Pervežimo į Olandiją tvarkaraštis – patogūs išvykimo laikai ir logistikos subtilybės

Įvadas

Olandija, arba Nyderlandai, jau dešimtmečiais yra viena svarbiausių prekybos sričių visoje Europoje. Šio šalies uostai, ypač Roterdamas, bei išvystyta kelių infrastruktūra verčia verslus ir privačius asmenis nuolat kreiptis į krovinių pervežimo paslaugas. Per mano dvidešimtmetę patirtį tarptautinių pervežimų srityje dažniausiai girdimas klausimas ne susijęs su kaina ar krovinio saugumu (nors tai irgi svarbu), o būtent su laiku. Kada krovinys išvyksta? Kada jis atvyks? Kaip suplanuoti savo veiklą taip, kad nebūtų stagnacijos?

Tvarkaraštis – tai ne tik datos ir valandos lentelė. Tai sudėtingas logistikos mechanizmas, kuriam įtakos turi ne tik geografinis atstumas, bet ir vairuotojų darbo laiko apribojimai, eismo intensyvimas Vokietijoje ir Lenkijoje, bei galiausiai – patys Olandijos gavėjai, kurie savo sandėliuose dirba griežtai pagal grafikus. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo žiniomis, kaip suformuojami pervežimų į Olandiją tvarkaraščiai, ką reiškia „patogūs išvykimo laikai“ ir kodėl profesionalus planavimas gali sutaupyti ne tik nervų, bet ir pinigų.

Rinkoje egzistuoja du pagrindiniai pervežimo modeliai: reguliarios reisai (linijinės transporto priemonės) ir užsakomieji reisai. Kiekvienas iš jų turi savo specifiką. Reguliarūs reisai turi fiksuotą tvarkaraštį, pvz., išvykimas kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, tuo tarpu užsakomasis reisas gali būti pritaikytas prie kliento poreikių. Tačiau net ir dirbant su lanksčiais užsakomaisiais reisais, yra tam tikrų „auksinių taisyklių“, kurios lemia sėkmę. Suprasdami šias taisykles, Jūs galėsite ne tik efektyviau planuoti savo siuntas, bet ir išvengti nemalonių staigmenų, tokių kaip delspinigiai uoste ar neįmanomas atsirinkimas laiku.

Šiame straipsnyje mes gilinsimės ne tik į tai, kada sunkvežimiai išvyksta iš Lietuvos, bet ir kaip susidaro šie grafikai, ką reiškia „tiražas“ (kelių krovinių pervežimas viena transporto priemone) ir kodėl Olandija yra unikali rinka savo reikalavimais. Mes aptarsime ir sezoninius svyravimus, kurie tiesiogiai veikia tvarkaraščius. Nesvarbu, ar esate didelės gamyklos logistikos vadybininkas, ar norite išsiųsti asmeninį daiktą – ši informacija padės Jums jausti tikrą kontrolę bei supratimą apie vykstantį procesą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kaip dažnai vyksta reguliarios prekybinio transporto reisai iš Lietuvos į Olandiją?

Per pastaruosius dešimtmetis prekybos srautai tarp Baltijos šalių ir Beneliukso šalių (Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas) išaugo eksponentiškai. Dėl to rinka prisitaikė ir siūlo labai tankų tvarkaraštį. Didelės logistikos kompanijos, kurios turi savo parką, dažniausiai organizuoja reisus kasdien. Tai reiškia, kad praktiškai kiekvieną dieną (išskyrus sekmadienius, kai dauguma sandėlių uždaryta) galima rasti sunkvežimį, kuris turi laisvos vietos kroviniui.

