Saugus keleivių transportavimas iš Olandijos mikroautobusais dabar: Eksperto vadovas

Įvadas

Per pastaruosius dvidešimt metų, praleistų tarptautinių pervežimų srityje, aš mačiau, kaip pasikeitė ne tik maršrutai, bet ir patys keleivių lūkesčiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus būdavo kaina – kaip pigiau nukeliauti iš taško A į tašką B. Šiandien, ypač kalbant apie maršrutus iš Olandijos (Nyderlandų), situacija yra visiškai kitokia. Saugumas, patogumas ir patikimumas užėmė pirmąsias vietas reitinguose. Olandija yra viena aktyviausių emigracijos krypčių lietuviams, todėl keleivių srautai čia yra intensyvius ir pastovūs.

Mikroautobusų transportas šiuo metu yra tarpinis variantas tarp brangaus asmens transporto (pilotuojamų automobilių) ir lėktuvų. Jis siūlo unikalų balansą: „durų iki durų“ principą, kurio negali pasiūlyti nei oro linijos, nei reguliarūs autobusai. Tačiau rinkoje pasitaiko ir geresnių, ir blogesnių pasiūlymų. Kaip ekspertas, ažiūrėjęs į šią sritį iš vidau, galiu pasakyti tikrai: ne viskas, kas švyti „maža kaina“, yra aukščiausios kokybės. Šiandieninis straipsnis skirtas ne tam, kad būtų išgirtos grožybės, o tam, kad klientams būtų suteikta išsami ir objektyvi žinios apie tai, kaip užtikrinti saugų ir komfortišką kelionę mikroautobusu iš Olandijos dabar.

Kalbėsime apie techninę būklę, vairuotojų kvalifikaciją, teisinius niuansus, kuriuos dažnai pamirštame, ir apie tai, kaip šiuolaikinės technologijos padeda sekti jūsų artimuosius kelyje. Rinka tapo konkurencinga, o tai – gera naujiena keliaujančiajam. Tai verčia vežėjus tobulintis, atnaujinti autoparką ir gerinti aptarnavimą. Tačiau klientas turi žinoti, į ką žiūrėti, kad nenuviltų. Šis straipsnis bus jūsų žinynas, padėsiantis atskirti profesionalius pervežėjus nuo atsitiktinių vežėjų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje suformulavau 10 klausimų, kurie man, kaip praktikui, dažniausiai tenka girdėti iš klientų, bei pateikiau išsamius atsakymus, pagrįstus ilgamečia patirtimi.

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne lėktuvą ar reguliarių autobusų linijas?

Tai klasikinis klausimas, ir atsakymas glūdi ne tik piniguose, bet ir logistikoje. Lėktuvas, žinoma, yra greičiausias, tačiau jis prasideda ne tuomet, kai įsėdate į sėdynę, o kai išvykstate iš namų Olandijoje. Reikia nuvažiuoti į Schipholą ar Eindhoveną, rasti vietą automobiliui (kas brangu), praeiti kontrolę, laukti, o atvykus į Lietuvą – vėl spręsti transporto problemą. Visos šios smulkmenos suvaldo laiko ir pinigų santaupą.

Reguliarūs autobusai (pvz., Ecolines ar Kautra) yra patikimi, tačiau jie važiuoja pagal griežtą grafiką ir sto tik didžiuosiuose miestuose (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Jei jūsų kelionės tikslas yra mažesnis miestelis ar kaimas, tenka ieškoti papildomo pervežimo.

Mikroautobusai šiuo atveju laimi universališkumu. Mes, vežėjai, dažniausiai siūlome „durų iki durų“ paslaugą. Pavizdžiui, paimame keleivį tiesiogiai iš jo namo Amsterdamo ar Roterdamo priemiesčiuose ir vežame tiesiai į jo kiemą Anykščiuose. Nereikia persikraustyti su lagaminais viešame transporte. Be to, mikroautobusų grupės yra mažesnės (nuo 4 iki 8 keleivių), todėl kelionė yra daug intymesnė, ramesnė ir mažiau nuvarginanti nei pilname autobuse. Dabartiniu metu, kai asmeninio erdvės vertė išaugo, tai nėra nedidelis privalumas.

