Pervežimo iš Olandijos į Lietuvą laikai yra patogūs ir lankstūs: Visas vadovas

Įvadas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau kaip du dešimtmečius, sugebėjau pastebėti vieną aiškiai išreikštą tendenciją: laikas tampa brangiausia preke, netgi brangesne nei pačių krovinių vertė. Verslo atstovai, kurie reguliariai užsisako prekes iš Nyderlandų (Olandijos), vis dažniau nebeklauso „kiek kainuoja“, o pirmiausia domina „kada tai bus pas mane“. Ir tai yra visiškai natūralu, nes šiuolaikinėje tiekimo grandinėje „just-in-time“ principas nėra tiesiog madingas žodis, o būtinybė išlikti rinkoje.

Nors atstumas tarp Olandijos ir Lietuvos nėra milžiniškas – apie 1500–1700 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus maršruto – šis kelias kerta keletą svarbių Europos logistikos mazgų. Daugelis klientų mano, kad pervežimas yra tiesiog vairuotojo kelionė iš taško A į tašką B. Tačiau kaip praktikas galiu pasakyti, kad tai yra sudėtingas procesas, kurį lemia ne tik fizinis atstumas, bet ir taisyklių, technologijų bei žmogiškojo faktoriaus derinys.

Šiame straipsnyje noriu nuoširdžiai ir profesionaliai papasakoti, kaip suformuojami pervežimo laikai iš Olandijos į Lietuvą, kodėl jie yra lankstūs ir kaip jūs, kaip klientas, galite valdyti šį procesą, kad jis tarnautų jūsų verslo, o ne trukdytų jo augimui. Suprasdami mechanizmus, galite ne tik planuoti savo sandėlius atsargoms, bet ir efektyviau derėtis su savo pirkėjais.

Olandija yra viena iš pačių efektyviausių šalių Europoje, kai kalbame apie logistikos infrastruktūrą. Čia yra vieni didžiausių uostų (Roterdamas) ir gerai išvystyta kelių tinkla. Tai reiškia, kad paprastai nėra techninių kliūčių pradėti pervežimą. Problemos arba privalumai dažniausiai kyla vėliau – planuojant maršrutą, derinant su kitais krovinais ar sprendžiant, ar reikalingas greitas pristatymas.

Svarbu pabrėžti, kad „patogūs ir lankstūs laikai“ nereiškia, kad krovinys gali atvykti bet kada. Tai reiškia, kad egzistuoja pakankamai daug galimybių (variantų), kad sukurtume individualų sprendimą, atitinkantį jūsų biudžetą ir skubą. Galite rinktis tarp ekonomiško, bet šiek tiek lėtesnio pervežimo dalinio krovinio būdu, arba brangesnio, tačiau garantuoto greito pristatymo atskiru automobiliu. Šis pasirinkimas ir suteikia jums laisvę jaustis saugiai.

Tolesnėje teksto dalyje panagrinėsime dažniausiai užduodamus klausimus, kurie kyla planuojant pervežimus šiuo maršrutu. Atsakymai į juos padės sužinoti visas niuansas, kurie dažnai lieka už kliento akies ribų, tačiau tiesiogiai įtakoja prekių atvykimą į jūsų sandėlio kiemą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks vidutinis pervežimo laikas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis laikas, apie kurį galima kalbėti kaip apie standartinį etaloną, svyruoja nuo 2 iki 4 dienų. Tačiau čia būtina padaryti svarbią pastabą: šis skaičius priklauso nuo to, ką vadiname „pradžia“. Jeigu pradžia yra tada, kai krovinys jau yra pakrautas į automobilį ir vairuotojas išvykęs, tai fizinis važiavimas truktų maždaug 24–30 valandų纯 (pure) vairavimo laiko. Bet mes turime atsižvelgti į vairuotojo poilsio režimus (tachografo duomenis). Pagal ES reguliavimas, vairuotojas privalo daryti pertraukas, todėl vienos krypties kelionė be sustojimų techninių priežasčių yra neįmanoma. Taigi, jei vairuotojas išvykia ryte iš Olandijos, į Lietuvą jis gali atvykti antrą dieną arba trečios dienos ryte. Jei kalbame apie dalinių krovinių (kai viename automobilyje kelių klientų siuntos) terminus, čia prie eilės eina surinkimo (konsolidacijos) laikas Olandijos terminale, kuris gali užtrukti 1–2 dienas. Todėl realiame pasaulyje, užsakovas turėtų planuoti 3–4 dienas nuo užsakymo patvirtinimo iki prekių pristatymo.

