Saugus keleivių transportas į Olandiją ir iš Olandijos: Visas vadovas keliautojams

Įvadas

Kelionės į užsienį šiandien tapo nebe iškadytas, o kasdienybė tūkstančiams lietuvių. Nyderlandai, arba Olandija, kaip ją įprasta vadinti Lietuvoje, yra viena populiariausių krypčių. Čia vyksta ne tik darbo reikalais, bet ir lankomi giminaičiai, kurie rado sau naują namą šioje šalyje, arba tiesiog grožiamasi kanalais, architektūra ir savita kultūra. Tačiau, nepaisant to, kad šis maršrutas išlaikytas jau dešimtmečiais, kelyje iš Lietuvos į Olandiją vis dar kyla daug klausimų, susijusių ne tik su patogumu, bet ir, kas svarbiausia, saugumu.

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, sužinojau vią pagrindinę tiesą: kelyje nėra smulkmenų. Saugus keleivių transportas – tai ne tik vairuotojo pažangiosios pagalbos vairas ar naujas mikroautobusas. Tai sudėtinga sistema, kuri prasideda nuo kruopščiai suplanuoto maršruto ir baigiasi kiekvieno keleivio ramybe. Atstumas nuo Vilniaus ar Klaipėdos iki Amsterdamo ar Roterdamo yra apie 1700–1800 kilometrų. Tai kelionė, kuri trunka daugiau nei vieną parą, ir tokio ilgio reiso metu rizika, pavojai bei neprognozuojamos situacijos gali pasitaikyti kiekviename kilometre.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir žiniomis, kad jūsų kelionė į Olandiją ir atgal būtų ne tik patogi, bet ir kuo saugesnia. Kalbėsime apie tai, ką tiksliai reikėtų žinoti renkantis pervežėją, kaip pasiruošti kelionei ir kokių taisyklių laikosi patikimi transporto kompanijos. Nors šiandien rinkoje gausu pasiūlymų, kainos neretai svyruoja, o pasiūlos skelbimai žavėja greičiu, eksperto akimi matau, kad pagrindinis kriterijus visada turėtų būti saugumas. Jūsų gyvybės ir sveikatos užtikrinimas privalo būti prioritetu numeris vienas.

Saugumas prasideda nuo techninės būklės. Profesionalios kompanijos nenaudoja senų, techniškai nusidėvėjusių automobilių ilgiems reisams. Vokietijos automagistralių greitis ir Olandijos intensyvus eismas reikalauja, kad transporto priemonė būtų absoliučiai pasirengusi iššūkiams. Tačiau technika – tai tik pusė darbo. Kita pusė – žmogus, sėdis prie vairo. Ilgų reisų vairuotojai turi atitikti griežčiausius reikalavimus, turėti ne tik teises, bet ir specialius pažymėjimus, atlikti medicininius patikrinimus ir, kas svarbiausia, mokėti valdyti ne tik automobilį, bet ir savo fizinę bei psichologinę būklę.

Taip pat nepamirškime keleivių. Jūsų elgesys, pasiruošimas kelionei ir supratimas dėl taisyklių taip pat daro įtaką bendram saugumui. Šiame straipsnyje mes panagrinėsime visus šiuos aspektus, kad keliaujant į Olandiją ar grįžtant namo, jums niekas netrukdytų mėgautiu kelione ir galėtumėt ramiai atsipalaiduoti užtikrinoje aplinkoje.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje pateikiu atsakymus į dešimt dažniausiai kylančių klausimų, susijusių su keleivių transportu į Olandiją. Ši informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir žiniomis apie tarptautinių pervežimų niuansus.

1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją ir nuo ko priklauso trukmė?

Kelionės trukmė nėra fiksuota ir gali stipriai svyruoti priklausomai nuo išvykimo vietos Lietuvoje ir galutinio tikslo Olandijoje. Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus iki Amsterdamo trunka apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau reikia aiškiai skirti vairavimo laiką nuo kelionės trukmės su sustojimais.

