Saugios kelionės iš Olandijos mikroautobusais su keleiviais: Eksperto vadovas ir patarimai

Įvadas

Per pastaruosius du dešimtmečius, dirbdamas tarptautinių keleivių pervežimų srityje, mačiau, kaip pasikeitė žmonių poreikiai ir logistikos standartai. Olandija, viena dinamiškiausių Europos šalių, nuolat traukia darbuotojus, verslininkus ir turistus iš Lietuvos bei kitų Baltijos šalių. Kasdien tūkstančiai žmonių keliauja šia ir atgal, ir vienas patogiausių, tačiau dažnai pamirštamų arba neteisingai vertinamų būdų tai padaryti, yra profesionalus mikroautobusų transportas.

Kelionė iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą ar atgal nėra paprasta perkėla per kelias šalis. Tai apie 1500–1700 kilometrų kelias, kuriame kelyje sutinkame skirtingus kelių dangos tipus, meteorologines sąlygas, o svarbiausia – skirtingus eismo saugumą reglamentuojanus normas. Daugelis keleivių, renkantis transporto priemonę, dažnai vadovaujasi vien tik kaina. Tačiau kaip ekspertas, kuris pervežė tūkstančius keleivių ir įveikė dešimtis tūkstančių kilometrų, galiu pasakyti tik vieną: kai kalbame apie tokius atstumus, saugumas ir komfortas turi būti prioritetiniai, o ne galutinis bilieto įkainis.

Šiame straipsnyje mes nedelsime ant paviršiaus. Mes gilinsimės į tai, kas užtikrina saugią kelionę mikroautobusu, kaip atpažinti patikimą vežėją, kokie dokumentai ir techniniai reikalavimai yra būtini, ir kodėl profesionalaus vairuotojo rolė yra neatsiejama nuo sėkmingo kelionės rezultato. Nesvarbu, ar planuojate grįžti namo po ilgo darbo Olandijoje, ar organizuojate grupės kelionę, ši informacija padės Jums išvengti nereikalingų rūpesčių ir rizikuoti savo saugumu.

Rinkos pasiūla šiuo metu yra gausi – nuo pigių „autostop“ stiliaus pervežimų socialiniuose tinkluose iki brangių VIP klasės transferų. Tačiau vidurkis, kuris siejamas su profesionaliu mikroautobusu (8–9 keleivių vietų), dažnai yra geriausia kompromiso forma: Jums nereikia laukti dideliame autobuse, kuris sustoja kas valandą, ir Jums nereikia sėdėti spragose privačiame automobilyje su daugybe bagažo. Mikroautobusas siūlo erdvę, stabilumą ir, jei tai pasitikėjama kompanija, garantiją, kad kelionė įvyks laiku ir be avarijų.

Štai kas turi būti Jūsų pagrindinis gidas, renkantis ir planuojant kelionę iš Olandijos, kad kiekvienas kilometras būtų ne tik kelias į tiksą, bet ir ramios, saugios patirties dalis.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

1. Kuo mikroautobusų pervežimas skiriasi nuo paprasto autobuso arba privačio automobilio?

Skirtumas yra ne tik transporto priemonės dydyje, bet ir viso koncepcijos požiūriu. Paprastas autoburas (troleibusas ar didelis turistinis autoburas) yra skirtas didelėms grupėms (40–60 žmonių). Toks transportas turi savus apribojimus – jis negali važiuoti į visus miestelius, dažnai turi sustoti didžiuosiuose autobusų stotyse, o keleiviams tenka važiuoti priešingame miesto gale nuo jų namų. Be to, dideliame autobuse keleivio komfortas labai priklauso nuo to, kiek žmonių yra viduje – jei autoburas pilnas, ventiliavimas ir erdvė gali būti nepakankami.

Privatus automobilis siūlo didžiausią lankstumą, tačiau ilgos kelionės (apie 18–20 valandų viena kryptimi) su keleiviais yra fiziškai ir psichologiškai sunkios vairuotojui. Jei vairuotojas pavargsta, kyla saugumo riskas. Taip pat, automobilyje dažnai trūksta bagažo vietos, kai vežami dideli lagaminai arba dviračiai, kas dažnai būna būtina grįžtant iš Olandijos.

