Reguliarūs krovininiai maršrutai iš Olandijos: išvykimo ir atvykimo grafikai bei jų niuansai

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip dvidešimt metų, suvokiu, kad vienas iš svarbiausių dalykų verslo klientams yra ne tik kaina, bet ir tikslumas bei prognozuojamumas. Kai kalbame apie prekių srautus tarp Nyderlandų (Olandijos) ir Lietuvos, tvarkaraščio supratimas turi esminę reikšmę planuojant gamybos ciklus, prekybą sandėliuose ar tiesiog asmeninius siuntimus. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir išsamiai paaiškinsiu, kaip formuojasi išvykimo ir atvykimo laikai, kodėl jie gali keistis ir ką tiksliai reiškia „kas savaitę“ vykstantys reisai.

Įvadas

Nyderlandai yra vienas didžiausių logistikos centrų visoje Europoje. Amsterdamo, Roterdamo ir antverpenio regionai suka milžiniškus prekių srautus, kurių didžioji dalia keliauja į Rytų ir Vidurio Europą. Lietuva, esanti strategiškai patogioje vietoje Baltijos šalyse, yra natūralus šių prekių paskirties taškas arba tranzito mazgas. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau, kaip pasikeitė kelių kokybė, atsirado naujų technologijų ir pabrango logistikos reikalavimai, tačiau vienas dalykas išlieka nepakitęs: poreikis aiškiems ir patikimiems grafikams.

Kiekvieną savaitę tarp šalių vyksta šimtai sunkvežimių. Tačiau, kai klientas klausia „kada atvyks siunta“, atsakymas retai kada yra vienas žodis. Tai yra kompleksinis atsakymas, priklausantis nuo to, ar tai yra pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load), kurisame Nyderlandų mieste vyksta pakrovimas, kokiu keltu keliaujame ir, žinoma, nuo oro sąlygų bei eismo intensyvumo.

Šioje vietoje mes išnagrinėsime tipinį savaitės ciklą. Dauguma logistikos kompanijų, įskaitant ir mūsų partnerius, turi fiksuotas „išvykimo dienas“. Pavyzdžiui, iš Lietuvos į Olandiją reisai dažnai vyksta pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais, o atgal – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Tačiau tai yra tik idealus modelis. Realybėje laikas skaičiuojamas nuo tada, kai krovinys yra pasiruošęs pakrovimui (Ex Works), arba nuo tada, kai vairuotojas atvyksta į sandėlį.

Svarbu suprasti, kad „išvykimo laikas“ nėra tas laikas, kai vairuotojas užveda variklį. Tai yra laikas, kai sandėlis užbaigia krovimo procedūras ir pasirašo važtaraštį (CMR). Jei planuojate siuntą, šis niuansas gali nulemti dieną, kai prekės pasieks jūsų pirkėją. Toliau straipsnyje mes išsamiai atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų planavimas būtų kuo tikslesnis.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt klausimų, kuriuos dažniausiai girdėju iš savo klientų per savo karjerą. Jie padės jums suprasti ne tik tai, kada sunkvežimis išvyksta, bet ir kodėl kelionė trunka tiek laiko, kiek trunka.

1. Kaip dažnai vyksta reguliarūs reisai iš Olandijos į Lietuvą?

Reguliarumas yra raktas sėkmingai logistikai. Esant dideliam prekių srautui, dauguma transporto kompanijų siūlo maršrutus, kurie vyksta 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, tipinis tvarkaraštis gali būti toks: sunkvežimiai iš Lietuvos į Nyderlandus išvyksta pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Tuo tarpu grįžtantys reisai iš Olandijos (su kroviniu ar tuščia grįžtant) į Lietuvą yra planuojami antradieniais ir penktadieniais. Tačiau tai yra pagrindinis „skeletas“. Aukštojoje sezone (pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar vasaros atostogas) dažnai pridedami papildomi reisai – papildomi išvykimai šeštadieniais ar net sekmadieniais, kad spėtume apdoroti visus užsakymus. Jei jums reikalingas specifinis, neįprastas laikas, visada verta klausti apie „extra“ reisų galimybes, nes kartais galima suorganizuoti individualų pervežimą užpildant tarpus tarp pagrindinių grafikų.