Profesionalus vairuotojas privalo laikytis Darbo laiko reglamento (EEG) Nr. 561/2006. Tai reiškia, kad po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti mažiausiai 45 minučių pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atilti 11 valandų. Todėl, jei kelionė vyksta be keleivinių keitimų (t. y. tas pats vairuotojas vaira visą kelią), kelionė gali užtrukti iki 24–30 valandų, įskaitant ilgesnį poilsį.

Taip pat didelę įtaką turi eismo sąlygos. Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai automagistralėse („Baustellen“), o Olandijoje, ypač prie Roterdamo ir Utrechto, rytais ir vakarais susidaro didžiuliai spūstys. Patyręs vairuotojas žino, kada geriau išvengti šių spūsčių pasirinkdamas alternatyvius maršrutus, tačiau tai visada gali padidinti kelionės laiką viena ar dvi valandomis. Taigi, planuodami kelionę, visada skirkite laiko atsargai – neskubėkite kelyje, nes saugumas yra svarbiau už greitį.

2. Kokiais automobiliais vyksta šie reisai ir kaip užtikrinamas jų techninis saugumas?

Dauguma patikimų pervežėjų šiam maršrutui naudoja krovininius keleivinius mikroautobusus, tokius kaip „Mercedes-Benz Sprinter“, „Volkswagen Crafter“ ar „Ford Transit“. Šie automobiliai pasižymi dideliu atsparumu ilgoms kelionėms, erdvia salonu ir gera važiuokle.

Techninis saugumas – tai ne tik naujas automobilis. Prieš kiekvieną išvykimą vairuotojas privalo atlikti dienos techninę apžiūrą. Tikrinamos padangos (jų protektoriaus gylis ypač svarbus, jei kelyje užklumpa lietus ar sniegas), stabdžių sistema, šviesos, variklio alties lygis ir skysčiiai. Be to, pagal ES reglamentus, šie automobiliai turi būti praeiti techninę apžiūrą („Periodinė techninė apžiūra“) kas 6 mėnesius (palyginti su 12 mėnesiais paprastams automobiliams).

Svarbu ir tai, kad mikroautobusai būtų įrengti moderniais saugumo sistemos: ABS (antiblokavimo sistema), ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), įprastai yra ir oro pagalvės vairuotojui bei keleiviams priekyje. Ilgos kelionės metu, kai greitis gali siekti 130 km/h Vokietijoje, šios sistemos yra būtinos, kad išvengtų nelaimei. Jei renkatės pervežėją, nebijokite paklausti apie automobilio amžių ir paskutinį techninį patikrinimą – tai jūsų teisė.

3. Kiek bagažo galiu pasiimti su savimi ir ar yra apribojimų?

Tai vienas dažniausiai kylančių nesklandumų, ypač tų, keliaujančių ilgam. Standartiškai vienas keleivis gali pasiimti du didelius lagaminus (iki 20–25 kg kiekvienas) ir rankinį bagažą, kuris telpa po sėdyne arba ant kelnių. Tačiau viskas priklauso nuo konkretaus mikroautobuso modelio – kai kurie turi didesnį bagažinės skyrių, kiti, jei yra pilni keleivių, gali turėti ribotą vietą.

Svarbu prisiminti, kad negalima vežti daiktų, kurie užima keleivio vietą ar blokuoja avarinius išėjimus. Tai yra griežtas saugumo reikalavimas. Jei planuojate vežti dviratį, muzikinį instrumentą (pvz., kontrabosą) ar labai didelę dėžę, apie tai būtina pranešti užsakymo metu. Tokiu atveju gali prireikti papildomos vietos ar net atskiro krovininio automobilio, jei daiktas yra didelis.

