir vakarinių (16:00–18:00) pikų prie didžiųjų miestų, tokių kaip Amsterdamas, Utrechtas ar Roterdamas. Jeigu įmanoma, planuokite atvykti į miestą vidurdienį arba vėlai vakare.

4. Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Nors Šengeno erdvėje sienų kontrolės dažnai nėra, tai nereiškia, kad galite važiuoti be dokumentų. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, techninį pasą (techninę apžiūrą) ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamirštama – tai civilinės atsakomybės draudimo „Žaliasis kortelė“ (Green Card). Nors daugumoje Šengeno šalių ji nebūtina, Olandijoje ir Vokietijoje policija gali ją paprašyti, o jos nebuvimas gali baigtis nemažais nuobaudomis. Taip pat patariu turėti tarptautinę vairuotojo pažymėjimo formą (1968 m. konvencija), nors lietuviškas dažnai priimamas be problemų. Jeigu kelionės tikslas yra ne tik turizmas, bet ir, pavyzdžiui, prekių pervežimas arba verslo susitikimai, verta turėti įrodymus apie kelionės tikslą (kvietimus, sutartis), kad išvengtumėte nereikalingų paaiškinimų sienos kontrolės punktuose, jeigu jos bus atliktos.

5. Ar yra kokių nors specifinių vairavimo taisyklių, būdingų tik Olandijai?

Taip, keletas ypatumų, kuriuos reikia žinoti, kad išvengtumėte nelaimės. Pirmasis ir svarbiausias – dviratininkai. Olandijoje dviračiai – ne pramoga, o pilnateisės eismo dalyviai, o jų yra labai daug. Jie turi savo juostas, kurios dažnai yra atskirtos raudona danga. Niekada neužvažiuokite ant dviračių takų, net jei ten atrodo, kad yra vietos automobiliui – baudos už tai didelės, o pavojus susidurti su dviratininku yra realus. Antras dalykas – „prioritetas dešinėje“. Nors didžiuosiuose miestuose dažniausiai yra ženklai „prioritetas šioje gatvėje“, mažesnėse gyvenvietėse arba gyvenamuosiuose rajonuose galioja taisyklė, kad reikia leisti važiuoti tiems, kas važiuoja iš dešinės pusės, net jeigu jūs važiuojate pagrindiniu keliu. Tai gali būti labai nepageidaujama staigmena. Trečias dalykas – telefonai. Vairuoti ir kalbėti telefonu be „hands-free“ sistemos Olandijoje griežtai draudžiama, ir baudos už tai yra vienos didžiausių Europoje.

6. Ką daryti su kuru – kur geriau užpilti?

Kuro kainos Vokietijoje ir Olandijoje skiriasi, ir šis skirtumas gali būti juntamas, ypač jeigu važiuojate didesniu automobiliu. Paprastai degalai Vokietijoje yra šiek tiek pigesni nei Olandijoje. Mano patarimas: jeigu važiuojate per Vokietiją ir tik artinatės prie Olandijos sienos, stenkitės užpilti pilną baką Vokietijoje, paskutiniose degalinėse prieš sieną (dažnai jos yra šiek tiek brangesnės nei gilumoje šalyje, bet vis tiek pigesnės nei Olandijoje). Olandijoje degalų kainos yra vienos aukščiausių Europoje dėl didelių mokesčių. Taip pat verta paminėti, kad jeigu jūsų automobilis yra dyzelinis, Olandijoje degalinėse dažnai yra atskirtos „Blue Diesel“ (su mažesniu sieros kiekį) ir paprasto dyzelinės pistoletai, tačiau dauguma šiuolaikinių automobilių be problemų vairuoojami su abiem tipais. Visada dėmeskite į kuro rūšies žymėjimą, kad netyčia neužpiltumėte netinkamo kuro, kas gali sukelti rimtų variklio problemų.

7. Ar verta naudotis keltu arba tuneliu, ar geriau važiuoti aplink?

Olandija yra žemuma, todėl ten daug vandens. Jeigu keliaujate į pietinę Olandiją (Zelandijos provinciją) arba toliau į Belgiją, susidursite su dilema: važiuoti aplink Vakarų Šeldės įlanką (kas užtrunka daugiau laiko) arba naudotis tuneliu ar keltu. Vakarų Šeldės tunelis (Westerscheldetunnel) yra mokamas, tačiau jis greičiausiai ir patogiausias būdas patekti iš vieno kranto į kitą. Keltas (nuo Vlissingen į Breskens) yra nemokamas (nuo 2018 m.), tačiau jo laikas gali keistis priklausomai nuo oro sąlygų, o laukimas uoste gaišta brangų laiką. Mano, kaip logisto, nuomonė: jeigu jums svarbu laikas ir tikslumas, rinkitės tunelį. Jeigu norite sutaupyti ir turite laiko – keltas gali būti maloni pauzė. Tačiau nepamirškite, kad keltuose dažnai būna didelės eilės vasaros savaitgaliais.

