Pervežimo į Olandiją ir iš Olandijos laikai: Kodėl tai vienas greičiausių maršrutų?

Dirbant tarptautinių krovinių pervežimų srityje, susiduriama su įvairiais maršrutais, kiekvienas turi savo niuansų, savitų iššūkių ir, žinoma, savo greičio standartų. Per daugiau nei dvidešimt metų patirties šioje srityje daugelis klientų visada keliauja panašų klausimą: „Kiek laiko užtruks krovinys atvykti?“ Kalbant apie maršrutus tarp Lietuvos ir Olandijos (Nyderlandų), atsakymas dažniausiai pradžiugina net labai reiklius verslo atstovus. Tačiau „trumpas laikas“ – sąvoka sąlyginė, priklausanti nuo daugybės veiksnių. Šiame straipsnyje, remiantis ilgamečia praktine patirtimi, išsamiai aptarsime, kodėl pervežimai į Olandiją ir iš jos laikomi vienais greičiausių, ką reiškia realūs terminai ir nuo ko jų tikslumas priklauso.

Olandija yra viena pagrindinių logistikos „širdžių“ ne tik Europos Sąjungoje, bet ir visame pasaulyje. Jos geografinė padėtis, išvystyta infrastruktūra ir uostų tinklas (Roterdamo uostas – didžiausias Europoje) lemia tai, kad kroviniai čia juda kaip gyvos organizmo arterijose. Lietuvos transporto įmonės, kurios specializuojasi šiame maršrute, ilgainiui išugdė ypatingą greitį ir efektyvumą, nes Olandijos rinka tai reikalauja. Čia neįprasta laukti savaitę dėl dokumentų tvarkymo ar krovinio surinkimo – čia viskas vyksta pagal „just-in-time“ (tik laiku) principą.

Tačiau prieš pasakydami, kad krovinys atvyks per 24 valandas, būtina suprasti mechanizmus, kurie leidžia tokį greitį. Kalbėsime ne tik apie vairuotojų nuovoką, bet ir apie maršruto specifiką, muitinės procedūras (nors ir esant Šengeno zonai, jos vis dar egzistuoja tam tikrose situacijose), bei techninę krovinio paruošimo pusę. Suprasdami šiuos procesus, klientai gali realiau planuoti savo sandėlių atsargas ir gamybos ciklus.

Svarbiausia pastaba, kurią darydama iš savo patirties visada pabrėžiu: greitis turi būti subalansuotas su saugumu. Olandijos keliai, nors ir puikiai išasfaltuoti, yra labai apkrauti, o greičio apribojimai jų laikomosi griežčiau nei kur kitur. Todėl „trumpas laikas“ šiuo atveju reiškia ne lenktyniaujimą, o optimalų maršruto planavimą be nereikalingų sustojimų.

Šiame straipsnyje mes panagrinėsime pagrindinius veiksnius, lemiančius pervežimo trukmę, atskirsime dalinių krovinių (LTL) ir pilnavertės mašinos krovinių (FTL) skirtumus bei atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus, kad jūsų verslo planavimas būtų kuo tiksliau.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje straipsnyje dalyje suformuluosime ir išsamiai atsakysime į dešimt klausimų, kurie labiausiai rūpina klientus planuojantiems siuntas į Olandiją ir iš jos. Šie atsakymai paremti realia praktika, o ne teoriniais scenarijais.

1. Koks vidutinis pervežimo laikas tarp Lietuvos ir Olandijos automobiliu?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo to, ar tai pilnavertė mašina (FTL), ar dalinis krovinys (LTL). Jeigu kalbame apie FTL (pilna mašina), kai vairuotojas išvyksta iš jūsų sandėlio ir važiuoja tiesiai į gavęjo sandėlį Olandijoje be tarpinių sustojimų kitų krovinių iškrovimui, standartinis laikas yra nuo 24 iki 36 valandų. Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo ar Roterdamo svyruoja apie 1600–1700 km. Profesionalus vairuotojas, laikydamasis poilsio režimo, šį atstumą įveikia per maždaug 1,5 paros.

Jei kalbame apie dalinius krovinius (LTL), laikas ilgėja. Čia reikia atsižvelgti į tai, kad mašina turi surenkti krovinius iš kelios įmonių Lietuvoje (ar paimti terminaluose) ir panašų procesą atlikti Olandijoje, iškraunant kitų klientų siuntas. Tokiu atveju standartinis terminas yra nuo 3 iki 5 darbo dienų. Tačiau dėl intensyvaus prekybos srauto tarp šalių, dažnai pavyksta šį laiką sutrumpinti net iki 2–3 dienų, jeigu krovinys užeina į tinkamą grafiką.

2. Kodėl pervežimas į Olandiją laikomas greitesniu nei, pavyzdžiui, į Ispaniją ar Italiją?

Tai klausimas apie geografiją ir logistikos optimizaciją. Olandija yra „už namų vartų“ lyginant su Pietų Europa. Maršrutai į Ispaniją ar Italiją dažnai reikalauja kirsti Alpes arba vaziuoti per Prancūziją, kuriose eismo intensyvumas gali būti neprognozuojamas, o kelių profilis (kalnai) sulėtina sunkvežimius.

