Pervežimo terminai į Olandiją: kodėl jie yra lankstūs, greiti ir ką tai reiškia jūsų verslui

Dirbant tarptautinės logistikos srityje, o ypač tarp Lietuvos ir Olandijos, dažnai girdimas vienas pagrindinis klientų susirūpinimas – laikas. Verslo pasaulyje, kur „just-in-time“ (tik laiku) principai nusprendžia sėkmę, kiekviena valanda gali būti verta tūkstančius eurų. Per dvidešimt metų, kuriuos praleidau šioje srityje, stebėjau, kaip vystėsi keliai, kaip keitėsi muitinės taisyklės ir, svarbiausia, kaip logistikos kompanijos išmokė pritaikyti prie savo klientų poreikių. Olandija – tai ne tik gėlių ir vėjo malūnų šalis, tai yra vienas didžiausių logistikos mazgų visoje Europoje. Dėl to pervežimo terminai į šią šalį yra ne tik greiti, bet ir pasižymi dideliu lankstumu, kurį dažnai pamirštame arba neįvertiname pakankamai.

Šiame straipsnyje norėčiau pasidalinti savo patirtimi ir paaiškinti, kaip tik veikia šiandieninė krovininių pervežimų dinamika į Olandiją. Mes neapsiribosime sausais skaičiais, o panagrinsime į procesus, leidžiančius mums siūlyti tokias paslaugas, kurios dar prieš dešimtmetį atrodė neįmanomos. Nesvarbu, ar esate didelė gamybos įmonė, eksportuojanti mašinas, ar mažas verslas, siunčiantis prekes į Amazon sandėlius Olandijoje, suprasti šių terminų mechanizmą yra būtina jūsų planavimo strategijai.

Svarbiausia žinoti, kad kai sakome „lankstūs ir greiti“, tai nereiškia, kad traukinys važiuoja greičiau, nei leidžia fizika. Tai reiškia, jog logistika tapo protingesnė. Mes pradedame naudoti duomenis, geriau suprantame eismo užterštumą, optimizuojame maršrutus ir efektyviau valdome krovininę techniką. Olandija, esanti geografiškai patogioje vietoje ir turinti puikų kelių tinklą, leidžia mums realizuoti šį potencialą maksimaliai.

Toliau pateikiame išsamią DUK (Dažnai Užduodamų Klausimų) dalį, kurioje atsakome į visus rūpimus klausimus apie terminus, lankstumą ir tai, kas slypi už užuolaidų tarptautiniame pervežime.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie pervežimus į Olandiją

1. Koks vidutinis standartinio krovininio pervežimo terminas iš Lietuvos į Olandiją?

Dirbant šioje srityje daugiau nei dvi dešimtmetis, suformulavau auksinę vidutinį standartinio pervežimo taisyklę. Paprastai, kai kalbame apie pilną sunkvežimio krovinį (FTL – Full Truck Load), terminas svyruoja nuo 24 iki 36 valandų. Tai atrodo labai greitai, ir taip yra, tačiau čia yra svarbių niuansų.

Šis terminas skaičiuojamas nuo to momento, kai vairuotojas pasiima krovinį ir yra paruoštas kelionei. Jei prekės pakraunamos Vilniuje ryte, vairuotojas gali būti Amsterdame ar Roterdame jau kitą rytą ar net vėliau tą pačią dieną (priklausomai nuo vairuotojo poilsio režimo). Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojas negali vairuoti be pertraukų. Reglamentai (pvz., tachografo duomenys) reikalauja 45 minučių pertraukos po 4,5 valandų vairavimo ir 11 valandų poilsio per 24 valandas. Todėl, nors atstumas tarp Vilniaus ir Amsterdamo yra apie 1600–1700 km, realus laikas kelyje, atsižvelgiant į poilsius, užtrunka apie 20–22 valandas. Likusios valandos skirtos pačiam pakrovimui ir iškrovimui. Jei krovinio paėmimas vėluoja (pavyzdžiui, dėl gaminimo vėlavimo), terminas automatiškai pasislenka.

Taigi, atsakymas paprastas: techniškai tai 1–2 dienos, tačiau planuoti reikia atsižvelgiant į tikslų pakrovimo laiką. Jei viskas vyksta pagal grafiką ryte, prekės Olandijoje yra jau antrąją dieną.