2. Kiek vidutiniškai trunka kelionė iš Olandijos iki Lietuvos?

Vidutinis trukmės laikas, kurį nurodome savo klientams, svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Skaičius „2 dienos“ dažnai vadinamas „vilčiu“, tačiau tikrovėje reikia skirti daugiau laiko. Ilgiausiai trunka ne važiavimas automagistralėmis, o pakrovimo/iškrovimo procedūros ir galbūt laukimas keltuose.

Jeigu krovinys yra pakrautas pirmadienį ryte viename iš Olandijos sandėlių (pavyzdžiui, Venlo regione, kuris yra didžiausias logistikos mazgas), sunkvežimis gali nukeliauti iki Vlissingeno arba Huko van Holando uosto (Hook of Holland) tą pačią dieną. Naktį jis keliauja keltu į Klaipėdą arba, jei maršrutu neįeina keltai, važiuoja per Vokietiją ir Lenkiją. Jei maršrutas eina per keltą, antradienį rytą jis atplaukia į Klaipėdą, o po to dar reikia 4–6 valandų važiuoti iki Vilniaus ar Kauno. Taigi, techniškai prekės gali būti pasiektos antradienį pavakare. Tačiau jei įvyka neryškumų – vairuotojas pavėlavo į keltą, arba uoste ilgiau trunka muitinės kontrolė – tuomet pristatymas nukeliamas į trečiadienį. Todėl, planuodami sandėlio atsargas, visada rekomenduoju skaityti laiką su 1 dienos rezervu.

3. Ar išvykimo laikas priklauso nuo to, kur Olandijoje yra sandėlis?

Absoliučiai taip. Nyderlandai nedideli, tačiau jų infrastruktūra yra labai apkrauta. Jei sandėlis yra pietinėje dalyje, pavyzdžiui, netoli Maastrichto ar Eindhoveno, kelias iki uosto (pavyzdžiui, Roterdamo ar Vlissingeno) užtruks ilgiau nei iš centrinio regiono (pvz., Utrechtas). Be to, didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Amsterdamas ar Roterdamas, yra griežti vairuotojų darbo laiko apribojimai ir važiavimo draudimai tam tikromis dienomis ar valandomis.

Esu patyręs atvejų, kai vairuotojas, atvykęs į Amsterdamo sandėlį ryte, negalėjo pradėti krovimo dėl vietos apribojimų ir turėjo laukti iki popietės. Tai automatiškai paslenka visą grafiką – jis gali nepavėluoti į vakarinį keltą ir privalo laukti rytojaus. Todėl, kai užsakinėjate transportą, būtinai nurodykite ne tik miestą, bet ir, jei įmanoma, konkretų adresą arba rajoną. Tai leidžia mums tiksliau įvertinti, ar spėsime tą dieną išvykti, ar reikės planuoti išvykimą kitą dieną.

4. Kas yra „cut-off“ laikas ir kodėl jis svarbus?

„Cut-off“ (arba galutinis pateikimo laikas) yra vėliausias laikas, kai gavėjas turi būti paruošęs prekes ir dokumentus, kad sunkvežimis spėtų išvykti pagal planą. Šis terminas yra labai svarbus, ypač dirbant su daliniais kroviniais (LTL).

Tarkime, mūsų reisas iš Olandijos yra planuotas trečiadienį. Mūsų „cut-off“ laikas gali būti antradienio 12:00 valanda dieną. Tai reiškia, kad jei jūsų tiekėjas Olandijoje mums perdavė dokumentus ir patvirtino, kad prekės paruoštos, iki antradienio vidurdienio, mes įtraukiame jūsų siuntą į trečiadienio reisą. Jei informacija ateina vėliau, siunta automatiškai perkeliamą į kitą grafiką – tarkime, į penktadienį. Tai daroma tam, kad nebraizantyti likusių klientų siuntų, nes viena vėluojanti apkrova gali padaryti įtakos visam sunkvežimio grafikui Vokietijoje ar Lietuvoje.

