Saugumo užtikrinimas pervežant keleivius į Olandiją: Eksperto žinynas

Pervežimų srityje dirbu jau virš dvidešimties metų. Per tą laiką matyta viskas – nuo puikių, sklandžių kelionių iki situacijų, kurių būtų galima išvengti esant geresniam supratimui ir reikalavimų laikymuisi. Maršrutai į Olandiją (Nyderlandus) iš Lietuvos ir atgal yra vieni populiariausių, tačiau jie reikalauja ypatingo dėmesio ne tik dėl didelio atstumo, bet ir dėl specifinių kelių sąlygų bei griežtų šios šalies saugumo standartų.

Kai klientas renkasi pervežėją, jis dažnai žiūri į kainą ar išvykimo laiką. Tačiau, kaip praktikas, galiu pasakyti: saugumas turi būti tas prioritetas, kuris nulemia visą kelionės kokybę. Šiame straipsnyje neapsiriboju sausais teisiniais straipsniais – aiškinu, kaip visa tai veikia realiame gyvenime, ką reiškia kiekviena saugumo priemonė keleiviui ir kodėl tai svarbiau nei gali atrodyti pirmą akimirką.

Saugumas – tai ne tik įsegamas saugos diržas. Tai kompleksinė sistema, apimanti vairuotojo pasirengimą, techninę būklę, draudimus ir logistinį planavimą. Žinodamas, kad kelionė į Olandiją trunka daugiau kaip 20 valandų viena kryptimi, suprantu, kad čia nėra vieta improvizacijoms. Toliau straipsnyje išsamiai aptarsiu visus svarbiausius aspektus, susijusius su jūsų saugumu kelyje.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš klientų, ir atsakau į juos remdamasis ilgamečia patirtimi.

1. Kokius reikalavimus turi tenkinti vairuotojas, vykdydamas keleivinius pervežimus į Olandiją?

Tai vienas svarbiausių klausimų, nes vairuotojas yra atsakingas ne tik už vairavimą, bet ir už visų keleivių gyvybes. Profesionalus vairuotojas, dirbantis tarptautiniuose reisuose, turi turėti ne tik paprastą vairuotojo pažymėjimą (kategoriją D), bet ir „95 kodą“ – tai kvalifikacijos pažymėjimas, įrodantis, kad jis įgijo reikiamas žinias apie darbo laiką, poilsį ir techninę priežiūrą.

Be to, pervežėjai, kuriems rūpi saugumas, reguliariai siunčia savus vairuotojus į papildomus mokymus, įskaitant pirmąją pagalbą, gynybinį vairavimą ir psichologinį pasirengimą. Ilgos kelionės sužlugdo net patikimus vairuotojus, jei jie nėra psichologiškai pasiruošę dienotvarkei dirbti. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į medicininius patikrinimus. Vairuotojas privalo eiti reguliarius medicininius patikrinimus, kad būtų užtikrinta jo sveikata. Jei pervežėjas pasako, kad vairuotojas „važiuoja pirmą kartą“ arba „mokosi važiuoti“, tai yra raudona vėliavėlė. Maršrutai į Olandiją veda per Vokietijos automagistrales, kur eismas yra intensyvus, todėl čia reikalingi tik patyrę specialistai.

2. Kaip užtikrinamas, kad autobusas yra techniškai tinkamas tokiai ilgai kelionei?

Techninė būklė yra pusė sėkmės. Prieš išvykstant į bet kokį ilgametį reisą, autobusas privalo praeiti griežtą techninę apžiūrą. Mes kalbame ne tik apie kasdienę „vaizdinę patikrą“ prieš išvykstant, kai vairuotojas patikrina padangas, šviesas, stabdžius ir vairo sistemą. Kalbama apie gilesnę techninę priežiūrą.

Svarbu, kad autobuse būtų įrengtos modernios saugumo sistemos: ABS (antiblokavimo sistema), ESP (elektroninė stabilumo kontrolė), ASR (traukios kontrolės sistema) ir, labai svarbu, šiuolaikiniai greičio ribotuvai, kurie neleidžia viršyti leistino greičio. Olandijoje ir Vokietijoje greičio matavimo radarai yra labai jautrūs, o techninės būklės patikros greitkeliuose dažnai.