2. Ar „lankstūs terminai“ reiškia, kad galiu užsisakyti pervežimą paskutinę minutę?

Taip ir ne. Lankstumas logistikoje reiškia gebėjimą reaguoti į pokyčius, o ne stebuklingą atsiradimą iš niekur. Esu matęs situacijų, kai klientas skambina pietų metu ir prašo išvežti krovį tą pačią dieną. Dėl didelio Lietuvos ir Olandijos prekybos srauto, dažnai įmanoma rasti vairuotoją, kuris jau yra paruoštas važiuoti arba neturi užsakymo toje krypties.

Tai vadinama „užsakymu paskutinę minutę“ arba „spot“ rinka. Tokiu atveju terminas gali būti įgyvendinamas labai greitai – vairuotojas gali atvykti po 2–3 valandų po skambučio. Tačiau čia prasideda kompromisų zona. Paskutinės minutės užsakymai kainuoja brangiau, nes logistikos kompanija turi skubiai perplanuoti savo resursus arba kreiptis į subrangovus.

Be to, lankstumas taip pat reiškia galimybę keisti iškrovimo vietą ar laiką jau važiuojant. Pavyzdžiui, jei jūsų klientas Olandijoje paprašo atidėti prekių pristatymą vienom dienom vėliau dėl sandėlio pilnumo, patyręs ekspeditorius gali susitarti su vairuotoju, kad šis praleistų poilsį arba pasiimtų kitą krovinį tame pačiame regione, taip išlaikydamas terminus neprarandant laiko. Lankstumas – tai galimybė adaptuotis, o ne tik greitas startas.

3. Kaip atstumas ir maršrutas veikia greitį? Ar yra greitesnių ir lėtesnių kelių?

Maršrutas į Olandiją dažniausiai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra pagrindinė „aortų“, kuria eina didžioji dalis krovininių srautų iš Baltijos šalių. Nors Vokietija turi puikų autobobų (Autobahn) tinklą, kurioje nėra greičio apribojimų sunkvežimiams (jis fiksuotas – 80 km/h), eismo intensyvumas ten gali būti didžiulis.

Esu patyręs, kad kelių darbai Vokietijoje („Baustellen“) yra vienas dažniausių vėlavimų priežasčių. Jei maršrutas eina per Riūro sritį arba arti Hanoverio, tenka būti pasiruošusiems staigioms spūstims. Lankstumas čia pasireiškia per maršruto planavimą. Kartais, norint išlaikyti terminą, vairuotojas gali nukrypti nuo pagrindinio maršruto ir važiuoti aplinkkeliu, nors tai ir padidina kelią.

Taip pat yra ir alternatyvūs maršrutai, pvz., per jūrą – naudojant keltus iš Klaipėdos į Vokietiją ar Skandinaviją, tačiau dėl keltų grafikų tai dažnai būna lėčiau nei tiesioginis vairavimas per žemyną. Tiesioginis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra greičiausias sprendimas tiems, kuriems svarbiausia yra 24–36 valandų terminas. Tačiau net ir čia, naudojant modernias navigacines sistemas, kurios realiu laiku seka eismo situaciją, mes galime koreguoti maršrutą, kad išvengtume spūsčių ir išlaikytume pažadą terminui.

4. Kuo skiriasi dalinio krovinio (LTL) terminai nuo pilno krovinio?

Dalinio krovinio (LTL – Less Than Truck Load) pervežimas yra kur kas sudėtingesnis už pilną krovį. Kai vežate pilną sunkvežimį, jis važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Kai kalbame apie dalinį krovį, terminas „lankstus“ įgauna kitą prasmę.

LTL atveju sunkvežimis turi suvažiuoti į keletą vietų Lietuvoje (ar net Latvijoje, Estijoje), surinkti prekes, turi važiuoti į transitinį sandėlį (paprastai Lenkijoje ar Vokietijoje), kur kroviniai yra perpakuojami į kitą sunkvežimį, važiuojantį į Olandiją, o ten vėl iškraunamos kelios siuntos. Dėl šio „suėjimo“ proceso terminas ilgesnis – paprastai svyruoja nuo 3 iki 5 darbo dienų.

