Pervežimo iš Olandijos į kitas šalis laikas: išsamus kelionių trukmės vadovas

Įvadas

Olandija (Nyderlandai) yra vienas svarbiausių logistikos mazgų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Roterdamo uostas, kuris daugelį dešimtmečių išlieka didžiausiu uostu Europoje, yra tikras „širdies smūgis“ prekybai, tačiau kasdienis krovinių pervežimas keliais irgiai yra itin intensyvus. Dirbęs šioje srityje daugiau kaip dvidešimt metų, galiu drąsiai pasakyti: laiko vertinamas yra ne pagal atstumus žemėlapyje, o pagal tai, kiek realių kliūčių gali kilti kelyje. Klientai dažnai klausia: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti į Lietuvą?“ arba „Kodėl vairuotojas stovi sienos kelyje?“. Atsakymai nėra taip paprasti kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus aspektus, lemiančius krovinių pervežimo trukmę iš Olandijos į kitas šalis. Mes ne tik pateiksime standartinius terminus, bet ir paaiškinsime, kodėl jie gali keistis, ką reiškia tinkliniai pervežimai (groupage) ir kodėl vairuotojo poilsis yra tokia svarbi laiko sąskaitos dalis. Suprasti šiuos niuansus – tai pirmas žingsnis link sėkmingo ir be streso verslo planavimo. Nesvarbu, ar perkate mažą partiją prekių iš Eindhoveno sandėlio, ar planuojate didelę projekcinę siuntą iš Roterdamo – laikas yra pinigai, o tikslus jo planavimas yra mūsų kartu sukuriamos vertės dalis.

Svarbu prisiminti, kad Olandija yra geografiškai labai patogi, tačiau jos infrastruktūra yra apkrauta. Koncentracija čia milžiniška, todėl net ir trumpi atstumai gali užtrukti ilgiau dėl didelio eismo intensyvumo, ypač pietinėje šalies dalyje, ties Maasvlakte arba netoli Vokietijos sienos. Kelionės trukmę lemia ne tik fizinis atstumas, bet ir dokumentų tvarkymas, muitinės procedūros (jei keliaujama į ne ES šalis) bei techninė būklė.

Toliau pateikiame išsamų atsakymų į dažniausiai užduodamus klausimus, kurie padės jums suformuoti realų lūkesčį apie jūsų siuntos kelią.

DUK

1. Kiek vidutiniškai trunka krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą, Latviją ir Estiją?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, ypač tarp Baltijos šalių verslininkų, kurie intensyviai prekiauja su Olandija. Vidutiniškai, kalbant apie pilną sunkvežimio (FTL – Full Truck Load) pervežimą, kelionė iš Olandijos centro (pvz., Utrechto ar Amsterdamo zonų) iki Lietuvos trunka apie 24–30 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau logistikoje negalime vadovautis tik vairavimo laiku.

Įtraukus vairuotojų poilsio laikus (pagal ES reglamentas, vairuotojas privalo padaryti 45 minučių pertrauką po 4,5 valandos vairavimo ir 11 valandų poilsio per parą), reali kelionės trukmė išauga iki 1,5–2 dienų. Jei siunta išsiunčiama pirmadienį ryte, dažniausiai ji gali būti pristatyta į Lietuvą jau antradienio vakare arba trečiadienio ryte. Į Latviją (ypač į Rygą ar kitas rytines vietas) reikėtų pridėti dar 3–5 valandas, o į Estiją – dar 2–3 valandas. Tačiau tai „idealus“ scenarijus. Praktiškai dažnai pasitaiko, kad vairuotojas pradeda dieną ne iš ryto, o po pietų, dėl ko pristatymas gali atidėti papildomą parą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad dauguma pervežėjų renkasi maršrutą per Vokietiją (A1 autostradą), kurioje dažnai būna eismo spūsčių, ypač ties Ruhr sritimi arba prie Hamburgo. Todėl saugiau planuoti 2–3 dienų terminą tarp užsakymo patvirtinimo ir prekių pristatymo galimo.