Taip pat verta paminėti, kad neleistina vežti pavojingų krovinių be specialaus leidimo (degtukai, benzinas kanistruose, sprogmenys). Patyręs vairuotojas turi teisę patikrinti bagažą, jei kyla abejonių dėl jo saugumo, ir atsisakyti vežti neleistinus daiktus. Tai daroma ne dėl pykčio, o dėl visų keleivių saugumo kelyje.

4. Kaip užtikrinamas vairuotojo budrumas ir kokie yra poilsio režimai?

Vairuotojo budrumas – tai kritiškiausias saugumo elementas. Ilgoje kelionėje nuovargis yra pavojingesnis nei blogas oras. Todėl Europos Sąjungoje galioja griežti taisyklės, kurios reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Jų laikosi ne tik didelės kompanijos, bet ir atskiri vairuotojai, naudojantys tachografus.

Tachografas – tai įrenginys, kuris automatiškai užfiksuoja vairuotojo veiklą: vairavimą, pasiekiamą poilsį, kitą darbą ar prieinamybę. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų jis turi padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali padalinti į 15 min. ir 30 min.). Paros poilsis turi būti ne trumpesnis kaip 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę).

Jeigu matote, kad vairuotojas vairuoja ilgiau nei leidžiama ar atrodo labai pavargęs, nedelsdami pasakykite apie tai. Būtent tokiomis situacijomis siekiama išvengti, kai kompanijos siūlo „neįmanomai greitus“ reisus. Saugus pervežėjas niekada nespauds vairuotojo laužyti taisyklių dėl greičio. Jūsų ramybei užtikrinti reikalingas atsipesęs ir pailsėjęs vairuotojas.

5. Ar turiu teisę reikalauti, kad vairuotojas nevyktų per greitai?

Absoliučiai taip. Keleivio saugumas yra aukščiausias prioritetas, o greitis yra vienas pagrindinių avarijų veiksnių. Nors Vokietijoje daugelyje vietų automagistralėse nėra greičio apribojimo (rekomenduojamas 130 km/h), profesionalus vairuotojas visada privalo prisiderinti prie sąlygų, krovinio (šiuo atveju – keleivių) ir automobilio būklės.

Krovininiai mikroautobusai turi kitokią aerodinamiką ir svorio centrą nei lengvieji automobiliai, todėl važiuojant 160 km/h juos gali užuosti net silpnas vėjas. Be to, Olandijoje ir Belgijoje greičio apribojimai yra griežti (dažniausiai 100–130 km/h), o už juos važiavimas baigiasi didelėmis baudomis ir taškais.

Jei jums atrodo, kad vairuotojas važiuoja per greitai ar agresyviai, drąsiai kreipkitės į jį su prašymu sulėtinti. Dauguma vairuotojų supranta tokias pastabas, nes jų tikslas – pristatyti keleivius sveikus ir gyvus. Jei vairuotojas nesiklauso, turite teisę susisiekti su pervežimo kompanija netrukus po kelionės arba, esant kritinei situacijai, prašyti sustoti.

6. Kas nutinka, jei kelionės metu sugenda automobilis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis gali nutikti net ir pažangiausiame automobilyje. Čia pasireiškia patikimos kompanijos ir ne patikimos „vairuotojo-amatoriaus“ skirtumas. Profesionali kompanija visada turi „Plan B“.

Pirmiausia, vairuotojas turi užtikrinti keleivių saugumą: uždėti šviesų signalus (trikampius), nustumti automobilį nuo kelio (jei įmanoma) ir paskambinti techninei pagalbai. Jei automobilis negali būti suremontuotas vietoje per trumpą laiką (1–2 val.), kompanija privalo siųsti pakeitimo transportą.