Ar tai reiškia, kad LTL yra lėtas? Ne būtinai. Jis yra lankstus kainos požiūriu. Jums nereikia mokėti už visą sunkvežimį, jei turite tik dvi paletes. Tačiau, jei jums reikalinga greitas pristatymas (pvz., per 24 valandas), LTL gali netikti, nebent naudosite specialų „ekspresinio suėjimo“ paslaugą, kuri yra brangesnė. Čia svarbu suprasti savo prioritetus: jei greitis – viskas, rinkitės FTL arba ekspresinį siuntą (kurį gali vežti nedidelis 3,5 tons sunkvežimis be jokių sustojimų), jei taupote biudžetą – LTL yra puikus pasirinkimas.

5. Kokios yra pagrindinės vėlavimų priežastys ir kaip jų išvengti?

Per 20 metų pamenu, kaip seniai vėlavimų priežastis būdavo blogas kelių dangos ar lėtas muitinės aptarnavimas. Šiandain situacija pasikeitė. Dabar dažniausiai vėlavimai kyla dėl organizacinių klaidų arba neprognozuojamų aplinkybių, tokių kaip avarijos ar uždaromi keliai.

Viena dažniausių klaidų – neteisingi arba nepilni dokumentai. Nors Lietuva ir Olandija yra ES erdvėje ir muitinės kontrolės paprastai nėra, vis tiek reikia turėti tvarkingus CMR sąskaitas, prekių deklaracijas, o jei prekės yra reglamentuojamos (pvz., alkoholis, tabakas, chemikalai ar maisto produktai), reikalingi sertifikatai. Jei vairuotojas atvyksta į iškrovimo vietą, o trūksta vieno lapo, gali tekti laukti kelias valandas arba dieną, kol dokumentai bus išsiųsti el. paštu.

Kita priežastis – sandėlių darbo laikas Olandijoje. Olandai labai laikosi darbo laiko ir planų. Jei vairuotojas atvyksta 15 minučių pavėluodamas į sandėlį, kuris uždaromas 17:00 valandą ir turi griežtus grafikus, gali būti nepriimtas. Tai reiškia, kad jis privalo laukti iki ryto. Kaip ekspertas, visada patariu savo klientams: patikrinkite iškrovimo vietos darbo laiką ir reikalavimus iš anksto. Lankstumas taip pat reiškia ir mūsų pareigą įspėti vairuotoją apie „anglių“ (time windows), kad jis galėtų planuoti poilsį taip, kad atvyktų būtent tada, kai reikia.

6. Ar galima užtikrinti pristatymą į konkretų laiką (pvz., tarp 8:00 ir 10:00 ryto)?

Absoliučiai. Tai yra vienas tobuliausių dalykų, kuriuos siūlo šiuolaikinė logistika, ir tai yra lankstumo aukščiausia forma. Užtikrintas pristatymo laikas (angliškai vadinamas „Time Slot“ arba „Just-In-Time delivery“) yra standartinis reikalavimas daugeliui Olandijos parduotuvių tinklų, gamyklų ir sandėlių.

Norint tai padaryti, mums reikia tiksliai suplanuoti maršrutą. Jei užsakymas yra FTL (pilnas krovinys), mes galime garantuoti, kad vairuotojas bus prie kliento durų, pvz., 8:00 ryto. Tai reikalauja, kad vairuotojas būtų gerai išpuoselėtas, poilsio valandas būtų paskaičiuotos taip, kad jis neprivažiuotų per anksti ir nepraleistų savo vairavimo laiko.

Tačiau čia yra vienas „risk“. Jei dėl eismo avarijos Vokietijoje vairuotojas pavėluoja 2 valandas, griežtas laikas gali būti praleistas. Tokiu atveju mums reikia greitai susisiekti su gavėju Olandijoje, pranešti api vėlavimą ir susitarti dėl naujo laiko. Olandai, nors ir yra disciplinuoti, yra labai pragmatiški – jei apie tai pranešama iš anksto ir aiškiai, jie dažnai gali susiderėti. Taigi, konkretaus laiko užtikrinimas įmanomas ir labai dažnai taikomas, tačiau jis reikalauja aukšto organizacijos lygio.

7. Kaip sezoniškumas veikia pervežimo terminus į Olandiją?

Olandija yra unikali savo sezoniniais srautais. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „FloraHolland“ aukcionas ir gėlių eksporto sezonas. Pavasarį ir prieš Motinos dieną bei Velykas, srautai į Olandiją (ir iš jos) išauga eksponentiškai. Taip pat nepamirškite maisto produktų, ypač daržovių ir vaisių, kuriuos Olandija perdirba ir išveža toliau.