Olandijos maršrutas dažniausiai eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai vadinamasis „Vakarų koridorius“. Nors Vokietijoje eismas taip pat intensyvus (ypač automagistralėje A2), keliai yra lygūs, be didelių posūkių ar ilguos nuolydžių, kas leidžia vairuotojams palaikyti stabilesnį, leistiną greitį. Be to, Olandija yra kompaktiška šalis. Net jei krovinys keliauja į toliausią jos kampą (pvz., į Maastrichtą pietuose ar Groningeną šiaurėje), atstumas nuo sienos viršija vos kelis šimtus kilometrų. Italijoje ar Ispanijoje atvykus į šalį, dar reikia važiuoti tūkstančius kilometrų vidumi. Todėl fizinė geografija ir optimalus maršruto pasirinkimas lemia šį skirtumą.

3. Ar muitinės procedūros daro įtaką greičiui, jei abi šalys yra ES narių?

Tai vienas dažniausių klaidingų supratimų. Nors Lietuva ir Olandija yra Europos Sąjungos narių ir Šengeno erdvės šalys, tai nereiškia, kad krovinys gali kirsti sienas visiškai be sustojimų ar dokumentų tikrinimo. Muitinė kontrolė egzistuoja, bet ji dažniausiai vyksta elektroniniu būdu arba atsitiktiniu pasirinkimu.

Tačiau, jeigu krovinys yra trečiosios šalies prekės (pvz., atvežtos iš Kinijos ir saugomos Lietuvoje arba priešingai – Olandijoje esančiame paprastajame (customs) sandėlyje), reikalingi eksporto ar importo muitinės deklaravimai (EX1, IM1). Jeigu dokumentai yra paruošti neteisingai ar vėluojant, krovinys gali būti sulaikytas muitinės posto.

Esant paprastam ES vidiniam prekybos judėjui (Intra-Community supply), reikia teisingai užpildyti CMR važtaraštį ir turėti PVM mokėtojo numerius. Jei šie duomenys nesutampa, muitinė pareigūnai gali sustabdyti mašiną patikrai. Tačiau, palyginti su maršrutais, kur kertamos ne ES sienos (pvz., Baltarusija, Ukraina), čia rizika ir galimų uždelstų laikas yra minimalus – dažniausiai tai trunka kelias minutes arba visiškai neįtakoja važiavimo greičio.

4. Kaip „Express“ pervežimai skiriasi nuo standartinių ir kiek jie užtrunka?

„Express“ arba skubieji pervežimai tai aukščiausios kokybės paslauga, skirta situacijoms, kai kiekviena valanda svarbi. Standartiniame pervežime vairuotojas gali turėti tam tikrą laiko rezervą planuojamas poilsio pertraukas arba laukti, kol bus surenkamas kitas krovinys (LTL atveju).

Express režimu krovinys yra imamas tiesiogiai iš siuntėjo ir vežamas tiesiai į gavėją be jokių kitų sustojimų (net degalinėse dažniau stojama tik degalams). Tokiu atveju vairuotojai dažnai važiuoja poromis, kad vienas galėtų vairuoti, kai kitas ilsisi, taip išvengiant privalomų 45 minučių pertraukų ar 9 valandų poilsio režimo apribojimų (laikantis visų teisės aktų nurodymų apie savaitinius poilsius).

Dėl to Express pervežimas Lietuva–Olandija gali užtrukti vos 18–20 valandų. Tai reiškia, kad jei prekės pakraunamos ryte, jos gali būti Olandijos sandėlyje kitą rytą dar neprasidėjus darbo valandom. Tai brangesnė paslauga, bet ji suteikia 100 proc. garantijos, kad krovinys nebus „užstrigęs“ tarpiniuose terminaluose.

5. Ar sezonas (pvz., šventės ar atostogų laikotarpis) veikia pristatymo laiką?

Žinoma, ir tai vienas svarbiausių veiksnių, kurį dažnai pamiršta planuotojai. Olandija yra šalis, kurioje itin stiprios krikščioniškos tradicijos, o taip pat ir labai populiarios atostogos (pvz., vasaros atostogos pietų provincijose, „Zomervakantie“). Per šiuos laikotarpius (ypač liepos–rugpjūčio mėn.) didelė dalis Olandijos verslo (įskaitant sandėlius ir logistikos centrus) gali dirbti sutrumpintą darbo laiką arba būti uždaryta.

Be to, Kalėdų ir Naujųjų Metų periodu visoje Europoje, ir ypač Vokietijoje bei Olandijoje, sustoja didžioji dalialogistikos grandinės. Net jei vairuotojas yra pasiruošęs važiuoti, jis negali atvykti į paskirties vietą, jei ji uždaryta. Tai reiškia, kad krovinys gali „stovėti“ mašinoje arba laukti pirmadienio ryto.