Mikroautobusas (pavyzdžiui, Mercedes-Benz Vito arba VW Transporter/Caravelle klasės) yra auksinis vidurkis. Jis talpina 8 keleivius (neįskaitant vairuotojo), todėl grupė yra nedidelė, o vairuotojas gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam keleiviui. Šios transporto priemonės yra pritaikytos ilgos kelionėms: turi patogias, dažnai prailgintas sėdynes su atramomis galvai, efektyvią kondicionavimo sistemą ir pakankamai erdvės bagažui (dažnai netgi su priekaba). Mikroautobusas gali nuvežti keleivį tiesiai į namų kiemą, ką negali padaryti didelis autoburas, tačiau užtikrina tokį patį, o netgi didesnį saugumo lygį nei privatus automobilis, nes šios transporto priemonės dažnai yra priverstinės eiti dažnesnes technines apžiūras dėl komercinio naudojimo.

2. Kokius saugumo standartus turi atitikti mikroautobusas, vykdydamas tarptautinius reisus?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai pagalvoja tik tada, kai jau kyla problema. Profesionalus mikroautobusas, kuris teikia komercinių pervežimų paslaugas, turi atitikti griežtus techninius reikalavimus, kurie žymiai griežtesni nei paprasto asmens transporto priemonės.

Pirmiausia, tai techninė būklė. Mūsų kompanijoje, pavyzdžiui, mikroautobusai tikrinami ne tik pagal privalomą APK periodą. Prieš kiekvieną ilgą reisą į Olandiją ar atgal, mechanikas atlieka „Zero-defect“ (be trūkumų) patikrą: tikrinamos stabdžių sistemos (padangų protektoriai ypač svarbūs, nes Olandijoje dažnai lyja, o Vokietijoje greičiai dideli), padangų slėgis, šviesos, tepalai ir skysčiai. Ilgos kelionės su apkrova sukelia didelę apkrovą varikliui ir važiuoklei, todėl net menkas alyvos nutekėjimas ar pasenęs stabilizatorius gali tapti katastrofišku.

Antra, komercinio transporto priemonės privalo turėti licenciją. Lietuvoje tai yra speciali transporto priemonės licencija, leidžianti vežti keleivius už priemoką. Be šios licencijos, draudimas nelieka galių įvykus avarijai, o patys keleiviai gali būti laikomi nelegaliais keleiviais policijos kontrolės metu.

Trečia, užtikrinamas saugumas yra tachografo buvimas. Nors mažesniems mikroautobusais (iki 3,5 tonų) kartais gali būti išimčių, tačiau patikimi vežėjai dažnai montuoja tachografus savo noru, kad būtų užtikrintas vairuotojo darbo laiko kontrolė. Tai ne techninis reikalavimas visoms mašinoms, bet saugumo garantas. Be to, kiekvienas keleivis privalo turėti priverčiamus saugos diržus, o jei kelyje yra vaikai – tinka ir specialios vaikų sėdynės.

3. Kaip sužinoti, ar vairuotojas yra profesionalus ir ar jis neperdirbs savo darbo laiko?

Vairuotojo pavargimas yra viena pavojingiausių situacijų kelyje. Nors mikroautobusai yra mažesni, nei sunkvežimiai, vairuotojo fizinė būklė nulemia visų keleivių gyvybę. Profesionalus tarptautinių pervežimų vairuotojas turi turėti galiojantį „95 kodą“ vairuotojo pažymėjime, leidžiantį dirbti tarptautiniame kelių transporte. Tai nėra tiesiog teisė vairuoti automobilį, tai kvalifikacija, įrodanti, kad vairuotojas išmano poilsio ir darbo režimus.

Svarbiausia taisyklė, kurios laikomasi Europos Sąjungoje, yra poilsio režimas. Vairuotojas negali vairuoti ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po 4,5 valandų vairavimo jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (arba suskaldyti į 15 ir 30 minučių). Taip pat per paros vairuotojas negali dirbti ilgiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o po 6 valandų vairavimo privalo ilgiau pailsėti (t.y., naktinis poilsis).