Per šiuos pikus („Peak seasons“), kurie dažnai būna kovo-balandžio bei rugsėjo-spalio mėnesiais, terminai gali šiek tiek pasidaryti „tension“. Tai reiškia, kad nors standartinis 24 valandų terminas išlieka, „lankstumas“ mažėja – sunkiau rasti vietą paskutinę minutę, o transporto kainos šokteli.

Mano patarimas verslui: jei žinote, kad jūsų prekės yra susijusios su sezoniniu poreikiu (pvz., statybinės medžiagos pavasarį arba dovanos Kalėdoms), planuokite pervežimus kiek anksčiau. Net jei mes esame ekspertai ir turime didelį automobilių parką, per visiškai „užpildytą“ savaitę prieš Velykas rasti laisvą sunkvežimį gali būti iššūkis. Sekoniškumas nekeičia greičio pačioje kelionėje, bet jis keičia galimybių pasiekiamumą.

8. Ar technologijos padeda greičiau ir lankčiau vežti prekes?

Be abejo. Aš galiu drąsiai sakyti, kad per pastaruosius 5 metus technologijos padarė daugiau negu 15 metų prieš tai. Anksčiau vairuotojas sustodavo prie telefonų būdelės ir skambindavo dispetcheriui pranešti, kad atvyko. Dabar mes turime GPS stebėjimo sistemas realiu laiku.

Kas tai duoda klientui? Jis gali atidaryti programėlę arba portalą ir pamatyti, kur jo krovinys yra akimirksniu. Jei vairuotojas užstrigo spūstyje prie Berlyno, sistema tai automatiškai fiksuoja ir galime iš karto pranešti klientui, kad terminas pasislinks 1 valanda.

Be to, skaitmeniniai dokumentai (e-CMR) leidžia sumažinti popieriaus cirkuliavimą. Anksčiau vairuotojas turėjo fiziškai perduoti dokumentą, kuris tada keliaudavo paštu. Dabar viskas pasirašoma planšetėje, o klientas gauna originalą elektroniniu būdu iš karto po iškrovimo. Tai ne tik taupo laiką, bet ir sumažina klaidų tikimybę. Taip pat, naudojant dirbtinio intelekto maršrutų planavimo sistemas, mes galime prognozuoti, kur gali kilti problemų, ir iš anksto juos išvengti. Technologijos yra tas „tūrinas“, kuris leidžia mums būti lankstiais.

9. Kaip vežti pavojingas krovinius (ADR) – ar terminai skiriasi?

Pavojingų krovinių (chemikalai, degalai, aerozoliai) pervežimas į Olandiją yra gana dažnas, nes šalis turi didelę chemijos ir naftos perdirbimo pramonę (Roterdamo uostas). Čia terminai yra šiek tiek kitokie.

Techniškai sunkvežimis važiuoja ta pačia greičiu, tačiau yra daugiau apribojimų. ADR sunkvežimiai dažnai negali važiuoti tam tikrais keliais arba per miestų centrus tam tikromis valandomis (ypač Olandijoje, kur yra griežti aplinkosaugos reikalavimai). Taip pat, vairuotojai turi dažnesnes pertraukas.

Todėl, planuojant ADR pervežimą, terminas dažnai brėžiamas su atsarga. Jei įprastas krovinys gali būti pristatytas per 24 valandas, ADR krovinys dažnai planuojamas kaip 36–48 valandų, nors ir gali atvykti greičiau. Lankstumas čia reiškia galimybę suderinti specialius leidimus važiuoti naktį arba savaitgaliais, jei to reikalauja krovinio saugumas. Visada reikia deklaruoti ADR krovinius iš karto, nes ne kiekvienas vairuotojas turi teisę juos vežti, o tai riboja pasiekiamumą.

10. Ką daryti, jei prekės neatvykta nurodytu terminu?

Tai yra klausimas, kurį girdžiu retai, nes viskas paprastai vyksta sklandžiai, tačiau įvykus nesklandumui, reikia žinoti algoritmą. Pirma, nepanikuokite. Olandijos logistika yra patikima, o vėlavimai dažniausiai nedideli (1–3 valandos).