2. Kuo skiriasi dalinių krovinių (LTL) ir pilnaverčių krovinių (FTL) pervežimo laikai?

Tai vienas esminių dalykų, apie kurį klientai dažnai net neįsivaizduoja. Pilnavertis krovinys (FTL – Full Truck Load) reiškia, kad automobilis yra skirtas tik jums. Vairuotojas atvyksta pas siuntėją, krauna ir važiuoja tiesiai į paskirties vietą (Lietuvą). Šiuo atveju laikas yra labiausiai prognozuojamas ir lankstus – galime derinti tikslią išvykimo ir atvykimo valandą. O dalinių krovinių (LTL – Less than Truck Load) atveju situacija kitokia. Logistikos kompanija turi surinkti kelias siuntas į vieną automobilį, kad maršrutas būtų ekonomiškai naudingas. Tai reiškia, kad jūsų krovinys gali šiek tiek „palaukti“ terminalo, kol surinkamos kitos prekės iš kitų Olandijos vietovių. Be to, LTL maršrutuose dažnai būna tarpinės sustojimo vietos (pvz., Vokietijoje ar Lenkijoje) iškrauti kitiems klientams. Tai prailgina kelionę, tačiau leidžia žymiai taupyti. Jei laikas ne yra kritinis, LTL yra puikus sprendimas dėl savo kainos ir lankstumo – galima siųsti net labai mažus kiekius (vieną paletę).

3. Ar galima užtikrinti pervežimą per 24 valandas (ekspresas)?

Taip, tai visiškai įmanoma, ir tokių užsakymų atliekame nemažai, ypač kai važiuoja svarbios techninės detalės gamybai ar prekės, kurios gali sugesti. Tačiau tokia paslauga yra brangesnė ir reikalauja specialios organizacijos. Norint pristatyti krovinį per 24 valandas, mums dažniausiai tenka naudoti ne vieną vairuotoją, o du viename automobilyje (vienas vairuoja, kitas ilsisi). Be to, reikia tiksliai suderinti lošimo vietą Olandijoje – klientas turi būti pasirengęs pakrauti be vėlavimo. Jeigu kalbame apie ekspresinius pervežimus, mes nebeplanuojame „patogių laikų“, o dirbame pagal sekundinių laikrodį. Tai yra aukščiausio lygio paslauga, kuria pasitiki didžiosios pramonės įmonės, kuriems gamybos sustabdymas kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Taigi, lankstumas čia pasireiškia per galimybę pasirinkti toką greitį, kokį šiuo metu leidžia jūsų biudžetas ir skubumas.

4. Kokius veiksnius lemia vairuotojo darbo laikas ir poilsis?

Nepaisant to, kad mes norėtume važiuoti kuo greičiau, egzistuoja griežti teisiniai apribojimai, reguliuojantys vairuotojų darbo laiką. Europos Sąjungos taisyklės nustato, kad vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 4,5 valandas be pertraukos. Po to privalo padaryti 45 minučių pertrauką. Taip pat per parą negalima dirbti daugiau kaip 9 valandas (išskirtiniais atvejais 10 valandų), o per savaitę – ne daugiau kaip 56 valandas. Po savaitės vairuotojas privalo ilgiau ilsėtis (45 valandų). Tai reiškia, kad net jeigu atstumas yra trumpas, vairuotojas gali būti priverstas sustoti dėl poilsio laiko, o tai automatiškai „uždės“ vieną papildomą dieną į kelionės laiką. Patyręs ekspeditorius moka įsiskaityti šias valandas į grafiką, tačiau klientui svarbu žinoti, kad kartais vėlavimas nėra kaltė – tai saugumo užtikrinimas.

5. Kaip metų laikas ir oro sąlygos veikia pervežimo laikus?

Nors Olandija ir Lietuva yra panašios klimato zonose, kelyje, kertant Vokietiją ir ypač Kalnų (Alpių) regionus arba vėlesniu etape Lenkiją, oras gali sukelti netikėtumų. Žiemos periodu, ypač lapkričio–kovo mėnesiais, sniego audros ar ledas Vokietijos autostradose gali sukelti didelių spūsčių. Tokiu atveju, net jeigu vairuotojas vairuoja saugiai ir laikosi greičio, jis gali užstringti spūstyje kelias valandas ar net visą dieną. Tai yra neprognozuojamas veiksnys, tačiau jis tiesiogiai veikia laiką. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad šaltuoju metų laiku kai kurie kroviniai gali reikalauoti specialios apsaugos (termo uždaigos), o tai gali šiek tiek sulėtinti pakrovimo-iškrovimo procesus. Vasarą problemų kelia dažnai karščio bangos, kai reikia vengti siųsti temperaturai jautrius produktus be specialių priemonių. Visgi, šiuo atveju „lankstumas“ reiškia galimybę keisti maršrutą (pvz., važiuoti šiauriau ar piečiau) išvengiant sunkių orų zonų.

