Pervežimo trukmė į Olandiją: kodėl 20 valandų – tik tai statistika, o ne garantija?

Dirbdamas logistikos srityje daugiau nei du dešimtmečius, daugybę kartų girdėjau tą patį klausimą: „Kiek laiko užtruks krovinys nuvežti į Olandiją?“. Dažniausiai, kai klientui iškyla ši problema, jis jau yra girdėjęs standartinį atsakymą – apie 20 valandų. Tačiau, kaip kasdienis šios srities profesionalas, turiu pripažinti: šis skaičius yra kaip idealus temperatūros rodiklis – jis rodo vidutinę vertę, tačiau realybėje dažnai svyruoja viena ar kita kryptimi. Šiame straipsnyje noriu atskleisti, iš ko tiksliai susidaro tas laikas, kodėl vairuotojas gali vairuoti 20 valandų, o krovinys prie pirkėjo durų atsiranda tik po dviejų dienų, ir ką apie tai turėtų žinoti kiekvienas užsakymą inicijuojantis asmuo.

Logistika – tai ne tik fizinis judėjimas, tai sudėtingas procesas, kurį veikia daugybė kintamųjų. Nors atstumas nuo Lietuvos centro, pavyzdžiui, Vilniaus, iki Olandijos prekybos centrų, tokių kaip Roterdamas ar Amsterdamas, iš tiesų yra toks, kad techniškai jį įveikti galima maždaug per 18–20 valandų, tačiau tokia skaičiuoklė dažnai būna klaidinanti. Ji apima tik grynąjį vairavimo laiką be sustojimų, be apkrovos, be papildomų procedūrų ir, svarbiausia, be realiųjų sąlygų, kuriose turi veikti sunkvežimis.

Vertinant profesionalo akimis, reikia suprasti, kad „20 valandų“ yra techninis potencialas, o ne realus pristatymo terminas. Jei jums svarbu, kad prekės pasiektų gavėją laiku, turite ne tik žinoti šį skaičių, bet ir suprasti, kas slepiasi už jo. Kalbėsime apie tai, iš ko susideda kaina už greitį, kodėl Vokietijos autostrados yra vienos didžiausių „smėliadėžių“ planuotojams ir kaip tinkamas pasiruošimas gali sutrumpinti laiką kelias dienas. Taigi, panagrinėkime išsamiai, kas lemia pervežimo trukmę į Vakarų Europos širdį.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Olandiją

Šioje skiltyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kurie man teko girdėti iš klientų per ilgas metus. Čia rasite ne tik teorinius paaiškinimus, bet ir praktinius patarimus, padėsiančius geriau suprasti logistikos procesus.

1. Ar 20 valandų yra realus laikas nuvežti krovinią į Olandiją?

Techniškai taip, bet praktiškai – retai. Pasakykime taip: jei vairuotojas išvažiuoja iš Vilniaus, jo kelias į, tarkime, Tilburgą ar Eindhoveną iš tiesų trunka apie 1700–1800 km. Esant idealioms sąlygoms (vasarą, naktį, kai eismas retas, ir be jokių techninių problemų), vairuotojas gali įveikti šį atstumą maždaug per 20 valandų grynojo vairavimo. Tačiau logistikoje „grynas laikas“ nėra tas, kas klientui labiausiai rūpi. Klientui svarbus „laikas nuo durų iki durų“.

20 valandų nėra realus pristatymo terminas dėl keleto priežasčių. Pirmiausia, sunkvežimis negali vairuoti 20 valandų iš eilės be pertraukų – tai neįmanoma dėl saugumo ir įstatymų. Antra, prieš pradedant vairuoti, reikia užtrukti laiko pakrovimui. Įsivaizduokite, kad vairuotojas atvyksta prie jūsų sandėlio 8:00 ryte. Krovinio surinkimas, fiksavimas, dokumentų tvarkymas ir svėrimas gali užtrukti nuo 2 iki 4 valandų. Vėliau vairuotojas vairuoja, turi poilsio pertraukas, o atvykęs į Olandiją, gali susidurti su eile prie iškrovimosi vietos ar reikalavimu užregistruoti atvykimą iš anksto. Taigi, realus laikas, praėjęs nuo to momento, kai aš paduodu Jums prekes, iki momento, kai jas gauna Jūsų klientas, dažniausia svyruoja nuo 24 iki 30 valandų, o kartais ir ilgiau.