Taip pat būtina atsižvelgti į padangų būklę. Žiemos metu, net jei Lietuvoje nėra sniego, Vokietijoje ar Olandijoje galioja privalomo žiemos padangų naudojimo taisyklės. Naudoti padangas, kurios turi mažiau nei 4 mm protektoriaus gylį, yra ne tik nelegalu, bet ir mirtingai pavojingu lietaus ar šlapdribos sąlygomis, kurios Olandijoje dėl jūros klimato yra dažnos. Patikimas pervežėjas niekada nekeliaus rizikuoti dėl padangų.

3. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo ir poilsio laikas, ir kodėl tai svarbu man, kaip keleiviui?

Tai vienas labiausiai nepaisomų, bet kritiškai svarbių aspektų. Vairuotojo nuovargis – priežastis nr. 1 dideliuose eismo įvykiuose. Europos Sąjungoje galioja griežti darbo laiko reglamentavimo taisyklės, kurios kontroliuojamos takistrafu (skaitmeniniu takografu).

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privaloma padaryti 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių). Per paros vairuotojas negali dirbti ilgiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę gali išsiimti iki 10 valandų), o kasdien turi turėti ne mažiau kaip 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Kodėl tai svarbu keleiviui? Jei pervežėjas spaudžia vairuotoją, kad jis „nuvažiuotų greičiau“ ir ignoruotų poilsio laikus, vairuotojo reakcija lėtėja, o kritinėje situacijoje jis gali nesugebėti išvengti avarijos. Pasirinkdami pervežėją, klauskite, ar jie laikosi socialinių taisyklių. Jei atsakymas yra vengiantis arba pasakoma, kad „mes sutvarkome“, geriau ieškokite kitos kompanijos. Jūsų gyvybė priklauso nuo to, ar vairuotojas užmigęs prie vairo.

4. Kokius draudimus turi turėti legalus keleivinis pervežimas?

Draudimas yra jūsų finansinis ir teisinis skydas. Neteisėti pervežėjai (vadinami „piratais“) dažnai neturi jokio draudimo arba jis yra formalus. Legaliai veikianti įmonė turi turėti privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą keleiviams (pagal Tarptautinę keleivinių pervežimų sutartį – CMR konvencijos nuostatas bei ES reglamentus).

Šis draudimas apima žalos, padarytos keleiviui atveju, jei įvyksta eismo įvykis, kompensaciją. Be to, autobusas turi būti draudžiamas pagal „Žalos trečiesiems asmenims“ draudimą, kuris Olandijoje privalo būti ne mažesnis kaip 6 milijonai eurų vienam įvykiui (dėl didelio gyventojų tankumo ir potencialios žalos apimties).

Taip pat svarbu pasitikrinti, ar įmonė turi „Kelionės draudimą“. Jis apima ne tik eismo įvykius, bet ir kitas situacijas, pvz., lėktuvų delay (jei kelionė sudėtinga), ligas ar bagažo praradimą. Prieš įsileisdami į autobusą, turite teisę pareikalauti pamatyti draudimo polisą. Jei vairuotojas pradeda vengti šio klausimo, tai dideliausia problema.

5. Kaip elgiamasi su keleivių bagažu, kad jis būtų saugus?

Bagažo saugumas dažnai lieka nuošalyje, tačiau jis yra neatsiejamas kelionės dalis. Saugumo užtikrinimas prasideda nuo to, kad bagažas turi būti padėtas į specialų, užraktomis uždaromą bagažinės skyrių. Jis negali būti vežamas salone, jei tai nėra specialiai pritaikyta vieta rankiniam bagažui (pvz., virš galvų).

Svarbu suprasti, kad vairuotojas neatsakingas už brangius daiktus (pinigus, dokumentus, elektroniką), paliktus bagažinėje. Tokių daiktų reikia laikyti pas save. Tačiau pervežėjas privalo užtikrinti, kad bagažinė nebūtų įplėšta. Todėl stovėjimo metu (pvz., poilsio aikštelėse Vokietijoje) vairuotojas turi užtikrinti, kad autobusas būtų stovėjimo aikštelėje su vaizdo stebėjimo kameromis arba, jei įmanoma, vienas iš vairuotojų (jei jų du) turi būti prie autobuso.