Jei kalbame apie tiražinius pervežimus (kai viename sunkvežimyje vežami kelių differentų klientų siuntiniai), tai tokie reisai dažniausiai vyksta 2–3 kartus per savaitę. Pavyzdžiui, populiariausi išvykimo dien yra pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis. Pirmadienio reisas leidžia atgabenti krovinius pradžioje savaitės, kai olandų sandėliai dar neapkrauti, o ketvirtadienio – pasiekti paskutinius terminus prieš savaitgalį. Tačiau mano patirtis rodo, kad dideliųjų miestų, tokių kaip Kaunas, Klaipėda ar Vilnius, atveju, net ir smulkiesiems siuntiniams dažnai pavyksta organizuoti išvykimą ir trečiadienį, jei tik krovinys yra parengtas laiku.

Svarbu paminėti, kad „kasdien“ logistikoje nereiškia, kad sunkvežimis stovi Jūsų kieme ir laukia. Tai reiškia, kad kasdien išvyksta grupė mašinų, o Jūsų krovinys priskiriamas artimiausiam galimam išvykimui atsižvelgiant į jo vietą Lietuvoje ir maršrutą. Jei esate vakarinėje šalies dalyje, gali tekti palaukti rytojaus išvykimo, kad vairuotojas nereikštų laiko važiuodamas tuščias kilometrus.

2. Kokios yra populiariausios išvykimo dienos ir kodėl?

Strategiškai patogiausios išvykimo dienos yra pirmadienis, antradienis ir trečiadienis. Kodėl? Visiškai aišku: logistika yra žaidimas prieš laiką. Jei sunkvežimis išvyksta pirmadienį ryte, jis paprastai atvyksta į Olandiją antradienį arba trečiadienį. Tai leidžia iškrauti krovinį sandėliuose, kurie dirba pilnu pajėgumu, ir išvengti savaitgalio stagnacijos.

Ketvirtadienis ir penktadienis taip pat yra aktyvūs, bet juose yra didesnė rizika. Jei krovinys išvyksta penktadienį, o kelionė trunka 2–3 dienas, jis gali atvykti sekmadienį arba pirmadienio rytą. Sekmadienį Olandijoje didžioji dalis prekybos centrų ir gamyklų uždaryta, todėl vairuotojas gali pristabdyti savo eismą ir laukti pirmadienio ryto, kad būtų iškrautas. Tai sukuria papildomą stresą klientui, kuris laukia prekių, tačiau negali jų priimti.

Be to, penktadieniais padidėja eismo intensyvumas Vokietijoje, ypač kryptimi link Nyderlandų. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) penktadienio pavakariai dažnai virsta spūstimis, kurios gali uždelsti atvykimą kelias valandas. Todėl, jei Jūsų siunta yra skubi, aš visada rekomenduoju rinktis savaitės pradžios išvykimus. Tai suteikia didžiausią rezervo laiką nepageidaujamiems atsitikimams.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Olandiją?

Standartinis važiavimo laikas be sustojimų nuo Vilniaus iki Amsterdamo arba Roterdamo yra apie 18–20 valandų. Tačiau tarptautiniuose pervežimuose „be sustojimų“ sąvoka neegzistuoja dėl griežtų vairuotojų darbo laiko taisyklių (EU taisyklės). Vairuotojas privalo daryti pertraukas (45 minučių po 4,5 valandų vairavimo) ir poilsio pertraukas (po 4,5 valandų vairavimo turi ilgesnį poilsį).

Taigi, realus kelionės trukmė paprastai svyruoja nuo 24 iki 36 valandų, priklausomai nuo to, ar tai yra „kabotas“ reisas (kai vairuotojas keičiasi prie sienos arba tarpinio taško), ar vieno vairuotojo reisas. Dažniausiai didelėms kompanijoms dirbant, naudojami dviejų vairuotojų ekipažai ilgiems maršrutams. Tokiu atveju sunkvežimis gali važiuoti be ilgos 11 valandų sustojimo, nes vienas vairuoja, kitas ilsisi. Tada kelionė gali užtrukti tik apie 20–22 valandas.

