Siuntos iš Olandijos į Lietuvą: Pristatymo terminai, procesai ir logistikos subtilybės

Tarptautinė prekyba tarp Nyderlandų (Olandijos) ir Lietuvos jau dešimtmečius yra iti intensyvi. Olandija, būdama viena svarbiausių logistikos krypčių visoje Europoje, yra ne tik „gėlių šalis“, bet ir milžiniškų prekių srautų centras, iš kurio į Lietuvą keliauja mašinos, statybinės medžiagos, maisto produktai, tekstilė ir tūkstančiai kitų siuntų. Dirbdamas šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, esu girdėjęs vieną klausimą dažniau nei bet kurį kitą: „Kada mano siunta atvyks?“.

Atsakymas į šį klausimą nėra vienas žodis. Nors atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus nėra toks didelis, pristatymo laiką lemia ne tik geografija, bet ir sudėtingi logistikos procesai, dokumentų tvarkymas, muitinės procedūros ir, žinoma, pasirinktas transporto tipas. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia šis mechanizmas, ką turėtumėte žinoti planuodami siuntą ir nuo ko tiksliai priklauso greitis.

Jums, kaip klientui, svarbiausia suprasti, kad logistika – tai ne tik vairuotojo vairavimo greitis. Tai tiksliai suplanuota grandinėlė, kurioje kiekviena grandinės atkarpa turi būti apskaičiuota. Dažnai klientams pasakius „siunta važiuoja jau trečią dieną“, kyla panika, tačiau profesionalo akimis tai gali reikšti, kad viskas vyksta pagal grafiką. Toliau aptarsime pagrindinius veiksnius, lemiančius, kada Jūsų siunta iš Olandijos pasieks Lietuvą, ir atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad Jūsų lūkesčiai būtų realūs, o oportunistiniai planai – patikimi.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

1. Koks vidutinis siuntos pristatymo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis pristatymo laikas priklauso nuo to, kokiu būdu transportuojama siunta. Jei kalbame apie pilną krovininę mašiną (FTL – Full Truck Load), kai Jūsų prekės užpildo visą sunkiasvorį automobilį arba jums nereikia dalinti vietos su kitais klientais, tai standartinis terminas yra nuo 24 iki 48 valandų. Tai reiškia, kad jei prekės pakraunamos pirmadienį ryte, į Lietuvą jos gali atvykti jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte.

Tačiau, jei siunčiate dalinį krovinį (LTL – Less Than Truck Load) arba naudojatės konsoliduota siunta (kai keletas klientų siuntų surinkiami į vieną mašiną), laikas ilgėja. Tokiu atveju standartinis terminas svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų. Prie šio laiko reikia pridėti ir laiką, skirtą surinkimui sandėlyje Olandijoje. Paprastai tokia siunta pirmąją dieną yra paimama iš siuntėjo, antrąją dieną ją surenka bendrame sandėlyje (dažniausiai Venlo ar Roterdamo regionuose), o tada tik pradedamas maršras į Lietuvą. Taigi, skubos atveju visada verta pasidomėti galimybe išsinuomoti pilną mašiną, jei krovinio trūkumas neleidžia tai padaryti pigiau, bet greičiau.

2. Ar maršruto pradžia Olandijoje įtakoja greitį?

Absoliučiai taip. Olandija nėra didelė šalis, tačiau jos logistinės vietos pasiskirstymas yra labai specifinis. Didžioji dalis prekių keliauja iš Roterdamo priemiesčių arba iš logistikos hubų prie Vokietijos sienos, pvz., Venlo. Siunta, kuri yra paimama iš Venlo, į Lietuvą pasieks greičiau nei ta, kuri turi būti paimama iš Šiaurės Olandijos ar net iš Fryzijos regiono.

Pavyzdžiui, atstumas nuo Venlo iki Vilniaus yra apie 1500 km, tuo tarpu kelyje prasidėjus netoli Amsterdamo ar Hagos, atstumas gali padidėti dar 100–150 km viena kryptimi. Be to, svarbu ir paėmimo organizavimas. Didžiuosiuose sandėliuose (pvz., „Deep Venlo“ zonose) vairuotojai gali praleisti nemažai laiko laukdami pakrovimo, nes ten gausu kitų transporto priemonių. Jei siuntėjas yra mažas gamintovas kurioje nors kaimo vietovėje, kur neįvažiuoja didelės sunkiasvorės mašinos, gali prireikti papildomo laiko perkrovimai į mažesnę transporto priemonę. Visos šios smulkmenos susumuojamos į galutinį pristatymo terminą.

3. Kaip vairuotojo darbo laiko apribojimai veikia pristatymą?

Tai vienas dažniausiai nepaisomų, bet labai svarbių veiksnių. Profesionalus vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat yra griežtai ribojamas dienos vairavimo laikas (9 valandos, gali būti pratęstos iki 10 valandų dukart per savaitę) ir savaitinis poilsis.