2. Kaip vairuotojo darbo laikas įtakoja pervežimo greitį?

Tai vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta. Sunkvežimių vairuotojai yra valdomi griežtų Europos Sąjungos reglamentų (EB 561/2006), kurie apibrėžia darbo ir poilsio laiką. Vairuotojas gali vairuoti ne ilgiau kaip 4,5 valandas iš eilės. Po to jis privalo padaryti 45 minučių pertrauką (kurią gali suskaldyti į 15 minučių ir 30 minučių). Taip pat, per parą vairuotojas negali vairuoti daugiau kaip 9 valandas (išskyrus atvejus, kai leidžiama pratęsti iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę).

Be to, kas 24 valandos vairuotojas privalo turėti 11 valandų nepažeidžiamo poilsio. Dabar paskaičiuokime: jei kelionė trunka 20 valandų, vairuotojas negali ją įveikti viena diena be pertraukų. Jis privalo sustoti pietums, privalo užteisti 11 valandų poilsio. Tai reiškia, kad 20 valandų kelionė realiai trunka mažiausiai vieną pilną dieną ir naktį, o jei atsižvelgtume į tai, kad vairuotojas gali pradėti darbą ne iškart, tai laikas didėja. Mano patirtis rodo, kad geriausias atvejis, kai vairuotojas pradeda vairuoti ankstyvą rytą, gali leisti atvykti į Olandiją kitą dieną popietę. Tačiau jei vairuotojas pradeda vėlai arba pasitaiko eismo įkrypimų, poilsio laikas gali sutrumpinti efektyvų vairavimo laiką, ir atvykimas uždelstamas iki kitos dienos rytą.

3. Kokie maršrutai paprastai naudojami ir kodėl Vokietijos eismas yra „butelio kaklis“?

Dauguma krovinių iš Lietuvos į Olandiją keliauja per Lenkiją ir Vokietiją. Tai trumpiausias ir ekonomiškiausias maršrutas. Tačiau jis turi savo pavojų – Vokietiją. Vokietijos autostrados (Autobahn) yra išsamiausiai užstatytos sunkvežimiais visoje Europoje. Nors daugelis jų neturi greičio apribojimų lengviesiems automobiliams, sunkvežimiai visada yra ribojami 90 km/h greičiu.

Daugiausia problemų sukelia ne greitis, o spūstys. Ypač intensyvus eismas būna šalia didžiųjų Vokietijos miestų ir pramoninių centrų, tokių kaip Berlynas, Hanoveris, Dortmundas, Esenas. Šie miestai yra tiesiogiai kelyje į Olandiją. Kelias A2, kuris veda į Nyderlandus, dažnai būna užstrigęs dėl avarijų, remonto darbų arba paprasčiausiai dėl per didelio krovininių automobilių srauto. Esu matęs situacijų, kai vairuotojas praranda 4–5 valandas vos tik viename Vokietijos ruože. Šis laikas neišvengiamai pridedamas prie tų 20 valandų. Be to, yra ir alternatyvus maršrutas per Čekiją, tačiau jis dažniau naudojamas, jei reikia apeiti Vokietijos mokesčius arba spūstis, tačiau jis yra šiek tiek ilgesnis ir brangesnis dėl kelių mokesčių (vinjetės).

4. Kiek laiko užtrunka pakrovimo ir iškrovimo procedūros?

Tai dažnai nepaisomas, tačiau kritiškai svarbus komponentas. Kai sakome „20 valandų“, mes dažnai pamirštame, kad krovinys turi būti padėtas į sunkvežimį. Profesionalioje logistikoje laikas, skiriamas pakrovimui ir iškrovimui, vadinamas „laiku prie rampų“. Standartiškai, tarptautinėje praktikoje laikoma, kad 1 valanda pakrovimui ir 1 valanda iškrovimui yra norma, tačiau realybėje tai dažnai būna utopija.