6. Kodėl maršrutas per Vokietiją ir Lenkiją laikomas optimaliu, bet kartais sudėtingu?

Standartinis maršrutas iš Olandijos į Lietuvą eina per Vokietiją (per Hanoverį, Berlyną) ir per Lenkiją (Ščecinas, Poznanė, Varšuva, Balstogė). Tai yra trumpiausias ir efektyviausias kelias. Vokietija turi puikų kelių tinklą (autobanus), tačiau juose taikomi mokesčiai už naudojimąsi, o taip pat dažnai vyksta remonto darbai ir ribojamas greitis (bauda už greičio viršijimą yra labai didelė). Lenkijoje situacija šiuo metu gerėja – kelių kokybė sparčiai artėja prie Vakarų Europos standartų, tačiau čia taip pat dažnai vyksta dideli statybos objektai. Be to, Lenkijoje transporto srautai yra labai intensyvūs. Tas pat „lankstumas“, apie kurį kalbame, pasireiškia per galimybę pasirinkti alternatyvų maršrutą, jeigu pagrindiniame kelyje įvyko avarija ar didelė spūstis. Kartais, jei spūstis Vokietijoje baisi, verta šiek tiek nukrypti pro Čekiją, nors tai ir prailgina kelią. Mūsų užduotis – stebėti situaciją realiu laiku ir vesti vairuotoją geriausiu keliu.

7. Kaip krovinio paruošimas įtakoja greitį?

Dažnai klientai kaltuoja transporto kompaniją dėl vėlavimo, tačiau problema glūdi krovinio paruošime. Jei prekės yra sukrautos ant standartinių europaletų (120x80 cm) ir užfiksuotos (apvyniotos) stretch plėvele, pakrovimas trunka 30–60 minučių. Tačiau jei atvyksta vairuotojas, o siunta yra nepakuota, sumaišyta arba netelpa į standartinę erdvę (pvz., per ilga), prasideda problemos. Vairuotojas negali išvykti, kol krovinys nėra saugiai užfiksuotas. Jei reikia laukti, kol sandėlio darbuotojai susirinks ir užpaks prekes, tai gali „suvalgyti“ pusę dienos. Lankstus laiko planavimas reiškia ir tai, kad klientas turi būti pasirengęs. Patariu visada tiksliai nurodyti prekių matmenis ir svorį bei užtikrinti, kad jie bus paruošti vairuotojui atvykus. Smulkus dalykas – pakrovimo galia. Jei jūsų sandėlyje nėra keltuvo, o vairuotojas atvažiuoja be savo (kas dažnai būna važiuojant į Olandiją ir laukiant grįžtant), laikas dingsta laukiant keltuvo išsinuomos.

8. Ar dokumentų tvarkymas gali prailginti pervežimo laiką?

Kadangi abiej šalys narės (Nyderlandai ir Lietuva) yra Europos Sąjungoje ir Schengeno erdvėje, muitinės kontrolės (deklaravimo) paprastai nėra. Tai didelis privalumas, leidžiantis taupyti valandas ir net dienas. Tačiau tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Turi būti paruoštas standartinis rinkinys: prekių-paslaugų pervadinimo SF (sąskaita-faktūra), pakavimo sąrašas (packing list) ir, jei reikalinga, kilmės sertifikatas arba specialūs leidimai (pvz., cheminių medžiagų vežimui). Jeigu dokumentuose yra klaidų (neteisingas MV kodas, svorio skirtumas, neaiškus prekių pavadinimas), tai gali sukelti problemų ne tik kontrolės metu (jei bus atsitiktinė patikra), bet ir vėliau – apmokestinimo ar atsiskaitymo su klientu etapu. Taip pat, jei prekės yra iš trečiųjų šalių (pvz., iš Azijos atvykusios į Olandijos uostą), tai reikalauja papildomų T1 dokumentų užbaigimo procedūrų. Jei tai ne padaryta laiku, krovinys negali išvykti iš Olandijos. Todėl dokumentų tvarka yra būtina sąlyga greitam pervežimui.

9. Kaip sekamas krovinys ir kaip tai padeda planuoti laiką?

Anksčiau, prieš 20 metų, tekdavo laukti skambučio iš vairuotojo, kad sužinotume, kur jis yra. Dabar technologijos suteikia begalę lankstumo. Mes naudojame GPS sekimo sistemas, kurios leidžia matyti automobilio padėtį realiu laiku. Klientas gaus pranešimą, kai krovinys pakrautas, kai jis kerta sieną (pvz., Lenkijos-Vokietijos) ir kai artėja prie iškrovimosi vietos. Tai leidžia klientui nebesėdėti biure ir laukti, o planuoti savo ar savo darbuotojų laiką – žinoma, kad reikia būti sandėlyje rytoj 10:00 valandą. Be to, galimybė matyti vairuotojo veiklą (ar jis važiuoja, ar ilsisi) padeda sužinoti, ar nėra vėlavimo priežasčių. Šis skaidrumas sukuria pasitikėjimą ir leidžia operatyviai reaguoti į pokyčius.

10. Kaip pasirinkti geriausią laiko variantą, jei biudžetas ribotas?

Jei biudžetas yra svarbiausias faktorius, o skubos nėra, rekomenduoju rinktis dalinių krovinių (LTL) variantą su 3–4 dienų terminu. Tai leidžia sumokėti tik už užimtą vietą automobilyje, o ne už visą mašiną. Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad kai kurios dienos savaitėje yra brangesnės (pirmadienis, penktadienis). Jei galima pakrauti krovinį antradienį arba trečiadienį, kaina gali būti žemesnė, o laikas - tas pats. Kitas būdas taupyti – derėtis su siuntėju Olandijoje dėl lankstesnio išvežimo laiko.