Saugumo standartai keleivių pervežime į Olandiją: Visiškas vadovas ir eksperto žinios

Įvadas

Kelionė į Olandiją – tai dažnai ne tik paprastas persikėlimas iš taško A į tašką B, bet ir ilgas, kelių šimtų, o kartais ir tūkstančių kilometrų maršrutas, kuriuo keliaujama per įvairias valstybes, kylančias skirtingas oro sąlygas ir kelių dangas. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu tarptautinių keleivių pervežimų srityje, ir per šį laikotarpį man teko matyti, kaip pasikeitė rinka, techninė įranga ir, svarbiausia, požiūris į saugumą. Šiandien saugumas nėra tik formalumas ar reikalavimas, kurį reikia įvykdyti, kad išvengtume baudų; tai yra pagrindinis mūsų verslo ir, svarbiausia, gyvybių apsaugos elementas.

Kai kalbame apie reisus į Nyderlandus, susiduriame su specifiniais iššūkiais. Olandija yra šalis, kurioje eismas yra itin intensyvus, o keliai, nors ir puikiai išasfaltuoti, pasižymi savais niuansais – nuo daugybės dviračių takų iki specifinių žiedinių sankryžų ir greičio apribojimų, kurių nelaikoma griežtai laikytis gali sukelti rimtų pavojų. Be to, šis maršrutas dažnai eina per Vokietiją arba Belgiją, kuriose taikomi vieni griežčiausių Europos Sąjungos kelių transporto kontrolės reikalavimai.

Šiame straipsnyje neapsiribosime sausais įstatymų citavimais. Mano tikslas – paaiškinti, kaip visa tai veikia praktikoje, ką tai reiškia Jums, kaip keleiviui, ir kodėl rinkdamiesi pervežėją turėtumėte atkreipti dėmesį ne tik į bilieto kainą, bet ir į tai, kaip įmonė tvarko saugumo klausimus. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už scenos“, galėsite ramiau jaustis kelionės metu ir tikėtis, kad atvyksite į galutinę stotelę ne tik laiku, bet ir saugiai.

Saugumas keleivių pervežime – tai kompleksinė sistema, susidedanti iš techninės būklės, vairuotojų kvalifikacijos, draudimo ir organizacinių procesų. Žemiau išsamiai aptarsime kiekvieną iš šių aspektų, atsakydami į dažniausiai kylančius klausimus.

DUK (Dažnai užduodami klausimai)

1. Kokius techninius reikalavimus turi tenkinti autobusas ar mikroautobusas, vykstantis į Olandiją?

Techninė transporto priemonės būklė yra pirmasis ir svarbiausias saugumo barjeras. Profesionalios pervežimo įmonės nelaiko autobuso tik „geležiniu arkliu“ – tai yra sudėtingas mechanizmas, kuris turi būti idealios būklės. Prieš išvykstantį į Olandiją, autobusas privalo būti ne tik praėjęs metinę techninę apžiūrą (TA), bet ir atliktas kasdieninis techninis patikrinimas (vadinamasis „tiražas“).

Kas tikrinama? Pirmiausia – stabdžių sistema. Maršrutuose į Olandiją dažnai tenka važiuoti intensyviu greitkeliu E30 ar kitais magistralėmis, kur reikalingi galingi ir veikiantys stabdžiai. Taip pat būtina patikrinti padangas: jos turi atitikti sezoną (žieminės su dygliais arba universalios esant šaltoms oro sąlygoms) ir neturėti didesnės nešvarumo ar įbrėžimų negu leidžia normatyvai. Nepamirštame apie šviesų, žibintų ir signalizacijos veikimą, kas yra kritiška esant rūkui ar lietui, kuris Vakarų Europoje nėra retas reiškinys.

Be to, svarbu paminėti, kad transporto priemonė turi būti įrengta visais privalomais saugumo elementais: funkcingu ugn gesintuvu, medicinineinke, ženklais „Avarinis sustojimas“ ir atitinkamais atspindėjimo liemenėmis. Mūsų įmonėje taikome principą: jei nors vienas detektas neveikia arba keliaja abejonių, autobusas nekeliauja. Geriau pavėluoti valanda, bet rizikuoti keleivių saugumu.

2. Kaip reguliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis tokiose ilgos kelionėse?

Tai vienas dažniausiai klaudžiamų klausimų, ir ne veltui. Pavargęs vairuotojas yra pavojingesnis už blogai techniškai paruoštą autobusą. Todėl Europos Sąjungoje galioja griežti darbo laiko reglamentavimo aktai (EO 561/2006), kurie draudžia vairuotojams vairuoti be pertraukos ilgiau kaip 4,5 valandas. Po šio laiko privaloma padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskaldyti į 15 ir 30 minučių).

Keliaujant į Olandiją (pavyzdžiui, iš Lietuvos), tai yra ilgas maršrutas, trunkantis daugiau kaip 24 valandas, jei važiuojama be sustojimų ar su mažais pertraukimais. Tokiu atveju negalima pasikliauti vienu vairuotoju. Mūsų praktika rodo, kad tokiuose reisuuose būtina siųsti bent du vairuotojus, kurie galėtų keistis vairu.

