Reguliarūs krovinių pervežimai iš Olandijos į Lietuvą: Grafikai, Terminai ir svarbi informacija

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) jau dešimtmečiais išlieka viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, ir tai nėra atsitiktinumas. Šalis yra ne tik „Europos sandėlis“, dėl savo strateginės padėties prie Šiaurės jūros, bet ir gigantiškas logistikos centras, kuriame susikerta tūkstančiai tiekimo grandinių. Per daugiau kaip dvidešimt metų, praleistų šioje srityje, mačiau, kaip pasikeitė rinka – nuo atsitiktinių krovininių automobilių iki sudėtingų, itin preciziškai suplanuotų logistinių tinklų. Klientams, kurie tik pradedą bendradarbiauti su olandiškais tiekėjais arba planuoja perkelti turtą, dažnai kyla klausimas: kada tiksliai vyksta šie pervežimai ir kada galima tikėtis siuntos savo kieme?

Atsakymas nėra vienareikšmis „pirmadienį“ arba „ketvirtadienį“. Logistika – tai gyvas organizmas, priklausantis nuo krovinio rūšies, užpildomo laipsnio, pasirinkto maršruto ir netgi metų laiko. Visgi, egzistuoja tam tikri standartai ir tendencijos, kurios leidžia su dideliu tikslumu numatyti pervežimo eigą. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia reguliarių pervežimų iš Olandijos į Lietuvą mechanizmas, kad jūsų lūkesčiai atitiktų realybę, o okeano skirtingų kultūrų ir verslo papročių nebekeltų nereikalingo streso.

Reguliarieji pervežimai, dažnai vadinami „linijiniais“ arba angliškai groupage (kai kelių klientų siuntos sujungiamos į vieną sunkvežimį), yra ekonomiškiausias sprendimas. Tačiau jis reikalauja kantrybės ir supratimo, kad sunkvežimis turi užpildyti savo tūrį, kad kelionė būtų pelninga. Priešingu atveju, jeigu jums reikalingas skubus pervežimas, pasitelkiamos atskiros transporto priemonės. Štai čia ir prasideda tas svarbiausias pasirinkimas: laikas arba kaina? Žemiau išsamiai aptarsime visas smulkmenas, susijusias su grafikais ir terminais.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kas tiksliai yra „reguliarieji pervežimai“ ir kaip jie skiriasi nuo paprasto sunkvežimio?

Reguliarieji pervežimai (angliškai – Line haul arba Part load) – tai tai, ką mes, logistikos specialistai, vadiname dalinio krovinio transportu. Pavizdžiui, vienas klientas nori pergabenti du europaletus iš Eindhoveno į Vilnių, o kitas – aštuonis palette iš Roterdamo į Kauną. Abu šie kroviniai neužpildo 13,6 metro ilgio sunkvežimio (telpa apie 33 europaletes). Norint padaryti pervežimą ekonomišku klientui, mes sujungiame šias siuntas.

Tokiu atveju, sunkvežimis važinėja pagal fiksuotą grafiką – pavyzdžiui, iš Olandijos išvyksta kiekvieną antradienį ir penktadienį. Jis aplanko įvairius siuntėjus, surenka krovinius, vėliau keliauja per Vokietiją ir Lenkiją į Lietuvą, kur iškrauna siuntas terminaluose arba tiesiogiai pas gavėjus. Skirtingai nei „pilnas sunkvežimas“ (Full Truck Load – FTL), kuris važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B tik su jūsų kroviniu, reguliarieji reisai gali šiek tiek užtrukti dėl tarpinio kraunamosios ir iškrovos darbų, tačiau kainuoja žymiai mažiau, nes mokesčiai už transportą padalijami tarp visų siuntėjų. Mano patirtis rodo, kad mažoms ir vidutinėms įmonėms tai yra pagrindinis būdas gabenti prekes iš Vakarų Europos.

2. Kaip dažnai vyksta šie reisai iš Olandijos į Lietuvą?

Dauguma didžiųjų logistikos kompanijų, kurios turi pajėgumus Olandijoje, siūlo bent du, o dažnai ir tris reisus per savaitę. Tipiškas grafikas yra toks: išvykimas iš Lietuvos (tuščiais ar su kroviniu) į Olandiją įvyksta pirmadienį ir trečiadienį, o atgal į Lietuvą su kroviniu sunkvežimiai važiuoja trečiadienį ir penktadienio vakare arba šeštadienį.

Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad „išvykimas“ nėra tas pats, kas „pristatymas“. Jei sunkvežimis išvyksta iš centrinių Olandijos sandėlių (pavyzdžiui, Venlo ar Tilburgo regione, kur yra didžiausi logistikos centrai) trečiadienį ryte, tai pirmieji klientai Lietuvoje gaus siuntas jau ketvirtadienį, o paskutiniai – tik penktadienį. Esant dideliam prekių srautui, pavyzdžiui, prieš šventes arba sezoniniu metu, daugelis vežėjų skiria papildomus automobilius, todėl reisai gali vykti net kas antrą dieną. Tačiau ramuoju laikotarpiu reikia prisitaikyti prie standartinio 2–3 reisų per savaitę ritmo.

3. Kiek trunka kelionė ir nuo ko priklauso pristatymo terminas?

Teoriškai važiavimas iš Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus užtrunka apie 18–20 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau praktikoje viskas yra sudėtingiau. Reguliariame pervežime terminas paprastai svyruoja nuo 2 iki 4 darbo dienų nuo to momento, kai krovinys yra paruoštas ir paimtas iš siuntėjo.

Kodėl taip ilgai? Pirmiausia, sunkvežimis turi surinkti kitus krovinius. Jei jūsų siunta pasiekyta pirmadienį, o sunkvežimis planuoja išvykti trečiadienį, tai jums reikės laukti „kolekcijos“ proceso. Antra, vairuotojų poilsio laikas. Pagal ES reguliavimas, vairuotojas privalo padaryti pertraukas. Jei kelionė trunka ilgiau nei vieną parą, įsijungia socialiniai apribojimai. Trečia, muitinė. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje, ir dažniausiai prekes veža TIR knygelės be muitinės procedūrų, kai kuriems kroviniams (pvz., alkoholiui, tabakui, arba jei taikoma mokesčių atidėjimo schema) gali būti atliekama elektroninė išankstinė deklaravimo procedūra, kuri užtrunka keletą valandų. Be to, Lenkijoje ir Vokietijoje dažnai pasitaiko eismo įvykių ar statybų, kas gali atidėlioti pristatymą nevalingai.

4. Ar egzistuoja konkrečios dienos, kada geriausia planuoti siuntą?

Remdamasis savo ilgamečia patirtimi, rekomenduoju planuoti siuntų atidavimą Olandijoje arba užsakymus pirmadienį arba antradienį. Kodėl? Todėl, kad dauguma linijinių reisų yra suformuoti taip, kad išvyktų viduryje savaitės. Jei jūsų krovinys bus paruoštas antradienį, jis greičiausiai pateks į trečiadienio arba ketvirtadienio išvykstantį reisą, ir Lietuvoje bus jau penktadienį. Taip išvengsite savaitgalio uždelsimo.

Jei siuntą atiduosite penktadienį arba ketvirtadienio pavakarę, yra didelė tikimybė, kad ji lauks sandėlyje iki sekmadienio arba pirmadienio, o Lietuvoje atsiras tik trečiadienį. Tai reiškia, kad prarandamos trys dienos. Olandai taip pat dirba efektyviai, tačiau jų sandėliai dažnai neturi darbo pamainų savaitgaliais, todėl krovinio paėmimas gali būti įmanomas tik darbo dienomis. Geriausias patarimas – derėkitės su savo tiekėju Olandijoje, kad prekės būtų paruoštos kuo anksčiau savaitės pradžioje.

5. Kokia kaina už tokias paslaugas ir kaip ji susijusi su grafiku?

Kaina reguliuojama ne tik kilometrais, bet ir rinkos pasiūla bei paklausa. Esant reguliariems reisams, kaina yra fiksuota už vieną vietą (pavyzdžiui, už 1 europaletę arba 1 vietą atidarytame sunkvežimyje). Ji paprastai žemesnė nei užsakant individualų transportą, tačiau ji gali svyruoti priklausomai nuo kuro kainų ir sezono.