Renkantis pervežėją, drąsiai klauskite: „Kaip organizuojamas poilsis?“. Jei Jums sako, kad važiuosite 20 valandų be sustojimo, nes „vairuotojas jaunas ir stiprus“ – bėkite toliau. Tai yra tiesioginis saugumo pažeidimas. Mūsų praktikoje reisas iš Olandijos į Lietuvą trunka apie 18–20 valandų su sustojimais. Tai reiškia, kad jei vairuotojas vienas, jis privalo padaryti pertraukas. Jei kelionė vyksta su dviem vairuotojais, procesas yra greitesnis, nes vienas ilsisi, kitas vairuoja, tačiau toks paslaugos variantas paprastai kainuoja brangiau. Profesionalumas taip pat reiškia ir vairuotojo elgesį: ramus, mandagus, švari apranga, pagalba su bagažu.

4. Kaip vyksta pasienio kontrolė ir kokie dokumentai reikalingi keleiviams?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonos šalys, tai nereiškia, kad pasienio kontrolės nebėra visai. Ypatingai dabar, atsižvelgiant į migracijos padidėjimą ir nelegalios migracijos problemas, Vokietijos ir Lenkijos pasienio punktai dažnai atlieka papildomas patikras.

Keleiviams būtina turėti su savo galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę. Vaikai taip pat privalo turėti savo dokumentus (nors seniau vaikų įrašai tėvų pasuose buvo toleruojami, dabar tai dažnai sukelia problemų, todėl rekomenduojamas vaikų pasas). Jei kelyje yra vaikai, kurie keliauja tik su vienu iš tėvų, rekomenduojama turėti notariškai patvirtintą antrojo tėvo sutikimą. Tai nėra teisinis reikalavimas keliauti Schengeno viduje, tačiau policijos pareigūnai gali pagalvoti apie vaikų pagrobimą, o tokios dokumentacijos trūkumas gali lemti ilgai trukiančias paaiškinimas ir netgi kelionės nutraukimą.

Taip pat svarbu suprasti, kad mikroautobuse vežami ne tik žmonės, bet ir dažnai asmeniniai daiktai. Pasieniečiai turi teisę apžiūrėti bagažą. Nerekomenduojama vežti draudžiamų daiktų (narkotikai, ginklai, neteisėtas tabakas ar alkoholis virš nustatytų normų). Jei keleivis veža brangius daiktus (pvz., kompiuterius, didelių sumų pinigų), apie tai verta pranešti vairuotojui arba užpildyti deklaraciją, kad nebūtų kaltinamas kontrabanda. Patikimas vežėjas visada iš anksto įspėja apie šias subtilybes.

5. Kokia yra maksimali leidžiama bagažo svoris ir kiek vietos tenka vienam keleiviui?

Tai vienas dažniausių nesutarimų šaltinių. Olandijoje dirbantys žmonės dažnai grįžta su „pilnu kibiru“: daiktai, dovana, technika, o kartais net baldai ar dviračiai. Standartinis mikroautobusas turi bagažinę, kurios tūris yra apie 4–6 kubinius metrus (priklausomai nuo modelio). Teoriškai, jei yra 8 keleiviai, kiekvienam tenka po maždaug 70–80 litrų bagažo vietos. Tai apie vieną didelį lagaminą ir rankinį bagažą.

Tačiau realybėje keleiviai veža daugiau. Čia prasideda profesionalumo tikrinimas. Patikimas transporto kompanija niekada neleis užkrauti mašinos virš techninės galios ribų. Kiekviena transporto priemonė turi savo maksimalią leidžiamą masę (pvz., 3500 kg). Jei susumuojame keleivių svorį, vairuotojo svorį, degalų svorį ir bagažą, negalima viršyti šios ribos. Viršyti apkrovą – ne tik saugumo pažeidimas (blogesnė manevravimo galia, ilgesnis stabdymo kelias), bet ir didelė rizika gauti baudą Lenkijoje ar Vokietijoje, kur policija dažnai sveria krovininius automobilius.