5. Kaip keltų tvarkaraštiai veikia atvykimo laiką Lietuvoje?

Tai vienas iš svarbiausių veiksnių. Dauguma reisų iš Olandijos į Lietuvą vyksta jūra, naudojant keltus maršrutuose Vlissingenas-Klaipėda arba Kylas-Klaipėda (nors Kylas yra Vokietijoje, daug Olandijos krovinių ten nukeliauja).

Keltai turi griežtą tvarkaraštį. Jei sunkvežimis atvyksta į uostą 15 minučių vėlai, keltas gali neblaškytis, ir vairuotojas privalo laukti kito reiso, kuris gali būti tik po 12 ar net 24 valandų. Be to, reikia atsižvelgti į laiko juostų skirtumus ir muitinės procedūras uoste. Prieš išplaukiant, kiekvienas sunkvežimis turi būti užregistruotas, o krovinių deklaracijos patvirtintos. Kartais dėl didelio srauto (ypač vasarą) eilės į keltą gali užtrukti kelias valandas. Visa tai sudaro laiko tarpą tarp „išvykimo iš sandėlio“ ir „išvykimo iš uosto“.

6. Kuo skiriasi pilno (FTL) ir dalinio (LTL) krovinio laikas?

Tai esminis skirtumas. Jeigu užsakote pilną sunkvežimį (FTL), jis važiuoja tiesiai iš jūsų sandėlio Olandijoje į jūsų paskirties vietą Lietuvoje (su sustojimu uoste). Laikas yra daugiau mažiau fiksuotas ir priklauso tik nuo vairuotojo ir kelio sąlygų.

Tačiau dalinis krovinys (LTL) yra kaip mozaika. Vienas sunkvežimis surinkia prekes iš 5–10 skirtingų klientų Olandijoje. Pirmiausia jis važiuoja į vieną sandėlį, paskui į kitą, paskui į trečią. Kol jis surinko visą krovinią, gali praeiti 1–2 dienos. Toliau kelyje, jis gali sustoti Vokietijoje ar Lenkijoje iškrauti dalį prekių. Atvykimas Lietuvoje tokia atveju gali būti ilgesnis – vidutiniškai 4–5 darbo dienos nuo to momento, kai mes gavome jūsų užsakymą. Tačiau dėl to, kad kaina daliniam krovinui yra dalijama tarp visų siuntų, šis pasirinkimas dažnai būna ekonomiškiausias mažmenininkams.

7. Kokios įtakos turi vairuotojo darbo ir poilsio laikas (tahografas)?

Europos Sąjungos reglamentai griežtai reguliuoja vairuotojų darbo laiką. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas be pertraukos, po kurios privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat yra griežti kasdieniniai ir savaitiniai poilsio laikai.

Kodėl tai svarbu jums? Net jei atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos techniškai gali būtį įveikiamas per 18 valandų, vairuotojas fiziškai negali to padaryti be pertraukų. Be to, jei vairuotojas pradeda savaitę (po 45 valandų poilsio), jis gali turėti daugiau energijos. Jei tai yra savaitės pabaiga, jis gali turėti artėjančią savaitinio poilsio pauzę. Kartais dėl to sunkvežimis gali sustoti Vokietijoje ar prie pat Lietuvos sienos, kad užbaigtų savaitę ir atitiktų įstatymus. Profesionalios transporto kompanijos visada planuoja grafikus taip, kad šie sustojimai būtų kuo mažiau pastebimi klientui, tačiau juos visada reikia įskaičiuoti.

