Saugumas pervežant keleivius į Olandiją mikroautobusu: Visas vadovas ir eksperto patarimai

Įvadas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) – tai dažnai ne tik maloni kelionė po Vakarų Europos architektūrą ir gamtą, bet ir būtinybė. Daugelis mūsų šalies piliečių vyksta ten dirbi, lankyti šeimos narius arba vykdo verslo reikalus. Nepaisant to, kad atstumas tarp Lietuvos ir Olandijos nėra astronomiškas, tai vis tiek kelionė, kuri trunka daugiau nei vieną parą, ir kuri kerta kelias šalis bei skirtingus kelių dangos tipus. Tokiose kelionėse, kaip ir bet kurioje kitoje veikloje, svarbiausia prioritetu turi būti ne kaina ir net ne greitis, o žmogaus gyvybė ir sveikata.

Dirbant tarptautinių keleivinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, su savo akimis mačiau, kaip pasikeitė rinka, techniniai reikalavimai ir keleivių poreikiai. Anksčiau pagrindinis kriterijus buvo „nuvežti kuo pigiau“, tačiau šiandiena, kai keliai yra labai intensyvūs, o olandiški orai gali būti netikėti, akcentas neabejotinai keliaujamas į saugumą. Profesionalus keleivių pervežimas ne tik kad neleidžia sau kompromisų šioje srityje, bet ir nuolat tobulinasi.

Šiame straipsnyje norime padalintis ilgamete patirtimi ir paaiškinti, kas iš tikrųjų užtikrina saugumą, kai į Olandiją keliama mikroautobusu. Mes nekalbame tik apie tai, kad mikroautobuse yra saugos diržai – tai yra absoliutus minimumas. Mes kalbame apie kompleksinę sistemą, kurią sudaro techninės būklės kontrolė, vairuotojo psichologinė ir fizinė būklė, teisiniai reikalavimai, draudimas ir logistinis planavimas. Suprasdami šiuos procesus, Jūs kaip keleivis arba pervežimų užsakymas galėsite tiksliau įvertinti pasirinktą transporto kompaniją ir užtikrinti, kad Jūsų kelionė į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagę nebus aplaidžiai planuojamas reisas, o profesionaliai organizuota ir saugi kelionė.

Saugumas prasideda ne tada, kai užsiveda variklis, o dar prieš keliones pradžią – biure, planuojant maršrutą, tikrinant vairuotojus ir paruošiant techninę priemonę. Todėl šiame tekste mes gilinsimės į techninius detalius, aiškinsime, kuo skiriasi „vilkikas“ nuo keleivinio mikroautobuso kelyje, ir atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, rūpincius žmones, renkančius pervežėją. Mūsų tikslas – Jums suteikti žinių, kurios leis jaustis ramiai užsėdus į mikroautobuso sėdynę ir nukreipus kelią į Vakarus.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame išsamius atsakymus į dešimt klausimų, kurie labiausiai rūpi keleiviams, planuojantiems kelionę mikroautobusu į Olandiją. Ši informacija parengta remiantis ilgamete praktika ir galiojančiais tarptautiniais bei Europos Sąjungos teisės aktais.

1. Kokius dokumentus ir licencijas turi turėti legalus keleivinių pervežimų mikroautobusas?

Tai vienas svarbiausių klausimų, į kurį dažnai nekreipiamas dėmesys, kol neatsiranda problema kelio patikros metu. Legalus keleivinių pervežimų veikla reglamentuojama griežtais Europos Sąjungos įstatymais. Pirmiausia, mikroautobuso savininkas turi turėti galiojančią Keleivinių vežimo licenciją. Lietuvoje ją išduoda Kelių transporto direkcija (KTD). Be šios licencijos bet koks komercinis keleivių pervežimas yra nelegalus ir laikomas kontrabanda.

Be to, prieš mikroautobusą privalomas būti Tarptautinės keleivinio transporto licencijos kopija (dažnai vadinama „C“ forma lietuviškoje kalboje arba „Community Licence“ anglų kalboje). Šis dokumentas turi būti originalus, jį patvirtina Kelių transporto direkcija, ir jis turi būti transporto priemonėje kelionės metu. Taip pat kiekvienas vairuotojas turi turėti Vairuotojo darbo laiko apskaitos kortelę (jei mikroautobuse nėra tachografo, tačiau dauguma 9 vietų (be vairuotojo) ir didesnių mikroautobusų jau turi būti įrengti tachografais) bei asmeninę vairuotojo kortelę.