Kasdieninis poilsis turi trukti bent 11 valandų (gali būti sutrumpintas iki 9 valandų ne daugiau kaip tris kartus per savaitę). Savaitinis poilsis po 6 dienų darbo turi būti bent 45 valandų neribojamas. Šios taisyklės ne yra rekomendacijos, o įstatymas. Kiekvienas vairuotojas turi turėti skaitmeninę vairuotojo kortelę (tachografo kortelę), kurioje užfiksuojami visi jo veiksmai. Kontrolės institucijos Olandijoje ir Vokietijoje dažnai tikrina šiuos duomenis, todėl jokių pažeidimų negali būti. Mums svarbu, kad vairuotojas atvyktų į galutinę stotelę ne pavargęs, o atsipesęs ir orientuotas.

3. Kokia yra keleivių draudimo apsauga ir kas nutinka, jei įvykia eismo įvykis užsienyje?

Draudimas yra tas „saugus tinklas“, kuris privalo veikti nepriklausomai nuo to, kiek atsargiai vairuojame. Visi legaliai veikiantys keleivių pervežėjai privalo turėti privalomąją civilinę atsakomybės draudimę (KET draudimas) nuo žalos trečiesiems asmenims. Tačiau keleivių pervežime yra vienas svarbus niuansas – tai keleivių draudimas.

Lietuvoje ir ES veikiantys įstatymai reikalauja, kad pervežėjas turėtų draudimą, kuris apmokėtų žalą, patirtą keleiviui nelaimingo atsitikimo atveju. Tai apima ne tik medicininių išlaidų padengimą (o tai ypač svarbu Olandijoje, kur medicinos paslaugos brangios), bet ir kompensaciją už kūno sužalojimus ar netektį.

Jeigu įvykia eismo įvykis, pirmiausia skambuojame greitosios pagalbos numeriu 112 (vienodas visoje Europoje). Mūsų įmonė turi aiškų veikimo algoritmą: pirmiausia rūpinamasi keleiviais, pateikiame pirmąją pagalbą, jei reikia, ir tik tada spręžiami techniniai klausimai. Kiekvienas keleivis gauna draudimo įmonės kontaktus ir reikalavimus formuoti prašymą dėl žalos atlyginimo. Mūsų patirtis rodo, kad viską išspręsti gerokai paprasčiau, kai turime tvarkingus draudimo polisus, galiojančius visoje Europos Sąjungos teritorijoje.

4. Kaip užtikrinamas bagažo saugumas ilgos kelionės metu?

Dauguma keleivių keliauja su dideliais lagaminais, o tai kelia papildomą atsakomybę. Bagažo saugumas prasideda nuo to, kad jis turi būti padėtas į specialiai tam skirtą bagažinę (tūrą), o ne į keleivių saloną. Bagažinė turi būti užraktoma, o raktas pasilikti pas vairuotoją.

Tačiau užraktas nėra viskas. Bagažas turi būti tvarkingai padėtas, kad jis nešokteltų važiuojant posūkiuose ar staigiai stabdant. Nustabdytas svyruojantis lagaminas gali sugadinti bagažinės duris ar net pakenkti stabdžių sistemoms. Mūsų vairuotojai yra mokomi, kaip teisingai pakrauti ir užfiksuoti bagažą užtvaromis.

Svarbu ir tai, kad keleiviams nerekomenduojama vežti vertingių daiktų (pinigų, brangių papuošalų, dokumentų) paliekamajame bagaže. Draudimo polisai dažnai neapima pinigų ir dokumentų praradimo iš bagažinės, todėl tokius daiktus reikia laikyti su savimi salone. Jei bagažas pasižymi dideliais matmenimis ar ypač dideliu svoriu, apie tai būtina pranešti užsakant bilietą, kad mes galėtume tinkamai paruošti transporto priemonę (pavyzdžiui, pasirinkti autobusą su žemesniu grindų lygiu lengvesniam pakrovimui).

5. Ar yra specialūs reikalavimai vaikų pervežimui į Olandiją?

Vaikų saugumas yra mums prioritetas. Lietuvoje ir Olandijoje galioja panašūs, tačiau saviti niuansai. Jeigu kelionės metu naudojamas autobusas, kuris sveria daugiau kaip 3,5 tonos, dažniausiai vaikai gali važiuoti sėdėdami ant įprastų sėdynių, prisegti saugos diržais (jei tokie yra). Tačiau jei kelionė vyksta mikroautobusu (mažesniu už 3,5 t), tada taikomi griežtesni reikalavimai, kaip ir asmeniniams automobiliams.

Mūsų praktika rodo, kad tėvai dažnai klausia apie automobilines kėdutes. Dideliuose autobusuose montuoti automobilių kėdutes techniškai sudėtinga ir ne visada įmanoma dėl įvairių saugos diržių konstrukcijų. Tokiu atveju patariame rinktis tas vietas, kurioje yra trijų taškų saugos diržai. Jei kelionėje vyrauja maži vaikai, stengiamės juos sodinti arčiau vairuotojo, kad būtų lengviau prižiūrėti.