Be to, patikimi pervežėjai išduoda bagažo kvitus (etiketes). Jei bagažas dingsta arba yra pažeistas per įmonės kaltė, šis kvitas yra pagrindas reikalaujant kompensacijos. Niekada nekeliaukite be to, kad jūsų lagaminas nebūtų pažymėtas.

6. Kokie yra specifiniai Olandijos kelių saugumo ypatumai, į kuriuos reikia atsižvelgti?

Olandija yra šalis, kurioje dviračių kultūra yra milžiniška. Tai sukuria unikalius pavojus keleiviniams autobusams. Olandų miestuose (ypač Amsterdame, Roterdame, Hagoje) dviratininkų yra daugiau nei automobilių, ir jie turi ypatingas teises. Sunkvežimiams ir autobusams dažnai būna skiriamos atskiros juostos, tačiau sankryžose reikia ypatingo dėmesio – dviratininkai gali važiuoti iš visų pusių ir dažnai nepaiso signalų.

Kitas ypatumas – „duobės“ (grioveliai) šaligatviuose. Olandijoje dauguma šaligatvių turi griovelius dviračiams. Jei autobuso vairuotojas per arti priartėja prie šaligatvio (pvz., posūkyje), gali atsitikti, kad autobuso šoninis veidrodis įsirėžia į tą griovelį arba sužeidžia dviratininką. Todėl vairuotojai turi būti itin atidūs manevruose miesto zonoje.

Taip pat Olandijoje griežtai stebimi greičiai. Netgi nedidelis viršijimas (apie 5-7 km/h) gali baigtis dideliu baudos lapu. Be to, šalyje daug „apvaliųjų“ sankryžų, kuriose eismo eismą reguliuoja ne šviesoforai, o prioriteto teisė dešinėje esančiam transportui. Užsienietis, įpratęs iš kitų šalių, gali lengvai pamaišyti, todėl vairuotojas turi būti labai susikoncentravęs.

7. Kas daroma keleivių saugumui atveju, jei įvyksta avarija ar techninis gedimas?

Tai scenarijus, kurio niekas nenori patirti, bet būtina žinoti, kaip veikiama. Profesionali transporto įmonė turi aišų veiksmų planą (kriizių valdymą). Pirma, vairuotojas privalo užtikrinti keleivių saugumą vietoje – išvesti juos iš autobuso į saugų atstumą nuo kelio (už apsauginių grotelių) ir, jei reikia, paskambinti greitosios pagalbos numeriu 112 (veikia visoje Europoje).

Jei įvyksta techninis gedimas (pvz., sugenda variklis), įmonė turi galimybę greitai išsiųsti pakeitimo autobusą. Ilgametė patirtis moko, kad geriausia yra turėti partnerių tinklą Vietoje (Vokietijoje ar Olandijoje), kuris gali padėti techninės pagalbos atveju. Keleiviai neturi likti „prie kelio“ be priežiūros. Įmonė turi užtikrinti, kad, jei reikia, keleiviai būtų apgyvendinti viešbutyje, kol išsprendžiama problema.

Svarbu: keleiviai turi būti informuomi. Vienas didžiausių nusiskundimų yra nebeatsiradęs vairuotojas arba nežinojimas, kas vyksta. Atsakingas pervežėjas visada palaiko ryšį su keleiviais ir informuoja apie sprendimo eigą.

8. Kaip užtikrinamas keleivių komfortas ir higiena ilgos kelionės metu?

Higiena ir komfortas yra susiję su saugumu psichologiniame lygmenyje. Užterštas, kvapąantis autobusas sukelia stresą ir pykinimą, kas trukdo vairuotojui ir keleiviams. Prieš kiekvieną reisą autobusas turi būti kruopščiai išvalytas ir išdezinfekuotas. Šiandien, po pandemijos, tai yra standartas, o ne privalumas.