Keliaujant per Europą, ypatingą dėmesį reikia skirti Draudimo polisui – „Casco“ ir ypač Civilinės atsakomybės draudimui už žalą trečiesiems asmenims. Šis draudimas turi būti galiojantis visose šalyse, per kurias keliaujame (Žalioji kortelė – Green Card). Jei policija arba sienos pareigūnai nustatys, kad trūksta vieno iš šių dokumentų, ne tik kad bus sustabdyta kelionė, bet ir gresiantys dideli baudos bei transporto priemonės konfiskavimas. Todėl patikrinti šiuos dokumentus prieš kelionę ne yra keblumo, o Jūsų teisė ir pareiga.

2. Kaip kontroliuojamas vairuotojo darbo laikas ir poilsis, kad jis nevairuotų pavargęs?

Vairuotojo nuovargis yra vienas pagrindinių avarijų priežasčių tarptautiniuose maršrutuose. Norint užtikrinti saugumą, Europos Sąjungoje galioja griežti reglamentai (EB 561/2006), kurie reglamentuoja vairuotojo darbo ir poilsio laiką. Visi 9 ir daugiau vietų (be vairuotojo) mikroautobusai privalo būti įrengti skaitmeniniu tachografu. Šis prietaisas neleidžia vairuotojui suklastoti duomenų ir fiksuja kiekvieną judesį.

Pagal taisykles, vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po šio laiko jis privalo padaryti bent 45 minučių pertrauką (kurią galima suskirstyti į 15 minučių ir 30 minučių pertraukas, tačiau pirmoji turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių). Per parą vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (du kartus per savaitę ši limitą galima padidinti iki 10 valandų).

Taip labai svarbu yra savaitinis poilsis. Po 6 dienų vairavimo vairuotojas privalo turėti bent 45 valandų nuolatinį poilsį, kurį galima sumažinti iki 24 valandų tik kartą per dvi savaites, tačiau kitą savaitę šis trūkumas turi būti kompensuojamas. Profesionalios kompanijos naudoja specialias programas, kurios realiu laiku stebi šiuos duomenis. Jei vairuotojas artėja prie limito, dispečeris privalo pakeisti jį kitu vairuotoju arba priversti nusileisti poilsiui. Ignoruoti šias taisykles – tai tiesioginis kelias į tragediją, todėl mūsų kompanijoje tai yra nulinės tolerancijos zona.

3. Kokie techniniai reikalavimai taikomi mikroautobusams, vykstantiems tolimus maršrutus?

Techninė būklė – tai antras pagal svarbą elementas po vairuotojo. Ne kiekvienas senas mikroautobusas gali važiuoti į Olandiją. Techninių reikalavimų sąrašas yra ilgas, tačiau išskirsime pačius kritiškiausius. Pirmiausia, tai padangų būklė. Žiemą keliaujant pro Vokietiją arba Olandiją, gali būti reikalaujamos žieminės padangos, tačiau svarbiausia – protektoriaus gylis turi atitikti standartus (ne mažiau kaip 1,6 mm, tačiau rekomenduojama daugiau). Nenuspėjamas oras Olandijoje (lietus, vėjas) reikalauja idealios padangos sukibimo su keliu.

Antra, stabdžių sistema. Mikroautobusas, pilnas keleivių ir bagažo, sveria daugiau nei tuščias, todėl stabdžių efektyvumas turi būti 100 %. Prieš kiekvieną tolimą reiką mechanikai privalo patikrinti stabdžių kaladėles, vamzdelius ir skysčius. Trečia, vaizdo laukas. Visi veidrodžiai turi būti reguliuojami, o priekinis stiklas – be įtrūkimų, kurie galėtų iškreipti vaizdą arba sužalooti vairuotoją smūgio metu.

