Pervežimų į Olandiją ir iš Olandijos laikai: Detalus vadovas ir išvykimo bei atvykimo grafikai

Pervežimų verslas nėra tik apie vairuotoją, sėdintį vairuojamoje kabinoje, ir kelią, kurį reikia nuvažiuoti iš taško A į tašką B. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinės logistikos srityje, aš mačiau, kaip klientų lūkesčiai dažnai susiduria su realybe, o viena dažniausiai pasitaikančių nesusipratimų sričių yra būtent laikas. Kada sunkvežimis išvyks? Kada jis atvyks? Kodėl šis pervežimas užtrunka ilgiau nei kitas?

Kai kalbame apie maršrutus tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų), turime omenyje vieną intensyviausių ekonominių arterijų Europoje. Olandija yra ne tik tulipų ir vėjų malūnų šalis, bet ir gigantiškas logistikos mazgas, įsikūręs aplink Roterdamo uostą. Tai reiškia, kad keliai čia visada užimti, o laiko apskaičiavimas tampa ne paprasta aritmetika, o sudėtinga ekonominės ir techninės analizės dalis. Šiame straipsnyje aš dalinsiuosi savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip susiformuoja išvykimo ir atvykimo laikai, ko tikėtis ir kaip suprasti procesą, kad Jūsų planai būtų įgyvendinti be nereikalingo streso.

Atstumas ir maršruto ypatingumai

Pirmiausia, pažiūrėkime į geografiją. Atstumas nuo Vilniaus (arba Kauno) iki Amsterdamo ar Roterdamo paprastai svyruoja apie 1600–1700 kilometrų viena kryptimi. Paprastam vairuotojui tai atrodo kaip 15–16 valandų važiavimo be sustojimų. Tačiau tarptautiniame pervežime tokia logika yra pavojinga ir neteisinga.

Maršrutas dažniausiai veda per Lietuvą, Latviją (arba Lenkiją), vėliau per Vokietiją ir galiausiai į Olandiją. Kiekviena šalis turi savo niuansų. Vokietija, per kurią eina didžioji dalis maršruto, yra pačių automobilių gausiausia šalis Europoje. Autobahnai gali būti be greičio apribojimų, tačiau praktikoje ten dažnai susidaro dideli spūstys, ypač aplink industrializuotus rajonus, tokius kaip Reino-Rūro sritis. Net ir be didelių avarijų, čia kasdien susidaro "konvojai", kurie gali prailginti kelionę kelias valandas. Be to, kelyje stovi daugybė statybų zonų, kurios verčia mažinti greitį.

Taip pat svarbu prisimti, kad Olandijoje patiriamas didelis intensyvumas dėl uostų. Roterdamas yra didžiausias uostas Europoje, todėl keliai, vedantys į jį ir iš jo, yra permesti sunkvežimiais. Net jei Jūsų krovinys nėra susijęs su jūrine prekyba, Jūs važiuojate tuo pačiu keliu ir tenka dalyvauti toje pačioje eismo dalyje.

Tipinio pervežimo laiko skaičiavimas

Profesionaliai vertinant, standartinis pervežimas (pilna mašina arba dalinis krovinys) iš Lietuvos į Olandiją paprastai trunka nuo 2 iki 3 dienų. Ką tai reiškia praktiškai?

Jeigu sunkvežimis užkraunamas pirmadienį ryte, dažniausiai jis gali pasiekti paskirties vietą Olandijoje trečiadienio vakare arba ketvirtadienio ryte. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Jis neatsižvelgia į įkrovos laiką, kuris gali užtrukti nuo 2 iki 6 valandų, priklausomai nuo krovinio tipo (palečių krovimas, kurių eilė, ar reikia kelti į mašinos viršų). Taip pat neatsižvelgiama į iškrovą.