Jei Jūs turite ypatingų bagažo poreikių (pavyzdžiui, vežate keturračius, muzikinius instrumentus ar daugiau nei du didelius lagaminus), apie tai būtina pranešti užsakymo metu. Geriausios kompanijos gali siūlyti priekabas (kai mikroautobusas gali vilkti iki 750 kg priekabą) arba siūlyti didesnę transporto priemonę. Niekada neslapkite bagažo – tai gali lemti tai, kad Jums tiesiog neleis važiuoti arba reikės mokėti dvigubą kainą už papildomą reisą dėl likusių daiktų.

6. Kokie yra pagrindiniai maršruto iš Olandijos į Lietuvą ypatumai ir kiek laiko užtrunka kelionė?

Maršrutas dažniausiai eina per Vokietiją (A1 arba A2 autostradomis) ir Lenkiją (A2 autostrada). Atstumas priklauso nuo išvykimo vietos Olandijoje (Amsterdamas, Roterdamas, Eindhovenas ar Emdenas) ir atvykimo vietos Lietuvoje (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). Vidutinis atstumas yra apie 1600 km.

Teoriškai, važiuojant 130 km/h greičiu, kelionė truktų 12–13 valandų. Tačiau praktikoje tai neįmanoma. Profesionalus vairuotojas visada įskaičiuoja: sustojimus degalinėse (45 min. kas 4,5 val.), sustojimus pietums arba tualetui, galimas spūstis, ypatingai Vokietijos autostradose („Baustellen“ – statybų vietos) arba prie pasienio su Lenkija. Taip pat važiuojant per Olandiją ir Vokietiją, būtina mokėti kelių mokesčius (Vokietijoje – ekologiškas mokestis sunkvežimiams ir dalies mikroautobusų, Lenkijoje – autostradų mokesčiai).

Realus kelionės laikas su vienu vairuotoju yra nuo 18 iki 20 valandų. Su dviem vairuotojais šis laikas gali sutrumpėti iki 15–16 valandų. Būkite skeptiškai nusiteikę, kas pasako, kad nuvežs Jus per 14 valandų su vienu vairuotoju – tai reiškia, kad jis neilaikys poilsio režimo, o tai yra tiesiogiai susijęs su Jūsų saugumu. Maršrutas taip pat gali keistis dėl oro sąlygų: žiemos metu Vokietijoje arba Lenkijoje pasitaiko stipraus sniego, dėl ko keliai užšąla, ir greitis turi būti mažinamas iki 60 km/h. Ekspertas visada planuoja maršrutą su atsarga, o ne siekia rekordų.

7. Kaip vežia vaikus? Ar yra specialių reikalavimų vaikų saugai?

Vaikų pervežimas tarptautiniuose reisuose yra ypatingai atsakingas klausimas. Lietuvos įstatymai reikalauja, kad vaikai, kurių ūgis mažesnis kaip 150 cm, būtų vežami specialiose vaikų saugos kėdutėse arba pritvirtintuose įrenginiuose, pritaikytuose jų svoriui ir ūgiui. Ši taisyklė galioja ne tik Lietuvoje, bet ir visose ES šalyse.

Nors keleiviai dažnai manytų, kad „galima sėdėti ant rankų“ arba „mes užsegime diržą, o vaikelis laikysis“, tai yra griežtai draudžiama ir baudžiamą. Profesionalus mikroautobuso pervežėjas turi turėti savo arsenalą vaikų kėdučių, arba bent jau jas suteikti pagal užsakymą. Būtina iš anksto pranešti, kiek ir kokio amžiaus (ar svorio) vaikų keliauja, kad vairuotojas pasiruoštų tinkamas kėdutes.

Be to, vaiko psichologinė būklė tokioje kelionėje taip pat svarbu. 20 valandų sėdėti vienoje vietoje vaikui yra sunku. Patikimi vežėjai stengiasi padaryti papildomas pertraukas, kad vaikai galėtų išlipti, pasistiepti ir pabėgioti.