2. Kiek laiko užtrunka pervežimas į kaimynines šalis, pvz., Vokietiją ar Belgiją?

Kadangi Olandija dalija sieną su Vokietija ir Belgija, šie pervežimai yra greičiausi ir dažniausi. Vokietija yra pagrindinė tranzitinė šalis, todėl maršrutai čia yra išvystyti geriausia. Į Vokietijos vakarines ir šiaurines žemes (pvz., Šiaurės Reinas-Vestfalija, Žemutinė Saksonija) prekės gali pasiekti per 4–6 valandas nuo išsiuntimo momento. į pietines Vokietijos dalis (Bavarija, Badenas-Viurtembergas) kelionė užtrunka ilgiau – nuo 8 iki 10 valandų, priklausomai nuo konkrečios vietos ir eigo situacijos.

Belgija yra geografiškai artima, o jos infrastruktūra panaši į olandiškąją. Į Briuselį, Antverpeną ar Lježą keliaujama 2–4 valandas. Čia svarbiausias veiksnys ne atstumas, o galimybės užstrigti miestuose arba antverpeniečių uosto zonose, kur taip pat yra didelis koncentracijos. Taip pat svarbu prisimti, kad šios šalys yra Beneliukso unijos dalis, todėl jų nereikia praeiti per muitinę, kas žymiai pagreitina procesą. Trumpi atstumai leidžia organizuoti net ir tąsų pervežimą tą pačią dieną, jei užsakymas pateikiamas anksti ryte.

3. Kuo skiriasi pilnos mašinos (FTL) ir tinklinio pervežimo (LTL) laikas?

Tai esminis dalykas, kurį klientai dažnai supainioja. FTL (Full Truck Load) – tai kai visa sunkvežimio priekaba yra užpildyta vieno kliento kroviniu. Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo į gavėją sustodamas tik dėl privalomų poilsių ar degalinių. Tai yra greičiausias ir labiausiai prognozuojamas būdas.

LTL (Less than Truck Load) arba dar vadinamas tinkliniu pervežimu (groupage), yra situacija, kai vienoje priekaboje vežami kelių skirtingų klientų kroviniai. Čia laiko skaičiavimas pasidaro sudėtingesnis. Prieš pradedamas važiuoti į tikslo šalį, vairuotojas turi surenkti (konsoliduoti) krovinius iš įvairių Olandijos sandėlių ar gamyklų. Tai gali užtrukti 1–2 dienas. Tada, atvykus į tikslo šalį (pvz., Lietuvą), vairuotojas ne tik iškrauna jūsų siuntą, bet ir važiuoja iškrauti kitų klientų siuntas, o galbūt ir pasiima naujus krovinius atgal.

Todėl LTL pervežimo terminas dažnai svyruoja nuo 3 iki 7 dienų, nors fizinis kelionės laikas galėtų būti tik 2 dienos. Jei jums skubu, visada verta pasirinkti pilnos mašynos arba dalinės priekabos (pvz., 3–4 europaletečių) variantą, kuris leidžia išvengti konsolidacijos sandėliuose.

4. Kaip „Brexit“ paveikė pervežimo laikus į Jungtinę Karalystę?

Iki 2021 metų pradžios pervežimas iš Olandijos į Angliją buvo beveik tas pats kas į Belgiją – paprastas ir greitas. Tačiau po „Brexit“ situacija pasikeitė drastiškai. Dabar, net ir jei keliaujama iš Olandijos (ES) į JK (ne ES), privaloma praeti muitinės procedūras. Tai reiškia, kad prieš įvažiuojant į keltą arba Eurotunelį (prancūziškoje ar olandiškoje pusėje), turi būti pateikti visi dokumentai: eksporto deklaracija, GB numeris ir t.t.

Jei dokumentai yra tvarkingi, tai papildomai užtrunka apie 1–2 valandas. Tačiau jei dokumentuose yra klaidų arba trūksta kokių nors sertifikatų (pvz., sanitario veterinio kontrolės maisto produktams), sunkvežimis gali būti sulaikytas. Tokios delsos gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Be to, pačios keltų ir Eurotunelio vietų užsakymas tapo sudėtingesnis. Per šventes arba didesnio prekybos laikotarpius vietų stoka gali atidėlioti išvykimą iš Olandijos dar parą. Taigi, dabar į JK planuokite ne 1 dieną (kaip anksčiau), o 2–3 dienas, atsižvelgiant į dokumentų paruošimą.