Svarbiausia suprasti, kad laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai sunkvežimis oficialiai palieka siuntėjo sandėlį su pilna dokumentacija, iki to momento, kai jis atvyksta į gavėjo sandėlį ir pradeda iškrovą. Tarp šių dviejų taškų vyksta visa tai, ką mes vadiname "transitu".

Veiksniai, įtakojantys išvykimo laiką

Dauguma klientų mano, kad jei jie užsako pervežimą, sunkvežimis atvyksta tą pačią dieną. Logistikos pasaulyje tai retai įmanoma be išankstinio suplanavimo. Išvykimo laikas priklauso nuo keleto faktorių:

1. Užsakymo apimtis: Jei tai yra dalinis krovinys (LTL – Less than Truckload), logistikos kompanija turi surinkti kitas siuntas, kad užpildytų mašiną. Tai gali užtrukti 1–2 dienas, kol sunkvežimis važinėja po Lietuvą ar net gretimas šalis rinkdamas krovinius.
2. Vairuotojo darbo laikas: Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojami vairuotojų darbo ir poilsio laikai. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Po 9 valandų vairavimo jis privalo padaryti 11 valandų poilsį. Tai vadinamoji "socialinė" dalis. Net jei atstumas nedidelis, jei vairuotojo poilsio laikas artėja, jis privalo sustoti. Tai gali nulemti tai, kad sunkvežimis išvyksta ne iš karto po įkrovos, o tik po vairuotojo poilsio.
3. Sandėlių darbo grafikai: Jei krovinys paruošimas pavėluoja arba sandėlis neužsidaro tinkamu laiku, išvykimas nukeliamas į kitą rytą. Naktinė įkrova yra retas išskirtinis atvejis.

Atvykimo laiko nustatymas

Atvykimo laikas nėra fiksuotas data ir valanda, kaip tai būna lėktuvų bilietuose. Jis yra laikotarpis, vadinamas "ETA" (Expected Time of Arrival – numatomas atvykimo laikas).

Įsivaizduokite situaciją: vairuotojas Vokietijoje patenka į 20 kilometrų eilę dėl avarijos. Jis praranda 3 valandas. Jis negali jas "pavogti" vėliau, nes turi laikytis greičio limitų ir poilsio režimo. Tokiu būdu, jeigu planuota atvykti antradienį 14:00, realybėje tai gali būti 17:00 arba vėliau. Esu matęs tūkstančius tokių situacijų, todėl visuomet patariu klientams planuoti savo procesus su 1 dienos atsarga, ypač jei kalbame apie gamybinę liniją, kur sustojimas gali kainuoti tūkstančius eurų.

Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad Olandijoje, kaip ir Vokietijoje, yra griežti taisyklės dėl vairuotojų poilsio sekmadieniais ir šventėmis. Jei atvykimas numatomas sekmadienį, sunkvežimis gali sustoti prieš uostą arba sandėlį ir laukti pirmadienio ryto, kol atsivers vartai.

Specifiniai dalykai: automobilių pervežimas

Pervežiant automobilius į Olandiją ar iš jos, laikas gali skirtis nuo standartinio krovinių pervežimo. Automobilių pervežėjai (autovežiai) turi savus apribojimus. Jei viename autovežyje yra 8–9 automobiliai, jų įkrovimas ir iškrovimas užtrunka geriau ilgiau nei standartinis krovinių įkėlimas šakute.

Be to, autovežiai dažnai važiuoja lėčiau dėl aukščio svorio centro ir apkrovos. Jie taip pat dažniau patenka į papildomus techninius patikrinimus, nes keliuose yra daugybė matavimo stočių, kurios tikrina, ar automobiliai tinkamai užfiksuoti, ar neviršijamas aukštis. Tai gali pridėti papildomų 4–6 valandų prie bendro kelionės laiko.

