Pigiausias būdas siųsti siuntas iš Olandijos į Lietuvą: Eksperto Vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje, daug kartų esu girdėjęs vieną tą patį klausimą, kurį užduoda tiek verslo klientai, tiek privatūs asmenys: „Kokia kaina yra geriausia?“. Tačiau logistikoje, o ypač tiesiant maršrutą iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą, žodis „pigiausias“ turi keletą reikšmių. Ne visada mažiausia sumą sąskaitoje rodo tikrąją sutaupymo vertę, jei dėl to kenkia pristatymo greitis ar siuntos saugumas.

Olandija yra viena iš pažangiausių logistikos šalių Europoje. Čia susikerta svarbiausių prekybos kelių mazgai, o „Roterdamo uostas“ bei milžiniškos sandėliavimo zonos leidžia pasiūlyti itin konkurencingas kainas. Tačiau Lietuva yra šiek tiek toliau, o šio maršruto efektyvumas priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo to, kaip sugebame sujungti skirtingas transporto rūšis bei logistikos grandines.

Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir padėsiu suprasti, kaip tikrai veikia siuntų kainodara. Mes ne tik aptarsime konkrečias kainas, bet ir išsiaiškinsime, kokie veiksniai daro siuntą brangią, ir kaip tai išvengti. Nesvarbu, ar reikia nusiųsti mažą dovaną draugui, ar perkate baldus iš olandiško el. parduotuvės, ši žinios padės Jums sutaupyti pinigų ir nervingų momentų.

Svarbiausia taisyklė, kurią per šiuos metus išmokau: pigiausias būdas ne visada yra greičiausias, tačiau visada yra geriausiai suplanuotas. Planuojant siuntą iš Olandijos, reikia atsižvelgti į tris pagrindinius stulpus: svorį, matmenis ir laiką. Jei galite šiek tiek pasinaudoti laiku (pvz., laukti, kol susiformuos grupinis krovinys), Jūsų išlaidos gali sumažėti net 50–70 proc.

Toliau straipsnyje rasiškite išsamų DUK (Dažnai Užduodamų Klausimų) skyrių, kuris atskleidžia visas logistikos niuansus. Šie atsakymai sukaupti remiantis realiais klientų atvejais ir darbo patirtimi.

DUK

1. Kuri paslauga yra pigiausia mažoms siuntoms (iki 30 kg) siunčiant iš Olandijos į Lietuvą?

Mažoms siuntoms, svorančioms mažiau nei 30 kg, absoliučiai pigiausias ir dažniausiai pasirenkamas būdas yra naudoti kurjerių paslaugas arba pašto terminalų tinklus. Per pastaruosius metus rinkoje išsiskiria tam tikros tendencijos.

Jeigu kalbame apie „durų į duris“ pristatymą, viena pigiausių ir patikimiausių pasirinkimų yra „DPD Classic“ arba „GLS“ standartinės paslaugos. Šios kompanijos turi gerai išvystytus tinklus abiejose šalyse. Tačiau jei norite sutaupyti dar daugiau, verta pagalvoti apie siuntą į pašto automatą (pvz., Omniva ar LP Express terminalus).

Kaip ekspertas rekomenduoju: jei galite nuvykti į artimiausią prekybos centrą ir pasiimti siuntą iš dėžutės, pasirinkite terminalą. Tokiu atveju kurjieriui nereikia važiuoti iki Jūsų namų, brangiai degalų ir laiko prarasti bandant Jus surasti. Šios taupymo sąnaudos perkeliamos į galutinę kainą. Dažniausiai siunta iš Olandijos į Lietuvos terminalą kainuoja mažiau nei 15–20 eurų (priklausomai nuo svorio), tuo taru pristatymas namuose gali kainuoti ir 25–30 eurų. Taip pat verta paminėti „PostNL“, kurią dažnai naudoja olandai, tačiau Lietuvoje ši paslauga dažnai yra integruojama su Lietuvos Paštu, kas gali šiek tiek prailginti pristatymo laiką, bet išlaiko low-cost kainą.