Kai mašina važiuoja iš Olandijos, ji turi kirsti Vokietiją ir Lenkiją. Tai ilgos atkarpos. Jei vairuotojas pradeda važiuoti pietadienio popietę, jis gali „užstrigti“ savaitinio poilsio reikalavimų. Pavyzdžiui, jei jis jau vairavo beveik savaitę, jis privalo padaryti 45 valandų poilsį. Tai reiškia, kad savaitgalį mašina gali stovėti, o pristatymas į Lietuvą įvyks tik pirmadienį. Tokių situacijų negalima išvengti – tai Europos Sąjungos saugumo reglamentai. Taigi, jei užsakote siuntą prieš savaitgalį, tikėkitės, kad ji gali atvykti pradėjus naujai darbo savaitei, net jei fiziškai nuvažiuoti truktų vieną dieną.

4. Ar reikia eiti per muitinę, ir tai užtrunka daug laiko?

Kadangi ir Olandija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, standartinėms prekėms muitinės formalumų tarp šalių nėra. Prekės keliauja laisvai, vadinamuoju „vidaus rinkos“ režimu. Tai reiškia, kad sienos kirtimo punktai (pvz., tarp Lenkijos ir Lietuvos) paprastai pravažiuojami be sustojimų dokumentų patikrinimui.

Tačiau yra išimčių. Jei siunčiate akcizinę prekę (alkoholį, tabaką, degalus), reikalingi specialūs EMCS dokumentai, ir jų apdorojimas gali šiek tiek užtrukti. Taip pat, jei prekės yra gyvūninės kilmės arba joms reikalingas sanitarinis veterinarinis pasas, gali būti atliekami tikrinimai. Be to, nepamirškite, kad muitinės paslaugos gali būti reikalingos ne sienoje, o gavėjo sandėlyje Lietuvoje, jei atsiranda abejonių dėl prekių kilmės ar deklaravimo teisingumo. Bet vidutiniškai, 99 proc. atvejų muitinė neįtakoja pristatymo laiko Olandija-Lietuva maršrute.

5. Kokios yra „Express“ (ekspresinio) pristatymo galimybės?

Jeigu prekės Jums būtinos „jau vakar“, logistikos srityje tai įmanoma pasiekti naudojant ekspresinį transportą. Tai reiškia, kad Jūsų siunta yra vežama tiesioginiu reisu be jokių sustojimų tarpiniuose sandėliuose. Tokiu atveju naudojama viena mašina arba netgi mažesnis transportas (pvz., „Sprinter“ tipo furgonas), jei krovinys nedidelis.

Ekspresinis pristatymas iš Olandijos į Lietuvą gali užtrukti nuo 18 iki 24 valandų, priklausomai nuo to, kada įvyksta pakrovimas. Jei prekės paruoštos ir pakraunamos ryte, vairuotojas, keisdamassi arba dirbdamas dviejų vairuotojų komandoje (kas leidžia važiuoti be ilgesnių sustojimų), gali atvykti kitą dieną ryte. Tačiau tokia paslauga kainuoja gerokai brangiau. Čia mokate ne už važiavimą kilometrais, o už vairuotojo laiką ir mašinos išskirtinumą. Tai puikus sprendimas gamybai sustojus arba dėl trūkstamų detalių, kai nuostoliai dėl laukimo viršytų transporto išlaidas.

6. Ar sezonas (pvz., Kalėdos ar pavasaris) veikia pristatymo greitį?

Žinoma, ir tai nėra tik Kalėdos. Logistikoje yra akivaizdžių „pikų“. Pavasarį, ypač vasario mėnesį, Olandija būna užplūsta gėlių (Velykoms ir Motinos dienai), o tai sukuria milžinišką siuntų kiekį. Taip pat rugsėjo-spalio mėnesiais prasideda intensyvus statybinių medžiagų ir interjero prekių importas prieš žiemos sezoną.

Šiais laikotarpiais transporto kompanijos būna apkrautos. Net jei Jums įsipareigojo pristatyti per 2 dienas, gali atsitikti taip, kad nebus laisvų vairuotojų arba mašinų. Be to, Olandijoje dažnai vyksta kelių darbai, o susidūrus su dideliu srautu, eismo įvykiai ant greitkelių A1 ar A2 gali sustabdyti tūkstančius mašinų. Planuodami siuntą šiuo laikotarpiu, visada verta prisidėti 1–2 dienas atsargai. Savo dvidešimties metų patirtį galiu pasakyti: geriau gauti siuntą dieną anksčiau nei paaiškinti klientui, kodėl jo prekės strigo eisme dėl avarijos Vokietijoje.

7. Kas vyksta, jei siunta yra „pažymėta“ kaip nestandartinė (per didelė, per sunki)?

Nestandartiniai krovniai (projektinės siuntos), pavyzdžiui, ilgos plieno sijos, dideli statybiniai konteineriai arba sunkiosios mašinos dalys, reikalauja specialaus planavimo. Paprasta 13,6 metro ilgio sunkiasvorė mašina gali netilpti į siuntėjo arba gavėjo teritoriją, todėl reikia specialios technikos (krautuvų, manipuliatorių).