5. Kiek laiko užtrunka pervežimas į Pietų Europą (Ispanija, Italija, Portugalija)?

Pietų Europos kryptys yra ilgiausios ir sudėtingiausios, jei keliaujama iš Olandijos. Į Ispaniją atstumas yra apie 1500–2000 km, atsižvelgiant į maršrutą (per Prancūziją arba per Vokietiją ir Šveicariją). Grynas vairavimo laikas svyruoja nuo 18 iki 24 valandų, tačiau realus laikas su poilsiais yra 2–3 dienos. Svarbių kliūčių gali kilti Alpėse (jei keliaujama per Šveicariją ar Austriją), kur reikia mokėti mokesčius už vinius, o žiemą kelyje gali būti slidžia.

Į Italiją, ypač į šiaurinę jos dalį (Milanas, Turinas), važiuojama greičiau – apie 12–14 valandų vairavimo, t.y. 1,5–2 dienos. Tačiau jei reikia važiuoti į pietinę Italiją (Neapolis, Sicilija), prisideda keltų laukimas arba ilgi važiavimijos per Italijos autostradas, kurios dažnai užsikemša. Portugalija yra dar toliau nei Ispanija, todėl ten reikia skirti 3–4 dienas. Šiuose maršrutuose labai svarbu tinkamai suplanuoti vairuotojo darbo laiką, nes jo viršijimas gali baigtis dideliais baudais ir ilga priverstine pauze.

6. Kaip metų laikas ir orų sąlygos veikia kelionių trukmę?

Dauguma klientų mano, kad oras veikia tik tuomet, kai keliauja sniegas. Tačiau logistikoje sezonumas yra kasdieninis realybė. Žiemą, net jei Olandijoje nėra sniego, Vokietijoje ar Lenkijoje gali būti šlapdriba, dėl ko eismo intensyvumas sumažėja, o kelionės trukmė padidėja. Be to, sunkvežimiams žiemą taikomi apribojimai (pvz., kai kuriose Vokietijos vietose reikia naudoti žieminę padangų įrangą, o jos trūkumas gali stabdyti pervežimus).

Vasara turi savo iššūkius – atostogų sezonas. Liepos–rugpjūčio mėnesiais didelės dalies Europos automagistralių (ypač link Vokietijos jūros pakrantės, Italijos ar Prancūzijos) eismo intensyvumas išauga dvigubai. Statistiniai duomenys rodo, kad vasarą vidutinė kelionės trukmė pailgėja 10–15 proc. Taip pat reikia atsižvelgti į kalendorines šventes. Pavyzdžiui, Kalėdos ir Velykos yra tokios šventės, kai vairuotojai turi ilgas poilsio atostogas, todėl sandėliai dažnai uždaromi savaitę anksčiau, o paskutinis išvežimas vykdomas gerokai anksčiau nei įprasta. Planuodami pervežimus švenčių laikotarpiu, visada turėkite maržą bent 2–3 dienoms.

7. Kokia įtaka laikui turi vairuotojo darbo ir poilsio reglamentai?

Tai techninis, bet labai svarbus dalykas. Europos Sąjungoje galioja griežti vairuotojų darbo laiko reglamentai, kurie kontroliuojami skaitmeninių tachografų pagalba. Vairuotojas gali vairuoti tik 4,5 valandas iš eilės, po to turi padaryti 45 minučių pertrauką. Per parą jis gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (gali išplėsti iki 10 valandų du kartus per savaitę). Po savaitės vairuotojas privalo atlikti 45 valandų poilsį (nepaliestą).