2. Ar verta naudoti pašto siuntų surinkimo punktus (terminalus) vietoje pristatymo į namus?

Be abejo, taip. Tai vienas efektyviausių būdų sumažinti išlaidas, ir aš tai visada primenu savo klientams, kuriems kaina svarbiau nei komfortas. Logistinis modelis, pagrįstas terminalais, vadinamas „PUDO“ (Pick Up Drop Off) sistema.

Kodėl tai pigiau? Pavysiu pavyzdį. Kurjeris, važiuodamas į Jūsų namus mieste, gali praleisti valandą dėl eismo įgulo, sunkiai randamo adreso arba nesėkmingo pristatymo (kai nieko namuose nėra). Tuo tarpu viename prekybos centre esančiame terminale jis gali padėti 10–20 siuntų per 15 minučių. Mažesnės sąnaudos degalams ir darbo užmokestimi reiškia mažesnę kainą klientui.

Be to, siunčiant į terminalą, dažniausiai yra mažesnė tikimybė, kad siunta bus sugadinta pristatymo metu (pvz., jei lieja lietus ir paliekama prie durų), arba pamesta. Terminaluose siuntos saugomos sausose, prižiūrimose patalpose iki to laiko, kol jas atsiimate. Taigi, jei Jūsų tikslas – pigiausias būdas, terminalas yra nepralenkiamas variantas. Sutaupyta suma gali svyruoti nuo 3 iki 10 eurų, priklausomai nuo vežėjo.

3. Kaip siuntos dydis (tūris) ir svoris veikia galutinę kainą?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai nepaiso. Naujokai manyje, kad jei daiktas sveria 1 kg, jis kainuos kaip 1 kg siunta. Tai netiesa. Logistikoje egzistuoja sąvoka – „tūrinis svoris“ (volumetric weight).

Krovininiai automobiliai turi ribotą vietą (tūrį). Jei siunte 1 kg putų, užimančią 1 kubo metrą erdvės, vežėjas negali į tą vietą padėti 500 kg dėžių su knygomis. Todėl kainos skaičiuojamos pagal didesnį rodiklį: tikrąjį svorį arba tūrinį svorį.

Tūrinio svorio formulė paprasta: ilgis (cm) x plotis (cm) x aukštis (cm) / 5000 (tai standartinis koeficientas daugumai vežėjų). Pavyzdžiui, jei siunčiate didelę, bet tuščią dėžę, kurios matmenys 50x50x50 cm, jos tūris bus 125 000 cm³. Padalinę iš 5000 gauname 25 kg. Taigi, nors dėžė gali sverti tik 2 kg, Jums sumokėsite už 25 kg siuntą!

Kaip sutaupyti? Naudokite kuo mažesnes dėžes. Jei perkate baldus iš Olandijos, klauskite prekybininko, ar gali išmontuoti baldus (nuimti kojas, išimti stalviršius) ir supakuoti juos kuo kompaktiškiau. Sumažinus dėžės tūrį 20 proc., galite sutaupyti iki 30 proc. siuntos kainos. Per 20 metų esu matęs, kaip klientai, atsargiai supakavę daiktus, mokėdavo dvigubai mažiau nei tie, kurie siuntė ore su daug oro dėžėse.

4. Kada geriau pasirinkti dalinių krovinių (krovininio) pervežimą vietoj kurjerio?

Jeigu Jūsų siunta yra didesnė (pvz., virš 50–100 kg) arba labai didelių matmenų (pvz., sofa, dviračiai, krosnelė), standartiniai kurjeriai (DHL, DPD) gali pasiūlyti astronomiškas kainas, nes jiems tokios siuntos yra nekomfortiškos. Tokiu atveju atsiranda „dalinių krovinių“ (angliškai LTL – Less than Truckload) pervežimo būdas.

Tai veikia taip: didelis sunkvežimis važiuoja iš Olandijos į Lietuvą. Jis yra pilnas prekių, bet turi keletą vietos (pavėsinės). Jūsų siunta užima tik dalį to sunkvežimio. Kainą sumokate tik už užimamą vietą ir svorį, o ne už visą sunkvežimį.