Svarbu suprasti, kad jei jums labai skubama ir jūs norite, kad jūsų 2 paletės būtų pristatytos per 24 valandas, tai greičiausiai teks mokėti už „ekspresinį“ pervežimą, kuris gali kainuoti dvigubai daugiau nei standartinis reguliarus reisas. Reguliariose linijose mokate už dalį bendrų išlaidų – kuro, vairuotojo atlyginimo, mokesčių už kelių naudojimą (Vokietijoje ir Lenkijoje tai brangūs vignetių mokesčiai). Taigi, kuo labiau galite susiderėti dėl laiko, tuo pigiau kainuos pervežimas. Stabilūs klientai, kurie reguliariai siunčia prekes, dažnai gauna fiksuotas kainas, kurios nesikečia net ir kuro brangimu metu.

6. Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų dėl krovinio pakuotės ar dokumentų?

Tai vienas svarbiausių dalykų, apie kurį dažnai pamiršta. Nors Olandija yra labai organizuota šalis, dokumentų reikalavimai yra griežti. Būtina, kad kiekviena siunta būtų padaryta ant paletės (jei tai ne didelės detalės) ir tvirtai užfiksuota (apvyniota plėvele, o jei reikia – uždėtos juostos). Olandiški siuntėjai dažnai naudoja savo vartotojines pakuotes, tačiau Lietuvoje priimantį sandėlį domina, ar prekės nenukentės per 1500 km kelionę.

Dokumentų pusėje būtinas yra prekių sandėravimo lapas (Packing List) ir sąskaita-faktūra (Commercial Invoice). Nors tai nėra muitinės dokumentas (vidinės prekybos atveju), tačiau vairuotojas arba logistikos brokeris turi žinoti, kas yra pervežama, jei atsirastų policijos arba sienos kontrolės (nors vidinėse sienose jių nėra, tačiau vykstant pro Vokietiją ar Lenkiją gali būti patikrinimų). Jei krovinys yra pavojingas (ADR), turi būti pateikti visi reikiami leidimai ir speciali žymėjimas. Be tvarkingų dokumentų, krovinys gali būti paliktas sandėlyje, ir jis neišvyks su planuotu reisu, kas sukels nemažai nusivylimo.

7. Kas nutinka, jei krovinys nebetelpa į planuotą reisą?

Tai vadinamoji „užpildomo laipsnio“ problema. Logistikos kompanijos vadybininkai turi sugebėti įvertinti, kiek vietos liko. Kartais nutinka, kad paskutinę minutę atvyksta didelis užsakymas, kuris užima visą laisvą vietą. Jei jūsų krovinys užsakytas vėlai (pavyzdžiui, išvykimo dieną), gali būti, kad jis bus „nušokęs“ – perkeltas į kitą reisą.

Profesionalios kompanijos visada turi rezervinius variantus – partnerių tinklą, tačiau tai reiškia vėlavimą. Čia vėlgi pasireiškia komunikacijos svarbumas. Kaip ekspertas visada patariu savo klientams: praneškite apie krovinį kuo anksčiau. Net jei jis bus paruoštas tik po savaitės, užsakyta vieta (slot) bus išsaugota. Statistika rodo, kad apie 80–90 proc. vėlavimų atsiranda dėl vėlaus kliento informavimo, o ne dėl transporto problemų. Taigi, planavimas – tai pusė sėkmės.

8. Ar galima sekti savo krovinio buvimo vietą realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje tai yra standartas, o ne privalumas. Visiškai normalu, kad klientas gauna sekimo nuorodą (tracking link), kurioje rodoma, kur yra sunkvežimis. Tačiau reikia skirti GPS vietos nustatymą ir realų būklės atnaujinimą.

GPS gali rodyti, kad sunkvežimis stovi vietoje prie Kauno, tačiau tai gali reikšti, kad jis stovi eilėje iškrovai, kuri gali trukti 4–6 valandas. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad duomenys gali būti atnaujinami kas valandą ar kas kelias valandas. Jei matote, kad krovinys „užstrigo“ Lenkijoje per naktį, greičiausiai tai yra vairuotojo poilsis (kas yra įstatymu numatyta), o ne techninė problema. Nereikia panikuoti, kai matote stabdymą – geriau susisiekti su savo vadybininku, kuris sužinos tikrąją priežastį.