Tai gali būti kitas mikroautobusas iš artimiausio miesto arba net iš Lietuvos (priklausomai nuo vietos). Keleiviai turi būti perkelti į šį transportą ir kelionė turi būti pratęsta. Niekada neleiskite, kad vairuotojas bandytų „tęsti kelionę“ sugedusiam automobiliui, jei kyla abejonių dėl jo saugumo (pvz., virškaista aušinimo skysčio, daužo ratai). Tokiu atveju reikalaukite pakeitimo. Patikimi pervežėjai turi draudimą, kuris dengia ne tik techninės pagalbos iškvietimą, bet ir keleivių perkėlimo išlaidas.

7. Ar galima važiuoti su vaikais ir kokie turi būti įrengti jų saugumo įrenginiai?

Žinoma, važiuoti su vaikais galima ir tai labai dažna praktika. Tačiau čia taikomi griežtesni reikalavimai nei suaugusiųjų. Vaikai, kurių ūgis yra mažesnis kaip 150 cm arba svoris mažesnis kaip 36 kg, privalo būti vežami naudojant specialias vaikiškas saugos kėdutes ar prisegimo įrenginius.

Jei keliaujate su mažu vaiku, būtinai praneškite apie tai užsakant bilietą. Kompanija privalo turėti atitinkamą kėdutę arba leisti jums naudoti savo (jei ji atitinka Europos standartus ir turi E ženklą). Negalima laikyti vaiko ant rankų kelionės metu – tai yra mirtinai pavojingu avarijos atveju. Net ir esant mažam greičiui, staigus stabdymas gali padaryti neįtaisomą žalą.

Be to, svarbu pasirūpinti vaiko pramogomis ilgam kelioniui. Nors tai nėra tiesioginis saugumo klausimas, nuobodus vaikas gali trikdyti vairuotoją, kas atsiliepia koncentracijai. Pasirūpinkite knygutėmis, planšete ar žaislais, kad vaikas būtų užimtas.

8. Kaip atrobi keleivių draudimas kas atveju, įvykus avarijai?

Keleivių draudimas tarptautiniuose pervežimuose yra privalomas. Pagal ES direktyvas, kiekvienas keleivis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų (žalos sveikatai ir gyvybei). Šis draudimas dažniausiai apima fiksuotą sumą (pvz., keliasdešimt tūkstančių eurų) mirties ar sveikatos sutrikdymo atveju.

Tačiau dauguma kompanijų siūlo ir papildomą civilinės atsakomybės draudimą, kuris gali padengti bagažo žalą ar net keleivio atsakomybę už tai, jei jūsų veiksmai (pvz., netyčia atidarytas duris) padarytų žalą trečiajam asmeniui.

Prieš išvykdami, pasidomėkite, ar kompanija turi „Green Card“ (Žaliąją kortą), kuri užtikrina draudimą visose ES šalyse. Jei įvyksta avarija, pirmiausia reikia kreiptis į policiją, gauti protokolą ir susisiekti su draudimo kompanija. Pasitikėkite tik tie pervežėjai, kurie gali pateikti draudimo poliso numerį ir informaciją užsakymo metu.

9. Ar galima vežti naminius gyvūnus ir kokios taisyklės juos taikomos?

Taip, dauguma pervežėjų leidžia vežti nedidelius naminius gyvūnus (šunis, kates), tačiau tai visada derinama iš anksto. Gyvūnas privalo būti laikomas transporto priemonėje nekeliant nepatogumo kitiems keleiviams. Tai reiškia, kad šuo turi būti narveliuose arba ant pavadėlo, jei yra ramus.

Būtina, kad gyvūnas turėtų visas reikalingas vakcinas (pasas), ypač jei kels per sienas. Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno erdvėje, oficialiai peržiūrų metu gali būti reikalaujamas gyvūno pasas su antžmoginės kirmėlės gydymo pažyma.

Saugumo sumetimais gyvūnai negali būti leidžiami ant sėdynių ar laisvai bėgioti salone, nes tai gali nukreipti vairuotojo dėmesį arba, esant staigiam stabdymui, sužaloti pačius gyvūnus ar keleivius.