Ekspresiniai pervežimai

Klientas visuomet klauso: "Ar galima greičiau?" Atsakymas: taip, bet tai kainuoja. Ekspresinis pervežimas į Olandiją gali būti atliktas per 24–30 valandų. Tam reikalingas vairuotojų tandemas (du vairuotojai viename sunkvežimyje) arba specialus paskirties "kurjerinis" sunkvežimis, kuris gali važiuoti be sustojimų (keičiasi vairuotojai ne sustojant).

Tokiu atveju išvykimas vyksta iš karto po užsakymo patvirtinimo, o krovinys nenešioja kitų siuntų. Tai idealu spėjimo dalims gamybai arba avariniams atvejams, kai reikia pakeisti sugedusią įrangą. Tačiau šios paslaugos kaina yra 2–3 kartai didesnė nei standartinio pervežimo.

Sezoniniai svyravimai

Per dvidešimt metų pastebėjau aiškius ciklus. Ruduo ir pavasaris yra "aukso sezonai" logistikoje. Visi nori pervesti prekes prieš Kalėdas arba po žiemos pertraukos. Šiuo laikotarpiu Olandijos keliai yra itraukiami, o išvykimo laikai gali užtrukti ilgiau dėl to, sunkiau surandami laisvi sunkvežimiai.

Vasara turi savo niuansų – didelė karšta keliais gali priversti vairuotojus važiuoti lėčiau dėl techninių priežiūros reikalavimų (padangų ventiliacija, variklio perkaitimas). Žiema Olandijoje nėra labai šalta, tačiau sniegas ir ledas sukelia chaosą, nes šalis nėra parengta tokiam orui kaip Lietuva. Kelias centimetrų sniego gali paralyžiuoti Roterdamo apkrovas.

Kokios išvados galime daryti apie laiką?

Geriausias patarimas, kurį galiu duoti kaip ekspertas, yra šis: nevilkite. Kuo anksčiau užsakovate pervežimą, tuo tiksliau galime numatyti išvykimo laiką. Jei į Olandiją reikia vežti svarbią siuntą, planuokite atvykimą ne į konkrečią valandą, o į dieną (pvz., "trečiadienis / ketvirtadienis").

Tai sumažins stresą ir leis vairuotojui atlikti darbą saugiai, o ne skubėti pažeisdamas taisykles, kad tik atvyktų laiku. Saugumas ir planingumas logistikoje visada uždirba daugiau nei kelios valandos sutaupytos skubant.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek trunka standartinis krovinio pervežimas iš Lietuvos į Olandiją? Standartinis tarptautinio pervežimo laikas (FTL – pilna mašina) iš Lietuvos į Olandiją paprastai svyruoja nuo 2 iki 3 kalendorinių dienų. Tai apima įkrovą Lietuvoje, apie 20–24 valandų važiavimą (su poilsiais), bei iškrovą Olandijoje. Jei krovinys įkeliamas pirmadienį ryte, tikėtinas atvykimas yra trečiadienio dieną arba ketvirtadienio ryte. Verta atsižvelgti, kad tai yra vidutinis statistinis duomenys, o realus laikas gali skirtis priklausomai nuo eismo sąlygų Vokietijoje ir Lenkijoje bei sandėlių darbo režimo.

2. Kodėl pervežimas į Olandiją kartais trunka 4 dienas, nors atstumas toks pats? Tokia delsa dažniausiai susijusi ne su pačiu važiavimo greičiu, o su logistiniais niuansais. Jei tai yra dalinis krovinys (LTL), sunkvežimis turi surenkti kitas siuntas iš skirtingų siuntėjų prieš išvykstant. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Taip pat delsą gali sukelti poilsio dienos (sekmadieniai) arba šventės, kai vairuotojams draudžiama važiuoti, todėl sunkvežimis stovi laukdamas darbo dienos pradžios. Dar viena priežastis – vėlavimas prieš tai vykusiame užsakyme (pavyzdžiui, ankstesnis klientas vėlino iškrovą Vokietijoje).