Svarbu ir ventiliavimas. Autobuse turi veikti oro kondicionierius arba ventiliacijos sistema, kad oras nebūtų pernelyg sausas ar užterštas anglies dioksidu. Didelis CO2 kiekis salone sukelia mieguistumą ir galvos skausmą, kas yra nesaugu.

Taip pat svarbi sėdimų vietų ergonomika. Sėdynės turi būti reguliuojamos, turėti saugos diržus (kas obligatu). Jei keleivis jaustųsi nepatogiai 20 valandų, jo kūnas bus įtemptas, o tai gali sukelti sveikatos problemų (pvz., trombozę). Geriausi autobusai turi WC, kuris taip pat turi būti švarus ir veikiantis, tačiau reikia prisiminti, kad WC autobuse naudojami tik būtinumo atvejais stovėjimo metu.

9. Ar keleiviai turi kokių nors pareigų užtikrinant savo ir kitų saugumą?

Absoliučiai taip. Saugumas – tai dviejų pusių procesas. Pagrindinė keleivio pareiga yra įsisegti saugos diržą. Daugelis šių dienų autobusų turi signalus, kurie girdimi, jei diržas neįsegtas. Tačiau dažnai keleiviai juos atjungia arba vengia įsegti. Esant avarijai, neįsegtas žmogus gali būti išmestas iš sėdynės ir smarkiai sužeistas.

Kita pareiga – neblaivumas. Nors keleiviai nori atsipalaiduoti, girtas keleivys gali tapti agresyvus, trukdyti vairuotojui ar kelti grėsmę kitiems. Vairuotojas turi teisę neįleisti arba išlaipinti girtą keleivį, jei jis kelia pavojų.

Taip pat būtina laikytis vairuotojo instrukcijų. Jei vairuotojas prašo nesistoti kol autobusas vairuojamas, arba prašo sumažinti garsumą, tai daroma ne dėl piktumo, o dėl saugumo (pvz., kad girdėtų signalus arba sirenas).

10. Kaip klientas gali patikrinti, ar pervežėjas yra patikimas ir saugus?

Prieš užsakydami bilietą, atlikite „duomenų šaltinio“ patikrinimą. Pirma, apsilankykite įmonės internetinėje svetainėje. Ji turi atrodyti profesionali, turėti aiškius kontaktus, adresą ir registracijos duomenis. Jei svetainė tik „vienas puslapis su telefono numeriu“, vengkite.

Antra, ieškokite atsiliepimų ne tik įmonės svetainėje, bet ir socialiniuose tinkluose (Facebook, Google Maps). Žiūrėkite, kaip įmonė reaguoja į skundus. Jei jie tyčiojasi arba neatsako, tai blogas ženklas.

Trečia, paprašykite sutarties arba pasiūlymo, kuriame būtų nurodytas autobusas modelis, draudimas ir taisyklės. Patikimas pervežėjas niekada nesislėps.

Galiausiai, patikrinkite, ar įmonė turi licenciją tarptautiniams keleiviniams pervežimams atlikti. Lietuvoje tai reglamentuoja Susisiekimo ministerija. Galite rasti sąrašą licencijuotų pervežėjų oficialiuose šaltiniuose. Jei vairuotojas atvyksta be jokių dokumentų arba neįsileidžia į autobusą pasižiūrėti į techninę būklę (jei abejojate), tai dideliausia rizika.

Išvada

Saugumas pervežant keleivius į Olandijos pusę nėra vienas įvykis, o nuolatinis procesas, prasidedantis dar biure, kai planuojamas maršrutas, ir baigiantis tada, kai paskutinis keleivius saugiai išlipa iš autobuso. Mano dvidešimt metų patirtis parodė, kad nėra vietos kompromisams tarp kainos ir saugumo. Už kiekvieną sutaupyto euro gali tekti sumokėti brangiausią kainą – sveikatą ar gyvybę.

Renkantis pervežėją, vertinkite jį ne kaip „tik transporto priemonę“, o kaip partnerį, atsakingą už jūsų gyvybę tūkstančių kilometrų kelionėje.