8. Kur saugiai ir patogiai apsistoti pernaktai?

Po ilgos dienos vairavimo reikia atsipalaiduoti. Olandijoje ir Vokietijoje yra išvystytas „Autohof“ (Vokietijoje) ir didelių degalinių tinklų (kaip Olandijoje „Tankstation“ su restoranais) tinklas. Tačiau jeigu ieškote ramybės, verta rezervuoti vietą viešbučiuose arba kempinguose iš anksto. Olandijoje yra daug puikių „Bed & Breakfast“ pasiūlymų kaimo vietovėse, kurios yra pigesnės ir jaukesnės nei miesto viešbučiai. Jeigu važiuojate sunkvežimiu arba su priekaba, jums reikės specialiai pritaikytų stovėjimo aikštelių. Lengvieji automobiliai gali naudotis paprastomis automobilių stovėjimo aikštelėmis, tačiau naktiniam stovėjimui miestuose gali būti taikomi mokesčiai (dažnai reikia įsigyti specialią kortelę arba mokėti telefonu). Nenaudokite atsitiktinių pievų pakelėse pernaktai – tai Olandijoje ir Vokietijoje yra draudžiama ir gali baigtis dideliu baudos raštu.

9. Kaip elgtis su navigacija ir greičio matavimo kameromis?

Navigacija šiuolaikiniame pasaulyje yra būtina. Tačiau reikia žinoti, kad Olandijoje ir Vokietijoje greičio matavimo kameros yra labai paslėptos ir efektyvios. Vokietijoje dažnai važiuojate be greičio apribojimo 130 km/h, tačiau staiga prieš posūkį arba darbo zoną greitis gali nukristi iki 80 ar net 60 km/h. Čia dažnai stovi kameros, kurios fiksuoja vidutinį greitį per atkarpą (section control). Olandijoje tokių sistemų taip pat gausu, ypač prie tilto ir tunelių. Nenaudokite radarų detektorių – Vokietijoje ir Olandijoje jų turėjimas yra nelegalu ir gali baigtis ne tik bauda už greitį, bet ir konfiskavimu. Pasitikėkite kokybiška navigacija, kuri įspėja apie greičio apribojimus, ir laikykitės jų. Nėra nieko blogiau, nei gauti baudą užsienyje ir vėliau rūpintis jos mokėjimu.

10. Ką daryti, jeigu įvyko eismo įvykis ar pasidarė techninė problema?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori, bet visada reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia – užtikrinkite saugumą. Užgeskite variklį, įjunkite „avarinius žibintus“ ir užsidėkite šviesos atšvaitus. Olandijoje ir Vokietijoje pagalbos tarnybos (policija, greitoji pagalba) veikia labai efektyviai, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112. Jeigu įvykis nėra rimtas (niekas nenužuvo, transporto priemonės gali judėti), nustatykite „Europrotokolo“ formą. Būtina gauti liudininkų duomenis ir nuotraukas. Jeigu problema techninė – dauguma draudimų kompanijų siūlo pagalbą kelyje (ROAD assistance). Jeigu neturite tokios paslaugos, Olandijoje veikia „Wegenwacht“ (ANWB) paslauga, kurią galima užsisakyti ir vienkartinai. Svarbiausia – niekada neikite į ginčus vietoje, ypač jeigu kalbos nesuprantate. Visus sprendimus palikite draudimo kompanijoms.

Išvada

Kelionė į Olandiją gali būti tiep pavojinga nuotykių ieškotojui, tiep maloni pramoga gerai pasiruošusiam žmogui. Kaip matėte iš aukščiau pateiktų atsakymų, sėkmės raktas slypi ne brangiausioje navigacijoje ar greičiausiame automobilyje, o žiniose ir pasiruošime. Suprasdami maršruto specifiką, vietinius įstatymus, mokesčių sistemas ir gebėdami elgtis esant nepageidaujamoms situacijoms, Jūs įgyjate visišką kontrolę savo kelionės atžvilgiu.

Olandija – tai šalis, kur logistika yra įkrauta į kraujo ląsteles. Jų keliai, uostai ir infrastruktūra yra pavyzdys visai Europai. Tačiau tokiam aukštam standartui reikia ir atitinkamo vairuotojo, kuris gerbia taisykles ir kitus eismo dalyvius. Naudokitės šiuo patarimų rinkiniu kaip savo asmeniniu kelionės planuotoju. Planuokite maršrutą iš anksto, sektikite degalų kainas, būkite atidi su dviratininkais ir nebijokite klausti vietinių – olandai, nors ir atrodo šiek tiek atsiskyrėliai, visada padės, jeigu jų klausiate gerbiai ir jų kalba (arba angliškai, kurią jie valdo puikiai).

Tikiuosi, kad šis straipsnis padės Jums išvengti dažniausių klaidų ir leis mėgautis kiekvienu Olandijos kilometru. Kelionė prasideda ne tada, kai išvažiuojate iš garažo, o tada, kai pasijuntite ramų ir pasitikintį savo jėgomis. Sėkmės kelyje, ir tegul Jūsų ratai sukasi taip pat sklandžiai, kaip ir gerai suplanuota logistika.