Tačiau jei krovinys yra ne itin skubus ir vežamas tiražu (su kitų klientų siuntomis), reikia atsižvelgti į iškrovimo-krovimo punktus. Sunkvežimis gali sustoti Lenkijoje ar Vokietijoje iškrauti ar paimti papildomą krovinių dalį. Tai gali prailginti kelionę iki 2–3 dienų. Todėl, kai kalbame apie tvarkaraštį, visada nurodome ne tik išvykimo laiką, bet ir numatomą atvykimo laiką (ETA - Estimated Time of Arrival), kuris visada turi tam tikrą tolerancijos laikotarpį.

4. Ar įmanoma užsakyti ekspresinį pervežimą ir kaip tai keičia tvarkaraštį?

Taip, ekspresinis pervežimas yra viena dažniausiai užsakomų paslaugų, ypač kai sugenda gamybos linija ar reikia skubiai pristatyti brangias atsargas. Ekspresas reiškia, kad sunkvežimis važiuoja tiesiai iš Jūsų padalinio į paskirties vietą be sustojimų tarpinėse stotyse (be tiražo).

Tokiu atveju tvarkaraštis formuojamas individualiai. Jei užsakymas gaunamas ryte, vairuotojas gali būti paruoštas ir išvykti tą pačią dieną popietę. Jei užsakymas gaunamas vėlai vakare, išvykimas planuojamas kito dienos ryte (priešpiet). Ekspresinio pervežimo privalumas yra tas, kad jis nėra priklausomas nuo fiksuotų dienų. Jis gali vykti sekmadienį ar švenčių dieną, jei tik yra techninė galimybė ir leidimai.

Tačiau čia reikia būti realistu. Ekspresas kainuoja brangiau, nes grįžtant sunkvežimis gali važiuoti tuščias (t.y., klientas sumoka už abiejų krypčių nuvaziuotus kilometrus viena kryptimi). Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Jei jis jau važiavo beveik visą savaitę, jo „kortelėje“ (tachografe) gali likti mažai valandų, todėl gali tekti įtraukti antrą vairuotoją arba planuoti ilgesnę stabdymo pertrauką, kuri sumažins „ekspreso“ greitį. Vis dėlto, standartinėmis sąlygomis ekspresas į Olandiją pasiekia paskirties vietą per 24 valandas nuo išvykimo.

5. Kokie yra pagrindiniai maršrutai ir kaip jie veikia laiką?

Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriais naudojamasi važiuodami į Olandiją: pietinis (per Lenkiją ir Vokietiją) ir šiaurinis (per Latviją, Estiją ir jūrą – keltu). Pietinis maršrutas (per Šiaulius, Panevėžį, Kauną, tada per Varšuvą, Poznanę, Berlyną) yra populiariausias ir trumpiausias atžvilgiu fizinių kilometrų. Tačiau jis turi vieną didžiulį trūkumą – eismą.

Maršrutas per Vokietiją (A2 autostrada) yra viena užriaumojamiausių Europos kelių atkarpų. Čia dažnai vyksta remonto darbai, o sunkvežimių srautas yra milžiniškas. Net nedidelė avarija gali sukelti spūstį, kuri uždelsta transportą 3–4 valandas. Planuodami tvarkaraštį, mes visada pridedame papildomą 2–3 valandas rezervo šiai maršruto daliai.

Šiaurinis maršrutas (per Taliną ir keltu į Vokietiją arba Švediją, o tada toliau į pietus) dažniau naudojamas, jei krovinys yra iš šiaurės Lietuvos ar Latvijos, arba jeigu yra būtina išvengti Vokietijos kelių mokesčių (nors dabar jie taikomi beveik visur). Keltų tvarkaraštis taip pat turi būti įtrauktas į bendrą laiko skaičiavimą. Jei keltas išvyksta tik kartą per dieną, praleidimas jo reiškia 24 valandų delsimą. Todėl, užsakydami pervežimą, visada verta paklausti, keliu planuojama važiuoti, jei Jums yra svarbu tikslus atvykimo laikas.