8. Ar sezono metu (pvz., Kalėdos ar vasara) keičiasi laikai?

Taip, ir tai yra vienas didžiausių iššūkių. Vasaros mėnesiais (birželis–rugpjūtis) Europos keliai yra labai užkimšti. Didžiosios atostogų dienos Vokietijoje ar Lenkijoje sukuria milžiniškas spūstis, kurios gali pridurti kelionei papildomai 4–8 valandas. Taip pat vasarą dažniau vyksta kelių remonto darbai.

Kalėdinės sezono metu (lapkričio–gruodžio pradžia) padidėja siuntų kiekis. Parduotuvės užsako daugiau prekių, todėl Olandijos sandėliai dirba perpildyti. Pakrovimo laikai, kurie paprastai trunka 2 valandas, gali užtrukti 5 ar 6 valandas, nes tenka laukti eilėje į krovimo rampą. Jei planuojate didesnę siuntą šiuo laikotarpiu, aš visada rekomenduoju užsakyti transportą bent 2–3 savaites iš anksto ir numatyti papildomą 1–2 dienas atidėjimą pristatymui.

9. Kas nutinka, jei siunta vėluoja dėl dokumentų problemų?

Dokumentai yra tokie pat svarbūs kaip ir degalys. Be teisingai užpildytų eksporto deklaracijų ir konosamentų (jei vyksta keltu), krovinys negali išvykti iš Olandijos arba negali būti įveikta siena.

Pavyzdžiui, jei prekės yra su kilmės sertifikatu arba yra reguliuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, medicinos priemonės), reikia specialių leidimų. Jei dokumentuose yra klaida (neteisingas prekės kodas HS, neteisingas svoris), muitinė gali sulaikyti sunkvežimį. Tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Mano patirtis rodo, kad dauguma vėlavimų ne dėl techninių gedimų, o būtent dėl biurokratijos. Todėl visada patikrinkite, ar jūsų Olandijos tiekėjas pateikė visus reikiamus dokumentus laiku.

10. Kaip klientas gali sekti savo siuntos judėjimą realiu laiku?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo bellti vairuotojui ir klausti, kur jis yra. Šiandien situacija kitokia. Profesionali logistikos kompanija suteiks jums prieigą prie „Tracking“ sistemos.

Ten galite matyti ne tik „Siunta keliuoja“, bet ir konkrečius statusus: „Pakrauta Olandijoje“, „Išvyksta iš uosto“, „Atvyksta į tarpinę sandėlį“, „Pristatymas Lietuvoje“. Jei matote statusą „Transit“, bet jis nekeičiasi kelias dienas, tai gali reikšti problemą, ir tuomet vertėtų susisiekti su vadybininku. Ši skaidrumo lygis leidžia jums nebijoti, kad prekės „dingo“ ramiojoje vandenyno, ir geriau planuoti savo klientus ar gamybą.

Išvada

Sumažinant visą aukščiau išdėstytą informaciją, vienas dalykas aiškus: logistika iš Olandijos į Lietuvą yra gerai įsisistemavusi, tačiau ji nėra automatinis juostelės procesas. Išvykimo ir atvykimo laikai priklauso nuo sudėtingos grandinės, kurioje kiekviena grandinėlė – nuo sandėlio darbuotojo Olandijoje iki keltų kapitono ir vairuotojo – turi sužaisti savo vaidmenį.

Kaip ekspertas, aš visada patariu savo klientams: neplanuokite siuntos pristatymą tą pačią dieną, kai jums būtinaos prekės gamybai. Palikite sau laiko rezervą. Nors dauguma reisų vyksta tvarkingai ir laiku, 1 dienos atidėjimas dėl oro sąlygų, eismo ar dokumentų tikrinimo yra realistiškas scenarijus šioje srityje. Suprasdami šiuos procesus – kai reisai vyksta, kodėl „cut-off“ laikai yra tokie griežti ir kaip veikia keltai – jūs galėsite efektyviau planuoti savo verslą ir išvengti nemažų stresų. Reguliarumas yra mūsų pažadas, tačiau tikslumas priklauso nuo abiejų pusių – tiek pervežėjo, tiek siuntėjo – geros koordinacijos.