Šis būdas yra gerokai pigesnis nei individualus krovinys (FTL), tačiau gali trukti šiek tiek ilgiau, nes sunkvežimis turi surinkti krovinius iš kitų siuntėjų ir iškraunant juos Lietuvoje sustoti keliose vietose. Kada tai tikrai apsimoka? Perkant techniką (pvz., šaldytuvus, skalbykles), baldus, statybines medžiagas ar siunčiant daug dėžių vienu metu (pvz., persikraustant). Tokiu atveju 300 kg siunta gali kainuoti tik 100–150 eurų, tuo tarpu kurjeriai už tokį tūrį užklaustų kelių šimtų eurų.

5. Ar pigu siųsti automobilius ar motociklus iš Olandijos?

Olandija yra viena populiariausių vietų pirkti naudotus automobilius. Tačiau čia kalbant apie „pigų“ pervežimą, reikia skirti automobilio pirkimo kainą ir pervežimo išlaidas. Pervežimas kainuoja, tačiau yra būdų, kaip tai padaryti efektyviausia.

Pigiausias būdas nusiųsti automobilį yra krovininiame autotrauke (vagonuose). Tokiu atveju automobilis užima vietą tarp kitų krovinių arba kartu su kitais automobiliais (pvz., 4–5 automobiliai viename sunkvežimyje). Tai pigiau nei samdyti atskirą autovežį su keliu aukštų platforma. Tačiau reikia įvertinti, kad užkrovimas ir iškrovimas gali užtrukti ilgiau.

Motociklų atveju viskas dar paprasčiau – jie dažnai talpinami į tuščias vietas kroviniuose automobiliuose arba specialiuose konteineriuose. Svarbu: nepamirškite muitinės mokesčių. Jei pervežate automobilį į Lietuvą iš ES šalies (Nyderlandai), PVM mokėti nereikia, tačiau reikia sumokėtiRegistracijos mokestį ir suvesti techninę apžiūrą. Šie išlaidos dažnai būna didesnės nei paties pervežimo kaina. Taigi, „pigiausias“ pervežimas būtinas tam, kad liktų daugiau pinigų paties automobilio techninėms dalims.

6. Ar galiu siųsti maistą, alkoholį ar tabaką iš Olandijos, ir kaip tai veikia kainą?

Tai yra labai pavojinga sritis. Daugelis klientų nori iš Olandijos atsiųsti gerą sūrį, alkoholį ar tabaką, nes ten jis pigesnis. Tačiau iš juridinės ir logistinės pusės tai yra apribota.

Jei siunčiate maistą asmeniniam vartojimui (ne prekybai), tai įmanoma, tačiau turi būti laikomasi ES taisyklių. Jei siuntos vertė viršija 150 eurų (nors maistui gali būti išimčių), gali būti taikomi muito mokesčiai. Bet svarbiausia – kai kurie kurjeriai (ypač pigiausi) tiesiog ne priima maisto produktų dėl galimo sugedimo ar muitinės problemų. Jei priima – kaina gali būti didesnė dėl specialaus režimo.

Alkoholis ir tabakas – tai dar sudėtingiau. Privatus asmuo gali legaliai pervežti tik tam tikrą kiekį (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų), jei jis keliauja pats. Jei siunčiate šiuos produktus kurjeriu, tai dažnai automatiškai laikoma prekyba arba reikalaujama specialių licencijų (EXCISE). Be to, dauguma kurjerių kompanijų (DPD, DHL, GLS) savo taisyklėse draudžia siųsti alkoholį be specialių leidimų. Mano patarimas: nesiųskite alkoholio ar tabako kurjeriais, jei neturite licencijos. Rizikuojate, kad siunta bus konfiskuota muitinėje, o Jums gresiant didelės baudos, kurios viršys bet kokį sutaupytmą pigesnėje siuntoje.

7. Kaip tinkamas pakavimas gali padėti sutaupyti pinigų?

Geras pakavimas – tai ne tik saugumas, bet ir pinigai. Kaip minėjau anksčiau, tūris nulemia kainą. Tačiau pakavimas taip pat įtakoja pridėtines paslaugas.