3. Ar galima užsisakyti pervežimą, kuris atvyktų į Olandiją konkretų laiką (pvz., 10:00 ryto)? Techniškai tai įmanoma tik su ekspresiniais pervežimais, kurie kainuoja gerokai brangiau ir vykdomi su dviejų vairuotojų komanda. Standartiniuose pervežimuose logistikos kompanijos nurodo dieną arba dienos intervalą (pvz., nuo 8:00 iki 17:00 valandos). Fiksuoto laiko garantuoti neįmanoma dėl neprognozuojamų veiksnių: eismo įvykių, policijos patikrinimų ar ilgesnės užsienio muitinės procedūros (nors Schengen erdvėje jų mažiau, tačiau jos vyksta).

4. Kaip vairuotojo poilsio laikas veikia atvykimo laiką? Europos Sąjungos reglamentai (EEV) griežtai apibrėžia, kad vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 9 valandas per dieną (gali išsiimti 2 kartus per savaitę iki 10 valandų) ir privalo daryti 45 minučių pertraukas kas 4,5 valandos. Po 6 dienų darbo jis privalo padaryti 45 valandų savaitinį poilsį. Tai reiškia, kad net jei iki Olandijos liko tik 200 km, bet vairuotojui baigiasi legalus darbo laikas, jis privalo sustoti ir ilsėtis. Tai gali nulemti, kad krovinys atvyks rytoj, o ne šiandien.

5. Ar sunkvežimiai važiuoja per Olandiją sekmadieniais? Taip, sunkvežimiai gali važiuoti Olandijoje sekmadieniais, tačiau yra svarbus apribojimas: vairuotojams draudžiami komerciniai vairavimai sekmadieniais ir šventėmis nuo 00:00 iki 22:00 valandos. Tai reiškia, kad sunkvežimis negali būti įkraunamas ar iškraunamas šiuo laiku, o vairuotojas negali važiuoti vykdydamas komercinį užsakymą. Jei atvykimas numatomas sekmadienį, sunkvežimis dažnai sustoja artimiausioje stovėjimo aikštelėje ir laukia pirmadienio ryto, kad galėtų įvažiuoti į sandėlį.

6. Kiek laiko užtrunka sienų kirtimas kelyje į Olandiją? Kadangi Lietuva ir Olandija yra Schengen erdvėje, fizinės sienos patikros (pasų) nėra. Tačiau kelyje yra Vokietijos siena (su Lenkija arba Danija). Nors dažniausiai važiuojama "žaliaąja juosta", ten gali vykti atsitiktiniai muitinės arba policijos patikrinimai, ypač dėl nelegalių migrantų kontrolės arba prekybos su apribojimais (alkoholis, tabakas). Toks patikrinimas gali užtrukti nuo 30 minučių keleto valandų. Taip pat dažnai stovi eilės prie mokesčių mokėjimo vietų (pvz., Vokietijoje), nors dauguma sunkvežimių turi "Toll Collect" įrenginius.

7. Ar pervežimo laikas skiriasi priklausomai nuo to, į kurį Olandijos miestą vežame? Taip, skiriasi. Atstumas tarp skirtingų Olandijos miestų gali siekti iki 200–250 km. Pavyzdžiui, važiuojant į pietinę Olandiją (Mastrichtas) reikės nukeliauti daugiau, nei į šiaurinę (Amsterdamas) ar centrinius rajonus (Utrechtas). Tačiau didžiausią įtaką daro ne distancija pačioje Olandijoje, o tai, į kurį maršruto "galą" tenka važiuoti – ar tai yra uždaras pramoninis rajonas su blogomis privažiavimo keltuvėmis, ar modernus logistikos centras prie automagistralės.

8. Kuo skiriasi automobilių pervežimo laikas nuo krovinių pervežimo? Automobilių pervežimas (autovežiais) trunka šiek tiek ilgiau dėl techninių priežasčių. Autovežiai yra ilgesni (iki 18–20 metrų), todėl jiems sunkiau manevruoti miesto sąlygose ir juos dažniau stabdo greičio matavimo kameros.