Šiuo atveju pristatymo laikas skaičiuojamas ne tik pagal važiavimo trukmę, bet ir pagal leidimų gavimą (pvz., naktinio važiavimo leidimas arba ypatingas transporto lydimas). Tokios siuntos iš Olandijos gali keliauti 3–7 dienas. Kartais reikia iš anksto užtikrinti, kad tiltai arba tuneliai maršrute atitiktų aukštį arba svorio apribojimus. Tokiu atveju maršrutas gali būti keičiamas, važiuojama apžiūrėtais keliais, kas prailgina kelionę.

8. Kaip dokumentų tvarkymas veikia greitį? Kas nutinka, jei dokumentai neteisingi?

Dokumentai – tai logistikos kraujas. Be teisingai užpildytų dokumentų (prekių sandėravimo lapas, komercinė sąskaita-faktūra, CMR krovinio kvitas), siunta negali išvykti. Jei siuntėjo Olandijoje pateikiami dokumente yra klaidų (pvz., neteisingai nurodytas svoris, prekės kodas arba gavėjo adresas), tai gali sustabdyti visą procesą.

Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyksta į prekybos centrą Olandijoje pakrauti, o sandėlininkas pastebi, kad sąskaitoje nurodytas prekių kiekis nesutampa su faktu, jis neleis pakrauti tol, kol bus gauta „koreguota“ sąskaita. Tai gana užtrukti, jei siuntėjo buhalterija jau išvykusi iš darbo. Tokios klaidos gali atidėlioti išvykimą dienai ar dviem. Kaip ekspertas visada patariu: dar prieš siuntą patikrinkite, ar dokumentuose nurodytas tikslus gavėjo adresas Lietuvoje (su pašto kodu) ir kontaktinis telefono numeris. Tai sutaupo valandas paieškų pristatymo metu.

9. Kodėl sekimo sistemoje rodoma, kad siunta „stovi“, nors ji turi važiuoti?

Daugelis klientų panikuoja, matydami sekimo programėlėje, kad mašinos padėtis nekeičiasi kelias valandas. Tačiau reikia suprasti, kas vyksta „už scenos“. Pirmiausia, tai gali būti privalomas vairuotojo poilsis. Antra, mašina gali būti įvažiavusi į tarpinį sandėlį (pvz., Vokietijoje) siuntoms performuoti. Kai mašina yra sandėlyje, GPS signalas gali būti silpnas arba sistema tiesiog rodo paskutinę vietą.

Trečia, labai dažnai mašina stovi transporto ruošimo zonoje prieš Lietuvos sieną arba Lenkijoje, laukdama galimybės užsiregistruoti tam tikrame pristatymo lange. Pavyzdžiui, jei prekės keliauja į didelį prekybos centrą, kurioje priėmimas vyksta tik nuo 8:00 ryto iki 10:00 ryto, vairuotojas gali atvykti į rajoną vakare ir stovėti artimiausioje stovėjimo aikštelėje, kad nepraleistų savo laiko. Tai ne sustojimas, tai – profesionalus planavimas.

10. Ką daryti, jei siunta pavėlavo? Ką galiu padaryti aš?

Jei siunta pavėlavo, pirmiausia nesijaudinkite ir nedarysia išvadų iš karto. Pirmasis žingsnis – susisiekti su savo logistikos vadovu arba ekskavizieriumi. Profesionali kompanija visada žino, kur yra mašina ir kodėl pavėlavote.

Gali būti, kad vairuotojas tiesiog užstrigo spūstyje ties Berlynu (kas labai dažna) arba buvo techninė gedimas. Jei pavėlavimas yra kritiškas Jūsų verslui, paklauskite apie galimybes pakeisti pristatymo vietą (pvz., jei vairuotojas artėja, bet negali atvykti nustatytu laiku, galbūt jis gali iškrauti prekes artimiausame sandėlyje, iš kur Jūs jas pasiimsite patys). Taip pat verta pasidomėti, ar nėra galimybės siuntą „perimti“ kelyje – tai retas, bet kartais naudojamas metodas, kai kita mašina pasiima dalį krovinių iš vėluojančios mašinos, kad greičiau pasiektų paskirties vietą.

Išvada

Sumažinant viską į vieną, siuntos pristatymas iš Olandijos į Lietuvą yra labai efektyvus ir nuoseklus procesas, tačiau jis nėra apsaugotas nuo išorinių veiksnių. Standartinis laikas – 2–4 dienos – yra taisyklė, kuria vadovaujamasi planuojant tiekimo grandines. Tačiau, kaip matėme, šis laikas gali svyruoti nuo 24 valandų iki savaitės, priklausomai nuo to, ar renkate dalinį krovinį, ar planuojate pilną mašiną, ar atsižvelgiate į vairuotojų poilsio režimus.