Be to, jeigu vaiku keliauja vienas be tėvų ar globėjų, mums reikalingas rašytinis sutikimas iš tėvų (notariškai patvirtintas arba parašytas laisva forma, bet su duomenimis, leidžiančiais kirsti sieną). Tai ne tik saugumo, bet ir juridinis reikalavimas, siekiant išvengti problemų pasienio kontrolės punktuose.

6. Ką daroma techninio gedimo atveju, kai autobusas sustoja tarp Lietuvos ir Olandijos?

Techniniai gedimai, nors ir reti, pasitaiko net ir geriausiai prižiūrimose mašinose. Čia pasireiškia mūsų patirties ir organizacijos svarba. Mūsų įmonė turi sudarytas sutartis su technine pagalba visose didžiose šalyse, per kurias važiuojame (Vokietija, Lenkija, Belgija, Olandija).

Jeigu autobusas sugenda, pirmasis žingsnis – užtikrinti keleivių saugumą. Jei įvykis įvyksta greitkelyje, visi keleiviai turi išlipti ir užtikrintai laukti už saugos atitvaros, toliau nuo važiuojančios eismo juostos. Vairuotojas nedelsdamas praneša dispečeriui, o dispečeris pradeda koordinuoti techninės pagalbos atvykimą.

Gedimo atveju mes stengiamės per 2-4 valandas parūpinti pakeitimo autobusą arba, jei gedimas nereikšmingas ir gali būti pašalintas vietoje, laukiame, kol jis bus sutaisyta. Jei gedimas įvykia naktį, o pakeitimo autobuso negalima gauti iš karto, mūsų draudimas apima keleivių apgyvendinimą viešbutyje ir maitinimą. Mūsų užduotis – užtikrinti, kad gedimas neleistų keleiviams stovėti šaltame autobuse be priežiūros.

7. Kokius specifinius eismo taisyklių niuansus reikia žinoti važiuojant per Olandiją?

Olandija yra šalis, kurioje dviračiai yra beveik šventi. Tai reiškia, kad vairuotojai turi ypatingai dėmesingai elgtis dviračių takų ir juostų atžvilgiu. Daugelyje vietų dviračiai turi pirmenybę prieš automobilius, ypač žiediniuose sankryžose ir sukant į dešinę. Mūsų vairuotojai yra apmokyti tikrinti „aklojoje zonoje“ (priešais autobusą dešinėje pusėje), kur dažnai pasislėpia dviratininkai.

Kitas svarbus niuansas – greičio apribojimai. Olandijoje daugelyje vietovių, net ir užmiestyje, greitis gali būti ribojamas iki 80 km/h ar net 60 km/h. Radarai ir fotoaparatai yra labai dažni, ir baudos už greičio viršijimą yra labai aukštos bei privalomai išsiunčiamos į užsienio šalis. Todėl mūsų autobusai dažnai turi įrengtas greičio apribojimo sistemas (limiterius), kurios neleidžia viršyti leistino greičio.

Taip pat reikia paminėti, kad Olandijoje griežtai draudžiama naudoti mobilųjį telefoną vairuotojui net su „hands-free“ sistema, jei ji reikalauja laikyti ausinę ausyje (leidžiamos tik integruotos sistemos). Tai dar viena detalė, užtikrinanti, kad vairuotojo dėmesys nebūtų nukrypęs nuo kelio.

8. Kaip kontroliuojamas transporto priemonių švarumas ir keleivių higiena kelionės metu?

Higiena – tai ne tik komfortas, bet ir sveikatos saugumas, ypač ilgos (virš 20 valandų) kelionės metu. Pandemijos laikotarpis mokėmus ypatingos atsakomybės, ir dauguma geros praktikos išliko iki šiol. Kiekvienas autobusas prieš išvykstantį reisą ir po jo yra kruopščiai valomas: siūlinami grindys, valomos sėdynės, rankenos ir lentynos.

Kelionės metu vairuotojas turi turėti pakankamai rankų dezinfekcinių priemonių vietoje keleivių naudojimui. Taip pat autobuse visada turi būti šviežias oras – modernūs autobusai turi efektyvią ventiliacijos sistemą su filtrais, o jei oras leidžia, vairuotojai reguliariai vėdina saloną.

Jei kelionė vyksta su nakvyvine pertrauka, mes pasirūpiname, kad keleiviai būtų apgyvendinti patikimuose viešbučiuose, kurie atitinka higienos standartus. Atsakomybė už keleivio sveikatą nesibaigia tada, kai jis išlipa iš autobuso – ji trunka visą kelionę.

9. Kokius dokumentus turi pateikti vairuotojas ir keleiviai pasienio kontrolės metu?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonos šalys, ir vidinės sienos dažniausiai nėra tikrinamos, tačiau maršrutas gali eiti per šalis, kurioje kontrolė vis dar vykdoma (pavyzdžiui, Vokietija arba Lenkija dėl migracijos srautų), arba gali būti planuojami netikėti patikrinimai.