6. Kaip veikia vairuotojų poilsio laikas (tachografas) į tvarkaraštį?

Tai vienas svarbiausių techninių aspektų, kurį dažnai pamiršta klientai. Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės: vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas per dieną (gali išplėsti iki 10 valandų dukart per savaitę) ir ne daugiau kaip 56 valandų per savaitę. Po kiekvienų 4,5 valandų vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka.

Kas tai reiškia Jums, kaip klientui? Jei užsakote pervežimą priešpiet, o vairuotojas jau yra vairavęs beveik 4 valandas, jis gali būti priverstas sustoti pietums (45 min.) ar net ilgiau prieš pasiekdamas Jūsų sandėlį. Tai gali nulemti, kad krovinys bus paimtas ne 12:00, o 13:00. Nors atrodo, kad tai tik valanda, tarptautiniame mastu ji gali nulemti, ar vairuotojas spės pasiekti iškrovimo vietą Olandijoje prieš uždarymą, ar teks laukti rytojaus.

Be to, yra savaitinio poilsio taisyklė. Jei vairuotojas artėja prie savo 45 valandų savaitinio darbo limito, jis privalo padaryti 45 valandų (arba mažiausiai 24 valandas ne pilną) poilsį. Dažnai tai atsitinka būtent Olandijoje arba Vokietijoje. Todėl tvarkaraščiai visdar sudaromi taip, kad vairuotojas turėtų galimybę legaliai ilsėtis, kitaip rizikuojame ne tik baudomis, bet ir krovinio saugumu pavargus vairuotojui.

7. Ar sezonas (pvz., šventės ar atostogos) veikia pervežimo tvarkaraštį?

Absoliučiai taip. Logistika yra labai jautri sezoniniams svyravimams. Pavasarį ir vasarą (ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais) vyksta vadinamosios „statybų atostogos“ ir „kaimo turizmo“ bangos Lenkijoje ir Vokietijoje. Tai reiškia, kad keliuose atsiranda daugiau lengvųjų automobilių, o tai sulėtina sunkvežimų eismą. Be to, vasarą daugelis vairuotojų išvyksta atostogauoti, todėl transporto kompanijoms gali trūkti vairuotojų, kas priverčia retinti reisus.

Labai svarbus laikotarpis yra prieš šventes, ypač Kalėdas ir Naujuosius Metus. Tada Olandijos sandėliai dirba padidintu tempu, norėdami susigrąžinti prekes prieš uždarymą. Tvarkaraščiai tampa itin tankūs – bandoma išvežti kuo daugiau iki paskutinės darbo dienos. Jei planuojate siuntą gruodžio viduryje, būtinai reikia užsakyti pervežimą kelias savaites iš anksto, nes „patogūs išvykimo laikai“ bus užimti.

Taip pat reikia atsižvelgti į Olandijos šventes. Nors jos daugiausia sutampa su Lietuvos, bet yra ir specifinių, pvz., Karaliaus diena (Koningsdag) arba Ascension Day (Kilimo diena), kai šalyje sustoja verslas, o keliai uždaromi arba paverčiami šventimų zona. Tokiomis dienomis planuoti atvykimo laiką yra beprasmiška – geriau tai padaryti diena anksčiau ar vėliau.

8. Kas nutinka, jei krovinys vėluoja dėl kliento kaltės?

Tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Klientas užsako pervežimą tam tikrai dienai, tačiau pats nespėja paruošti dokumentų, arba krovinys dar nėra supakuota. Logistikos pasaulyje laikas – tai pinigai. Jei sunkvežimis atvyksta paimti krovinį 10:00 valandą ryto, o jis paruoštas tik 14:00, tai prarandamos 4 valandos.

Šios 4 valandos gali būti kritiškos. Jei tai buvo tiražinis reisas, vairuotojas gali neturėti laiko paimti kitų siuntų toliau maršrute, dėl to gali nukristi visa grupės klientų aptarnavimo kokybė.