Taip pat būtina paminėti ABS ir ESP sistemas. Šios elektroninės pagalbos sistemos yra būtinos, ypač važiuojant greitkeliais, kai staiga gali prireikti išvengti kliūties. Profesionalių pervežėjų autoparkas paprastai nėra senesnis kaip 5–7 metai, nes senesnės technikos priežiūra tampa brangi ir nebeužtikrina reikiamo saugumo lygio. Taip pat kiekvienas mikroautobusas turi atlikti metinę techninę apžiūrą (TA), kurios metu tikrinami visi šie parametrai.

4. Kodėl svarbu renkantis pervežėją atkreipti dėmesį į draudimą, ir ką jis apima?

Dauguma keleivių mano, kad jei yra „Turizmo draudimas“, tai viskas apdrausta. Tačiau keleivinių pervežimų kontekste reikia skirti dvi pagrindines rūšis. Pirmasis – tai Civilinės atsakomybės draudimas (Obligacinis draudimas). Jis apdraudžia žalą, kurią gali padaryti transporto priemonė trečiesiems asmenims (pvz., atsitrenkus į kitą automobilį arba pėsčiąjį). Olandijoje ir Vokietijoje šios draudimo sumos yra milžiniškos, todėl draudimo polis turi būti patikimas.

Antroji ir labai svarbi keleiviui rūšis – Keleivių draudimas nuo nelaimingų atsitikimų. Lietuvoje šis draudimas nėra privalomas, tačiau jis yra būtinas bet kuriam rimtam pervežėjui. Šis draudimas apima keleivių gyvybės ir sveikatos draudimą bei bagažo draudimą. Jei įvyksta avarija, šis draudimas užtikrina, kad keleivis gaus kompensaciją sužalojimams arba bagažo praradimui.

Renkantis pervežėją, visada klauskite: „Ar turite keleivių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų?“ Jei atsakymas neigiamas arba abejingas, geriau ieškoti kito pasiūlymo. Mūsų kompanijoje mes laikome, kad kiekvienas sėdintis mikroautobuse keleivis turi būti apdraustas. Tai nedideli papildomi mokesčiai, tačiau jie suteikia didžiulę ramybę. Be to, svarbu suprasti, kad standartinis gyvybės draudimas, kurį keleiviai įsigyja patys, negalioja, jei žala padaryta dėl pervežėjo kaltės – tada atsako pervežėjo draudimas.

5. Kaip pasiruošiami maršrutai į Olandiją, ar yra vengiami „pavojingi“ keliai?

Maršruto planavimas – tai ne tik įvedimo koordinačių į GPS reikalas. Esant dvidešimt metų patirčiai, mes žinome, kad ne visi keliai yra skirti sunkesniems mikroautobusai, ypač jei jie yra pilni keleivių. Planuodami kelionę į Olandiją, atsižvelgiame į kelių dangos būklę, tiltų aukščio limitus (ypač miestuose), taip pat į intensyvumo prognozes.

Pavyzdžiui, keliaujant pro Lenkiją ir Vokietiją, stengiamės rinktis greitkelius (Autostrados, Autobahnen), nors jie ir mokesčiai. Taip padaroma ne dėl greičio, o dėl saugumo – greitkeliai turi geresnę infrastruktūrą, išsiskyrimo juostas ir yra lengviau vairuoti. Vengiame mažų kaimo kelių, kur dažnai važinėja lėtai judantys traktoriai arba gali būti siauros juostos.

Taip pat svarbu suprasti Olandijos specifiką. Olandijoje labai daug dviračių takų, kurie dažnai eina greta arba net kelio viduryje (miestuose). Mūsų vairuotojai yra instruktuoti ypatingai dėmesį kreipti į dviratininkus, kurie ten turi pirmenybę. Maršrutas planuojamas taip, išvengiant per didelio miesto centro srautų aukščiausiomis valandomis, jei įmanoma. Taip pat visada turime atsarginius maršrutus, jei dėl avarijos ar remonto pagrindinis kelias būtų uždarytas. Profesionalus planavimas sumažina streso lygį vairuotojui, o tiesiogiai siejasi su saugumu.

6. Kokia vaidmenį keleivio bagažas ir jo tvirtinimas turi bendrąjį saugumą?

Tai dažnai nepastebima detalė, tačiau netvarkomai užkrautas bagažas gali tapti mirtinu projektu staigaus stabdymo ar avarijos metu. Fizikos dėsniai neliežia: jei mikroautobas, važiuojantis 100 km/h greičiu, staiga stabdo, nepritvirtinta lagamina masyva (30–40 kg) tėksta į priekį su milžiniška jėga.