2. Kaip užtikrintas mikroautobuso techninis saugumas ir klausimas dėl „Euro“ standartų?

Per mano dvidešimt metų darbo techninės priežiūros reikalavimai pasikeitė nepripažįstamai. Anksčiau keliuose dažnai matydavome senus, „paveržtus“ autobusėlius, išmetančius juodą dūmą. Šiandien tai nebeįsivaizduojama, bent jau tarp licencijuotų vežėjų.

Saugumas prasideda nuo transporto priemonės amžiaus ir ekologinio standarto. Profesionalios transporto kompanijos naudoja ne senesnius nei 5–7 metus mikroautobusus. Svarbiausias techninis rodiklis yra variklio ekologinė klasė. Šiuo metu standartas yra „Euro 6“. Tai ne tik klausimas aplinkosaugai, bet ir keleivių patogumui – „Euro 6“ varikliai daug tyliau, mažiau vibracijos ir, kas svarbiau, jie turi galingesnes stabdžių sistemas ir papildomus saugumo aktyvavimo mechanizmus.

Prieš kiekvieną tolimą reisą, ypač iš Olandijos, mikroautobusas privalo būti tikrinamas. Tai ne tik „žiūrėjimas po gaubtu“. Tikrinama padangų protektoriaus gylis (ypač svarbu žiemą ar lietingą Olandijos rudenį), stabdių skysčio lygmuo, šviesų veikimas, visi pneumatinių sistemų elementai. Be to, kiekvienas mikroautobusas, atliekantis komercinius pervežimus, turi turėti galiojantį techninį apžiūros lapą, kuris atliekamas dažniau ir griežčiau nei paprastam keleiviniam automobiliui. Jei vairuotojas negali pateikti šių dokumentų arba mikroautobuso išvaizda keliao abejonių (tekėjimas iš po variklio, daužytos žibintai), tokia kelionė yra pavojinga.

3. Kokias kvalifikacijas turi turėti vairuotojas ir kaip kontroliuojamas jo darbo laikas?

Vairuotojas – tai svarbiausias saugumo elementas. Neteisinga manyti, kad vairuoti mikroautobusą gali kiekvienas, turintis „B“ kategorijos teises. Tarptautiniam pervežimui reikalingos „D1“ (kai mikroautobuso talpa nedidelė, iki 16 keleivių) arba „D“ kategorijos teisės. Bet tai ne viskas.

Vairuotojas turi turėti vairuotojo kvalifikacijos pažymėjimą (vadinamąjį „95 kodą“). Tai reiškia, kad jis ne tik išlaikė vairavimo egzaminą, bet ir baigė specialius kursus apie krovinių ir keleivių pervežimo niuansus, pirmąją pagalbą, ergonomiką ir t.t. Be to, kas penkeri metai jis turi šias žinias atnaujinti (praktinio mokymo kursai).

Kas labai svarbu – darbo laiko kontrolė. Nuo 2006-ųjų metų visiems komerciniams vairuotojams privalomi tachografo įrenginiai (net ir mikroautobusuose, jeigu jie naudojami verslui). Šis prietaisas neleido vairuotojui išvargti kelyje. Jis fiksuoja vairavimo laiką, poilsio laiką, darbo laiką. Taisyklės griežtos: po 4,5 valandų vairavimo būtina padaryti 45 minučių pertrauką, per paros negalima vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus išimtinas atvejus, ne daugiau 2 kartų per savaitę, tada 10 valandų), o savaitinis poilsis turi būti bent 45 valandos.

Aš, kaip ekspertas, visada patariu klientams atkreipti dėmesį į vairuotojo išvaizdą ir elgesį. Jei jis atrodo pavargęs, neramus arba elgiasi agresyviai – tai signalas. Profesionalios kompanijos seka savo vairuotojų darbo laiką nuotolinai, kad jų nepriverstų pažeisti taisyklių. Saugumas kelyje priklauso nuo to, ar vairuotojas gerasiai išsimiegojęs.