Jei prekės kruopščiai fiksuojamos (pavyzdžiui, švariųjų maisto produktų arba trapaus krovinio), tai gali užtrukti 2–3 valandas viename gale. Be to, dažnai pasitaiko „laukimo laiko“. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, tačiau ten nėra krautojo, arba rampos užimtos, arba dokumentai dar neparengti. Olandijoje sandėlių darbo laikas yra griežtai reglamentuotas – dažnai jie dirba tik iki 16:00 ar 17:00 valandos. Jei vairuotojas atvyksta 17:30, jis privalo laukti iki ryto. Tai reiškia, kad net jei vairuotojas vairavo kaip nulis ir įveikė kelą per 18 valandų, jei jis pavėlavo prie iškrovimo vietos net 30 minučių, pristatymas gali būti atidėtas visai naktį. Todėl, planuodami pervežimą, visada reikia atsižvelgti ne tik į vairavimo laiką, bet ir į galimybę įlipti į sandėlio darbo grafiką.

5. Kaip orų sąlygos arenoje (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija) veikia tranzitą?

Nepaisant to, kad sunkvežimiai yra masyvūs ir stabilūs, oras daro didelę įtaką greičiui, ypač žiemą. Maršrutas į Olandiją veda per geografinę platumą, kurioje žiemos būna gana griežtos. Lietuvoje ir Lenkijoje žiemą dažnai pasitaiko sniego audrų, šlapdros ar ledo. Vokietijoje, nors keliai prižiūrimi geriau, rytinėse šalies dalyse taip pat pasitaiko stiprių kritulių.

Kai keliai slidūs, vairuotojas privalo sumažinti greitį, ne tik dėl saugumo, bet ir dėl įstatymų. Didelės šlapdribos sukuria pavojingas sąlygas, ir 20 valandų kelionė gali tapti 24 ar 26 valandų kelione. Be to, rytas po šaltos nakties gali pridurti – reikia laukti, kol ištirps stiklai ar šildomas kėbulas sušils, kad būtų galima saugiai krauti šaltą (ar šiltą) krovinius. Vasarą kiltų problemų – smėlio audros, kurios taip pat gali stabdyti eismą, ypač A2 autostrados atkarpose.

6. Ar krovinio tipas (pavojingi kroviniai, šaldytuvai) keičia trukmę?

Absoliučiai taip. Klasikinis 20 valandų terminas galioja standartiniam „sausam“ kroviniui (boksas, paletės) kuris nereikalauja specialių sąlygų. Tačiau jei kalbame apie šaldytuvus (Fridge), situacija pasikeičia. Šaldytuvo vairuotojas turi ne tik vairuoti, bet ir nuolat stebėti temperatūrą. Dažnai kelyje reikia sustoti ir patikrinti, ar šaltoji agregatas veikia tinkamai, ar nėra avarijos. Be to, šaldytuvų prieiga prie rampų dažnai yra prioritetinė, tačiau ir ilgesnė, nes reikia prijungti elektros maitinimą netrukus atvykus.

Dar sudėtingiau yra su pavojingais krovinais (ADR). Jie turi griežtesnius maršrutus (kai kurie miestai juos draudžia), o vairuotojas turi daugiau atsakomybių. Jei vyksta techninis patikrinimas, ADR krovinių patikra trunka ilgiau. Taip pat, jei tai yra „Project Cargo“ (ypatingas, didelis krovinius), jo greitis visada bus lėtesnis dėl specialių lydinčių automobilių ir kelio apribojimų.

7. Kas daro „Groupage“ (dalinių krovinių) pervežimus tokiais ilgiais?

Daugelis mažesnių klientų renkasi dalinių krovinių pervežimą, kai viename sunkvežimyje susirenka keleto klientų prekės. Tai pigiau, tačiau lėčiau. Kodėl? Nes tada tas 20 valandų kelias turi tik vieną dalį – nuo Lietuvos iki Olandijos. Tačiau prieš tai ir po to vyksta papildomi procesai.