Saugumo taisyklės reikalauja, kad: 1. Bagažas būtų talpinamas tik in skirtose vietose – po sėdynėmis (jei yra specialūs skyriai) arba bagažinės skyriuje. 2. Bagažinės skyrius turi būti užrakstamas, kad jis neišsiplėstų į keleivių saloną avarijos metu. 3. Dideli, sunkūs daiktai (pvz., dviračiai, statybinės medžiagos) turi būti tvirtinami specialiais diržais arba fiksatoriais.

Daugelis keleivių nori pasiimti didelius lagaminus, tačiau turi suprasti, kad mikroautobuso tūris yra ribotas. Mes visada konsultuojame keleivius dėl leidžiamo bagažo kiekio. Jei bagažas užima visą erdvę ir užsidaro „už akies“, vairuotojas negali matyti galinio vaizdo (jei nėra galinės vaizdo kameros), kas kelyje yra pavojinga. Be to, perpildytas mikroautobus turi kitą svorio centrą, kas gali sukelti stabilumo praradimą posūkiuose. Todėl atsakingas pervežėjas niekada neleis pergroti bagažinės virš nustatytų svorių normų.

7. Kaip elgiamasi esant blogoms oro sąlygoms (lietus, vėjas, rūkas)?

Olandija ir Vokietija yra pasižymintys savo specifiniu oru. Čia dažnai pasitaiko stiprus lietus, šoninis vėjas (ypač atvirose vietovėse prie jūros arba laukų) bei rūkas. Patirtis rodo, kad ne profesionalūs vairuotojai dažnai nepaiso greičio apribojimų ir važiuoja pagal GPS rodykles „laiku atvykti“, nepaisant, kad matomumas yra 10 metrų.

Mūsų saugumo standartai numato, kad esant blogoms oro sąlygoms, vairuotojas privalo pritaikyti greitį. Olandijoje daugelis greitkelių turi dinamines greičio ribas, kurios keičiasi priklausomai nuo oro (jei ant kelio yra vanduo, greitis gali būti sumažintas nuo 130 km/h iki 100 ar net 70 km/h). Mūsų vairuotojai yra mokomi ne tik laikytis šių ženklų, bet ir vertinti situaciją.

Stiprus šoninis vėjas, važiuojant pro tiltus arba atviromis vietovėmis, gali išstumti sunkųjį mikroautobusą iš juostos. Čia reikalingas ypač dėmesingumas ir laikomasi atsargoje nuo kitų automobilių. Jei rūkas taip stiprus, kad nebeįmanoma saugiai vairuoti, mes stabdome kelionę ir laukiame, kol oras pagerės. Žinoma, tai gali šiek tiek uždelsti atvykimą, bet saugumas yra aukščiau už grafiką. Keleiviams visada siūlome informuoti apie vėlavimus, tačiau niekada nespaudžiame vairuotojo keliauti rizikuojant.

8. Kas nutinka, jei kelyje sugenda mikroautobusas? Kokios yra veiksmo gairės?

Net ir geriausiame autoparke gali įvykti techninė gedimas. Skirtumas tarp mėgėjiško ir profesionalaus požiūrio yra tai, kaip pasiruošta tokiai situacijai. Prieš kiekvieną išvykimą turi būti suformuotas Techninės pagalbos planas.

Mūsų atveju, turime sudarytas sutartis su tarptautiniais techninės pagalbos centrais (pvz., ADAC, Allianz arba vietiniais partneriais Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje). Jei mikroautobusas sustoja, vairuotojas nedelsdamas kreipiasi į dispečerį, o dispečeris iškviečia pagalbą. Jei gedimas nėra galima išspręsti vietoje per 1-2 valandas, organizuojamas keleivių pervežimas į kitą transporto priemonę arba apgyvendinimas viešbutyje, jei reikia laukti iki ryto.

Svarbiausia šioje situacijoje – keleivių saugumas ir komfortas. Jie negali būti palikti šaltame kelyje prie sugedusio mikroautobuso. Mūsų standartas numato, kad jei reikia laukti ilgiau nei 2 valandas, privaloma pateikti karštą gėrimą, o jei reikia nakties – užtikrinti viešbutį.