9. Kokios yra populiariausios maršrutų stagnacijos vietos ir kodėl?

Maršrutas Olandija – Vokietija – Lenkija – Lietuva yra vienas intensyviausių Europoje. Yra tam tikrų „spragių vietų“, kuriose dažnai susidaro spūstys. Vokietijoje tai yra Ruhro sritis (Dortmundas, Esenas) ir automagistralės A2 ruožas link Berlyno. Ten eismas intensyvus beveik visą parą.

Lenkijoje didžiausia iššūkis yra A2 autostrados mokesčiai ir Lenkijos-Vokietijos pasienio zonos (prie Švecicų arba Słubic). Nors tai yra Schengeno zona, kartais vyksta muitinės kontrolės (tikrinama ar nevežama kontrabanda), kurios sustabdo srautus. Taip pat Lenkijoje dažnai vyksta kelių remonto darbai, kurie gali sukelti nemažų vėlavimų. Lietuvoje situacija gerokai pagerėjo, atidarius „Via Baltica“, tačiau ir čia, artėjant prie didmiesčių, ryte ir vakare susidaro spūstys. Suprasdamas šias vietas, galiu realiau įvertinti pristatymo laiką klientams, pridedant 1-2 valandas rezervo.

10. Kokius papildomus paslaugas galima gauti su reguliariais pervežimais?

Dauguma klientų mano, kad pervežimas – tai tik nuvežti daiktus iš vienos vietos į kitą. Tačiau ilgametėje praktikoje matome, kad poreikiai auga. Prie reguliarių reisų dažnai galima prijungti papildomas paslaugas, tokias kaip: krovinių draudimas (visada rekomenduojamas), krovėjų paslaugos pristatymo vietoje (jei gavėjas neturi keltuvo), vėsinimas arba šaldymas (jei sunkvežymis turi šaldomąją dalį), taip pat deklaruojamos vertės (DDU) arba atidėtų mokesčių (DDP) tvarkymas.

Taip pat dažnai vykdoma „krovinio konsolidacija“ ne tik Olandijoje, bet ir Lietuvoje – paimamos mažos siuntos iš keleto Lietuvos klientų ir vežamos į Olandiją tokiu pačiu sunkvežimiui grįžtant (tai vadinama „backhaul“ – grįžtamasis krovinys). Tokiu atveju kaina dar labiau sumažėja. Galima derėtis ir apie sandėliavimą Olandijoje, jei prekės paruoštos anksčiau nei reikia, arba apie paskirstymą (distribution) po Lietuvą, jei vienas sunkvežimas atveža prekes keliems skirtingiems parduotuvėms ar sandėliams.

Išvada

Reguliarūs pervežimai iš Olandijos į Lietuvą yra vertingas, patikimas ir ekonomiškas sprendimas verslui bei privatiems asmenims. Kaip matėme, sėkmingas krovinio pristatymas ne tik priklauso nuo to, kaip greitai važiuoja sunkvežimis, bet ir nuo tikslaus planavimo, dokumentų tvarkos bei supratimo, kaip veikia logistinis grandinėlės mechanizmas. Mano daugiau nei dvidešimt metų patirtis šioje srityje leidžia teigti, kad geriausias klientas yra informuotas klientas. Žinodami, kad reisai dažniausiai vyksta 2–3 kartus per savaitę, o kelionė trunka 2–4 dienas, galite suderinti savo tiekimo grandines taip, kad sandėliuose nebūtų tuščiavimo arba, atvirkščiai, prekių pertekliaus.

Svarbiausia – neskubėti paskutinę minutę. Logistika mėgsta prediktyvumą. Jei planuojate importą iš Olandijos, susisiekite su transporto kompanija iš anksto, užsakykite vietą ir pasirūpinkite, kad jūsų olandiškas partneris laiku paruoštu prekes. Tokiu būdu išvengsite nereikalingo streso ir užtikrinsite, kad jūsų prekės atvyks laiku ir saugiai. Olandija ir Lietuva yra puikiai sujungtos keliais, o su tinkamu logistikos partneriu šis kelias tampa trumpesnis ir sklandesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.