4. Kaip tvarkomas bagažas? Kiek vietos skiriama vienam keleiviui?

Tai vienas skaudžiausių klausimų, ypač tarp tų, kurie grįžta iš Olandijos po ilgesnio laiko. Lietuviai dažnai veža ne tik lagaminus, bet ir dėžutes su daiktais, buitinę techniką, net ir statybines medžiagas. Čia susiduria interesų konfliktas: keleivis nori nusivežti kuo daugiau, o mikroautobusas turi techninę svorio apribojimą.

Visi mikroautobusai turi techninę leidžiamąją maksimalią masę (pvz., 3,5 tonos). Šio svorio negalima viršyti, nes tai ne tik pažeidžia įstatymus, bet ir sugadina transporto priemonę bei padidina stabdymo atstumą. Paprastai vienam keleiviui skiriama viena didelė lagamino vieta (apie 20–25 kg) ir viena rankinė bagažo vieta. Jei turite daugiau daiktų (pvz., dviratį, didelę dėžę su televizoriumi), apie tai būtina pranešti užsakant bilietą.

Geri pervežėjai turi papildomą priekabą (trailer), jeigu grupės daiktai yra dideli. Tai leidžia išvengti vargo su bagažo išdėliojimu kabinos viduje. Bagažas turi būti tvirtai užsegamas ir prifixuotas, kad važiuojant Olandijos ar Vokietijos automagistralėmis, staigiai stabdant ar manevruojant, jis nepastumtų kitų keleivių daiktų ar neprarastų. Negalima leisti, kad bagažas būtų dedamas į pravažiuojamąjį koridorių – tai priešgaisrinės saugos taisyklės pažeidimas.

5. Kokius dokumentus turi pateikti keleivis ir ar vyksta pasienio kontrolė?

Nors Olandija ir Lietuva yra Šengeno erdvėje, o sienos tarp šalių nėra fiziškai (tik pasienio ženklai), tai nereiškia, kad galima važiuoti be dokumentų. Teisiniu požiūriu kelyje turi būti asmens tapatybės dokumentas (pasas arba asmens kodą su nuotrauka turintis lengvosios transporto priemonės vairuotojo pažymėjimas – nors pasas yra pageidautinas).

Olandijos policija dažnai tikrina ne tik vairuotojus, bet ir keleivius, ypač jei mikroautobusas yra sustojęs peržiūrai. Be to, jeigu maršrutas eina per Vokietiją ar Belgiją, šios šalys taip pat turi teisę atlikti patikrinimą. Jeigu neturite dokumento, gali būti paskirta bauda, o vairuotojas gali būti baudžiamas už tai, kad vežė neidentifikuotus asmenis.

Taip pat svarbus ir sveikatos draudimas. Esant Šengeno erdvėje, Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) yra labai naudinga. Jeigu kelyje sustojant Vokietijoje užsidegsite gripą ar susižalosite, ši kortelė užtikrins pagalbą. Nerekomenduoju važiuoti be jokios draudimo apsaugos.

6. Kaip susiformuoja kaina ir nuo ko ji priklauso?

Kaina nustatoma pagal kelis pagrindinius veiksnius: atstumą, kuro kainą rinkoje, kelių mokesčius (vignetės) ir, žinoma, paklausą. Olandija yra šalis, kurioje kelių mokesčiai yra vieni aukščiausių Europoje. Be to, maršrutai iš Olandijos į Lietuvą dažnai eina per Vokietiją, kur reikia mokėti už važiavimą automagistralėmis.

Taip pat į kainą įeina vairuotojo atlyginimas, transporto priemonės priežiūra ir amortizacija. Žemiau kainą pasiūlyti gali tik tie, kurie sutaupo techninėje priežiūroje (naudoja senukus mikroautobusus), pažeidžia vairuotojų darbo laiko taisykles (neleidžia ilsėtis) arba imasi daugiau keleivių, nei leidžia techninė galimybe (perpildyti mikroautobusą).

Mano patarimas: jeigu kaina atrodo per žema (pvz., 50 eurų už kelionę iš Amsterdamo į Vilnių), tai turėtų įspėti. Tokiame atveju taupyti būtina ne pinigus, o galbūt nervus ar sveikatą. Vidutinė rinkos kaina, atitinkanti saugumo ir komforto standartus, svyruoja tam tikruose rėmuose, kuriuos vertina profesionalai.