Pirmiausia, naudokite naudotas dėžes. Jas dažnai galima nemokamai gauti prekybos centruose (pvz., „Albert Heijn“ ar kituose parduotuvėse sandėliuose). Nereikia pirkti brangių naujų dėžių, jei jos tvirtos. Antra, išvengkite „minkštų“ pakuočių (maišų) jei viduje yra daiktai, kurie gali susidaužyti. Jei siunta yra minkšta (pvz., drabužiai), geriau ją susukti ir uždėti į standžią dėžę – taip išvengsite to, kad ji bus užspausta krovinių kaime. Trečia, nepaklauskite daugiau pakavimo medžiagos nei reikia. Užpildykite tuščias vietas putomis ar laikraščiais, bet nekurkite dirbtinio tūrio. Kartais klientai bando uždėti dėžę ant kitos dėžės ir užtepti visa juosta, tarsi tai būtų viena siunta. Tai blogai. Jei dėžės nenuslūgsta, vežėjas gali jas išardyti arba paskaičiuoti kainą atskirai už kiekvieną dėžę ir pridėti papildomą mokestį už ne standartinį krovinį. Geriau viena tvirta, tinkamo dydžio dėžė.

8. Kiek laiko trunka pigiausias siuntimas iš Olandijos į Lietuvą?

Čia turime kompromisą tarp kainos ir laiko. Paprastai, „Standartinis“ arba „Economy“ (ekonominis) pristatymas trunka nuo 4 iki 7 darbo dienų. Tokiose paslaugose kaip „DPD Classic“ ar pašto siuntos (PostNL -> LP Express) tai yra įprastas laikas.

Yra ir pigesnių, bet lėtesnių variantų, pvz., kai siunta keliose vietose perkraunama (tarpininkų sandėliuose). Tokiu atveju gali tekti laukti iki 10–14 dienų. Tai dažnai pasitaiko siunčiant dalinius krovinius (kai sunkvežimis laukia, kol užsipildo). Jei Jums reikia, kad siuntą atvyktų per 24–48 valandas, tai jau nebus pigiausias būdas. Ekspress paslaugos kainuoja 2–3 kartus brangiau. Mano patarimas: planuokite siuntą iš ankso. Jei žinote, kad reikės nusiųsti dovaną ar dalį, padarykite tai savaitę anksčiau. Skirtumas tarp 5 dienų (pigus) ir 2 dienų (brangus) pristatymo gali siekti 40–50 eurų.

9. Ar verta naudoti tarpininkus (brokerius) arba siuntų agregatorius?

Internete rasite daug svetainių (kaip „Sendcloud“, „Packlink“, „Eurosender“ ir kt.), kurios siūlo surinkti pasiūlymus iš įvairių vežėjų. Ar tai verta? Kartais taip, kartais ne.

Tarpininkai turi dideles sutartis su kurjeriais (pvz., DHL), todėl gali gauti kur kas mažesnes kainas nei privatus asmuas, ateinantis tiesiai į pašto skyrių. Jei siunčiate retkarčiais, šios platformos gali būti geriausia kaina. Tačiau yra ir „pavojų“. Pirmiausia, tarpininkai uždirba iš kainų skirtumo, todėl kartais jų kaina gali būti netgi aukštesnė nei tiesioginė kurjerio kaina (jei kurjeris turi akciją). Antra, jei atsiranda problema (siunta dingsta, sugenda), Jūs turite kreiptis į tarpininką, o jis kreipiasi į kurjerį. Tai pratęsia sprendimo laiką. Mano kaip eksperto nuomonė: jei siunčiate dažnai (verslui), geriau sudaryti tiesioginę sutartį su kurjeriu arba logistikos agentu Lietuvoje, kuris turi savo atstovybę Olandijoje. Jei siunčiate kartą per metus – palyginkite kainas tiesioginiuose kurjerių puslapiuose ir tarpininkų platformose. Dažnai pasirodo, kad „Omniva“ ar „LP Express“ siūlo panašią ar net geresnę kainą be tarpininkų.

10. Ką daryti, jei siunta buvo pažeista arba neatvyko, ir kaip tai susiję su kaina?

Tai liūdna tiesa, tačiau nutinka. Dažnai klientai, norėdami sutaupyti, renkasi pigiausią paslaugą be draudimo. Standartiniai kurjerių draudimai dažnai padengia tik labai nedidelę sumą (pvz., 50 eurų), nebent Jūsų papildomai apdraudžiate siuntą.

Jei siunta pažeista, reikia nedelsiant pareikalauti žalos atlyginimo.