Tarkime, Jūsų krovinys turi nueiti į Vilniaus terminalą. Ten jis laukia, kol surinks visą mašiną (tai gali trukti 1–2 dienas). Tada mašina važiuoja į Olandiją. Atvykusą į Olandijos terminalą (pavyzdžiui, Roterdame), krovinys iškraunamas, vėl suskirstomas ir keliauja vietiniais sunkvežimiais prie galutinio gavėjo. Tai vadinama „tranzitiniu laiku“. Todėl dalinių krovinių atveju „20 valandų“ gali tapti 3–5 dienų istorija. Jei Jums svarbu greitis, visada rekomenduoju rinktis pilnos mašinos (FTL) variantą – tada Jūsų krovinys važiuoja tiesiai, nustodamas tik tuomet, kai sustoja vairuotojas poilsiauti.

8. Kaip Breksitas (ir kitos muitinės procedūros) veikia šį maršrutą?

Nors Olandija yra ES šalis, dažnai krovinių maršrutai gali būti sudėtingesni. Pavyzdžiui, jei krovinys atkeliauja iš Jungtinės Karalystės per Olandiją arba atvirkščiai, arba jei tai yra tranzitas per Olandiją į kitas šalis, muitinės kontrolės gali sukelti delsas. Net ir tiesioginiais pervežimais, jei yra klaidų dokumentuose (pvz., EX1 deklaracijos), sunkvežimis gali būti sulaikytas muitinėje.

Olandija yra vienas didžiausių uostų Europoje, todėl ten dirba labai griežta muitinė. Jei tranzitinis dokumentas (TIR ar CMR) yra neteisingai užpildytas, procedūros išsprendimas gali trukti nuo keleto valandų iki dienos. Mano patirtis rodo, kad daugiausia laiko prarandama ne dėl vairavimo, o dėl biurokratinių kliūčių. Todėl, užsakydamas pervežimą, visadatikrinkite, ar dokumentai yra tvarkingi – tai Jūsų geriausias draugas siekiant 20 valandų tikslo.

9. Kaip klientas gali padėti sutrumpinti pervežimo laiką?

Klientas dažnai mąsto, kad jo vaidmuo baigiasi tuomet, kai pasirašo sutartį. Tačiau tai netiesa. Klientas gali daryti daugybę dalykų, kad padėtų logistikos kompanijai. Pirmiausia – tikslumas. Jei suteikiate neteisingą adresą arba nepateikiate kontakto telefono, kurį gali paskambinti vairuotojas, prarandamas laikas ieškant vietos. Vairuotojas gali važinėti po pramoninį rajoną valandą, kol surastų tinkamą vartą.

Antra – pasiruošimas krovimui. Jei vairuotojas atvyksta, o darbuotojai dar pietauja arba keltuvai „užstrigę“ – tai laiko praradimas. Trečia – dokumentai. Jei reikia eksporto deklaracijos, užpildykite ją iš anksto. Ketvirta – lankstumas. Jei galite sutikti, kad vairuotojas atvyktų šiek tiek anksčiau arba vėliau, kad išvengtų spūsčių prie sandėlio, tai gali padaryti stebuklą. Klientas, kuris yra partneris, o ne tik užsakovas, visada gauna greitesnį ir kokybiškesnį paslaugą.

10. Ar verta mokėti daugiau už „skubų“ pervežimą?

Tai klausimas, kurį kiekvienas verslininkas užduoda sau, kai prekės reikalingas „vakar“. Standartinis pervežimas (tokiais 20–30 valandų terminais) kainuoja tam tikrą rinkos kainą. Tačiau jei reikalingas „Express“ pervežimas, taisyklės keičiasi. Skubaus pervežimo metu gali būti naudojama dviejų vairuotojų komanda.

Kodėl tai svarbu? Nes vienas vairuotojas gali vairuoti tik 9 valandas per dieną.