7. Kaip vyksta kelionė: kiek sustojimų daroma ir ar galima rūkyti?

Standartinė kelionė iš Olandijos į Lietuvą trunka apie 18–20 valandų, priklausomai nuo maršruto (pietuose ar šiaurėje) ir užtempimų. Toks ilgas kelias neįmanomas be sustojimų. Pagal taisykles, vairuotojas turi daryti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos. Paprastai šios pertraukos derinamos su degalinių apsilankymais.

Be privalomų sustojimų, dažnai daroma viena didesnė pertrauka pietums ar vakariams (apie 30–60 minučių), kur keleiviai gali pavalgyti normalų maistą, o ne tik užkandžius degalinėje.

Rūkymas klausimas yra labai griežtas. Visi šiuolaikiniai mikroautobusai yra nerūkomi. Vairuotojas neturi teisės rūkyti vairuodamas, o keleiviai – salone. Pažeidus šią taisyklę, dauguma kompanijų turi teisę nutraukti kelionę tolimiausioje stotyje ir palikti keleivį. Tai susiję ne su blogu noru, o su ugnies saugumu ir kitų keleivių komfortu, ypač vaikų. Užsidegus signalizacijai dėl dūmų, gali būti sustabdytas greitasis eismas.

8. Ką daryti, jei atsiranda techninis gedimas ar avarija?

Tai bjaurus scenarijus, bet jį reikia numatyti. Profesionali kompanija visada turi veiksmų planą („Road Assistance“). Jeigu mikroautobusas sugenda pakelyje (pvz., Vokietijoje), vairuotojas nedelsia praneša dispečeriui. Tada priimamas sprendimas: jei gedimas nereikšmingas, jis šalinamas vietoje; jei rimtas – iškviečiamas pagalbos automobilis arba siunčiamas rezervinis mikroautobusas.

Svarbiausia keleiviui – nepanikuoti. Vairuotojas yra mokytas elgtis ekstremaliomis situacijomis. Jis užtikrina keleivių saugumą (pavyzdžiui, uždeda šviesos trikampius, jei reikia išlipti į kelio šalį). Kompanija turi užtikrinti, kad keleiviai būtų pergabenti į paskirties vietą net ir su vėlavimu. Jei gedimas trukdo daugiau kaip kelias valandas, dažnai kompanijos siūlo kompensaciją ar nemokamą gėrimą, laukiant techninės pagalbos. Nerekomenduoju kelti didelio triukšmo ar grasinti vairuotojui – tai tik sulėtins problemos sprendimą.

9. Ar galima vykti su vaikais ir kokia taisyklės dėl vaikiškų sėdynių?

Žinoma, galima. Tai labai dažnas atvejis – tėvai veža vaikus iš mokyklų atostogų arba atveža juos į Lietuvą. Tačiau čia taikomi griežti saugumo reikalavimai. Jeigu vaiko ūgis ar svoris neleidžia naudotis standartiniu saugos diržu, turi būti naudojama vaikiška kėdutės arba pakėlimas (boosteris).

Dauguma mikroautobusų turi Isofix arba virvutės tipo fiksacijas įrenginius. Tačiau labai svarbu: šią kėdutę turi pateikti tėvai. Pervežėjai retai kada suteikia vaikiškas kėdutes, kadangi vaikai skirtingo amžiaus ir svorio. Užsakant bilietą, būtina pranešti apie vaiką, kad vairuotojas galėtų paruošti tinkamą vietą ir pasitvirtinti, ar kėdutės fiksacija bus galima. Taip pat atkreipkite dėmesį, ar vaiko bilietas yra nemokamas (dažnai iki tam tikro amžiaus, pvz., iki 3 metų, jei vaikas neima vietos), tačiau saugumo priemonių reikalavimai galioja visiems.

10. Kaip patikrinti pervežėjo patikimumą prieš užsakant bilietą?

Tai paskutinis, bet ne mažiau svarbus klausimas.