Ką tai reiškia klientui? Jei kelionė į tikslo vietą trunka 20 valandų, vairuotojas negali tai nuveikti per vieną dieną be ilgos pertraukos. Jis privalo sustoti ir miegoti. Jei jis atvyksta į paskirties vietą per dieną, bet jo 9 valandos pasibaigia, jis negali įvažiuoti į privažiavimą ir iškrauti krovinio, jei tai užtruksia ilgai, o jam reikės poilsio. Kartais tai reiškia, kad krovinys, kuris galėtų būti pristatytas antradienio 23:00 valandą, realiai bus iškrautas tik trečiadienio ryte, kai vairuotojas pradeda naują darbo dieną. Profesionali logistikos kompanija visada apskaičiuoja šias „miego“ pauzes į pristatymo terminą.

8. Kaip ilgai trunka krovinių išsiuntimas iš Olandijos uostų (pvz., Roterdamo) į giliąją žemyną?

Roterdamas ne tik didžiausias, bet ir efektyviausias uostas. Tačiau čia taip pat veikia eilės. Kai laivas atplaukia, konteineriai turi būti iškrauti, pervežti į terminalą ir paskui užkrauti ant sunkvežimio. Šis procesas, vadinamas „terminal handling“, gali užtrukti nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo uosto užimtumo. Jei laivas atvykta penktadienį, labai tikėtina, kad sunkvežimis galės išvykti tik pirmadienį.

Toliau, kai krovinys jau ant sunkvežimio, jis turi būti paruoštas dokumentiniu požiūriu (customs clearance). Jei tai yra importo krovinys į ES (iš Azijos ar Amerikos per Olandiją), reikia atlikti importinę muitinės procedūrą. Jei dokumentai nėra pateikti iš anksto, tai gali užtrukti papildomą dieną. Todėl, jei perkate prekes iš Azijos ir jos atvyksta į Roterdamą, neskubėkite skaičiuoti laiko nuo atvykimo datos – pridėkite 3–5 dienas uosto ir muitinės procedūroms, prieš pradedant skaičiuoti kelionę į galutinę paskirties vietą.

9. Ar galima užtikrinti pristatymą į konkrečią valandą?

Tai klausimas, su kuriuo susidaužome dažniausiai. Klientai nori būti tikri, kad vairuotojas atvyks rytoj 10:00 valandą. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose „fixed time“ (fiksuotas laikas) yra labai retas ir brangus paslaugos tipas. Pervežėjai dažniausiai suteikia terminus pvz., „nuo iki“ (pvz., nuo antradienio iki trečiadienio) arba tik pristatymo dieną.

Kodėl taip? Todėl, kad mes negalime užtikrinti, kad nebus avarijos autostradoje, kad nebus policijos patikros, kad nebus techninio gedimo arba kad klientas prieš mus neužtruks valandą iškrauti ankstesnio krovinio. Vieno uždelstas iškrovimas gali sujaukti visą dienos grafiką. Jei jums būtina gauti prekes tiksliu laiku, reikia tai aptarti iš anksto ir dažniausiai tai reikalauja ekskursinio tipo pervežimo (kai vairuotojas važiuoja tiesiai ir laukia, kol iškraunate, kas kainuoja daugiau). Standartinėje logistikoje tolerancija yra +/- 4–6 valandos nuo numatomo laiko.

10. Kas daro įtaką greičiausiam pristatymui – dokumentai ar fizinis atstumas?

Mano praktika rodo, kad blogai paruošti dokumentai gali stabdyti krovinį geriau nei bet kokia fizinė kliūtis. Jei vairuotojas važiuoja 2000 km maršrutą, jis juda. Bet jei prie sienos arba prie iškrovimo vietos paaiškėja, kad trūksta vieno lapelio (pvz., pakavimo sąrašo, deklaracijos, licencijos), sunkvežimis stovi vietoje. Tokių „stovių“ trukmė gali būti nuo valandos iki kelių dienų.

Olandijoje dokumentų paruošimas yra aukšto lygio, tačiau klaidos įvyksta. Pavyzdžiui, neteisingai nurodytas svoris ar prekių kodas (HS kodas) gali sukelti muitinės įtarimus. Todėl, norint užtikrinti greičiausią galimą pristatymą, klientas turi pateikti tikslius ir išsamius duomenis ne vėliau kaip prieš išvežimą.