Taip pat pavasarį (gegužės–birželio mėn.) vyksta didžiulis gėlių (tulpių) pervežimo sezonas. Olandija eksportuoja milijardus gėlių. Šiuo laikotarpiu vietinės transporto priemonės ir keliai yra itin užkrauti, kas gali sukelti eismo spūstis ir uždelsti net ir tokius greitus maršrutus. Todėl visada rekomenduojama planuoti siuntas bent savaitę–dvi anksčiau prieš šventes ar pagrindinius sezono peakus.

6. Kokios yra dažniausios delso priežastys šiame maršrute?

Nepaisant trumpo atstumo ir gero kelių tinklo, problemos kilti gali. Pirma ir svarbiausia – tai eismo įvykiai. Vokietijos automagistralės (Autobahn) yra pagrindinė arterija. Jeigu ten įvyksta avarija, susidaro stambios spūstys, kurios gali uždelsti pervežimą kelias valandas ar net dieną.

Antroji priežastis – techninės būklės patikrinimas („plombų“ patikrinimas arba svėrimas). Vokietijoje ir Olandijoje yra griežti svorio apribojimai. Jeigu sunkvežimis yra perkrautas, jis gali būti sustabdytas ir priverstas iškrauti dalį krovinio. Tai ne tik uždelsta pristatymą, bet ir sukelia didelių neplanuotų išlaidų.

Trečia priežastis – klaidingi ar nebaigti paruošti dokumentai. Jeigu gavėjo sandėlyje nėra pranešta apie atvykstantį krovinį (booking nebuvo patvirtintas laiku), vairuotojas gali praleisti savo eilę į iškrovimą ir priverstas laukti dieną ar dvi. Todėl bendravimas tarp ekspeditoriaus ir gavėjo yra tiek pat svarbus, kiek ir vairuotojo vairavimo įgūdžiai.

7. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinėje logistikoje be GPS stebėjimo sunku įsivaizduoti efektyvų darbą. Profesionalios transporto įmonės suteikia galimybę klientams stebėti savo krovinius realiu laiku per specialias sistemas arba mobiliąsias programas.

Stebėjimas leidžia matyti ne tik vietą, bet ir mašinos greitį, variklio darbo režimą bei degalų lygį. Tai padeda suprasti, ar vairuotojas ilsisi, ar juda. Tačiau verta paminėti, kad GPS signalas gali prapulti (pvz., dideliuose sandėliuose ar uostų teritorijose, kur yra daug metalo konstrukcijų), tačiau tai yra trumpalaikis reiškinys. Olandijoje, kur ryšių infrastruktūra yra viena geriausių pasaulyje, stebėjimo duomenys paprastai atnaujinami kas keletą minučių. Tai leidžia klientams tiksliai suplanuoti savo darbuotojus priimti prekes.

8. Kaip krovinių tipas (pavojingi, šaldyti, įtampą reikalaujantys) veikia laiką?

Krovinių tipas lemia ne tik techninį reikalavimą mašinai, bet ir administracinius apribojimus. Pavojingi krovinių (ADR) pervežimai reikalauja specialių leidimų, o kai kuriose vietovėse (pvz., miestuose arba netoli gamyklų) gali būti draudžiama jų važiuoti tam tikromis dienomis ar valandomis. Tačiau Olandijoje infrastruktūra pritaikyta ADR kroviniams, todėl dažniausiai tai nekelia didelių uždelstų, jei visi dokumentai tvarkingi.

Šaldyti krovinių (pervežimai šaldytuvais) reikalauja nuolatinės temperatūros priežiūros. Čia rizika ne tiek laike, kiek kokybėje. Jei vairuotojas priverstas stovėti ilgiau dėl spūsties, jis turi užtikrinti, kad agregatas veikia. Olandijoje yra daug specializuotų terminalų šaldytiems kroviniams, kur iškrovimas vyksta greičiau („prie rampų“), kad nebūtų atidarytos durys ir neprarastų šaltis.

Itin sunkieji arba gabaritiniai kroviniai gali reikalauoti specialių lydinčių automobilių ir leidimų. Tokiu atveju laikas gali padidėti dvigubai ar trigubai. Tačiau įprastoms prekėms (paletėms, dėžėms) krovinių tipas itin neįtakoja greičio, jei tik jie tinkamai užfiksuoti užsakyme.

9. Kuo skiriasi pervežimas į Olandijos uostus (Roterdamas) palyginti su kontinentine dalimi?

Tai svarbus skirtumas, kurį verta žinoti importuotojams ir eksportuotojams. Roterdamo uostas – tai milžiniškas logistikos mazgas. Važiuojant į uostą, reikia atsižvelgti į tai, kad ten taikomi griežti laiko langai (time slots). Jeigu mašina pavėluoja į uostą net 15 minučių, ji gali neįpakuoti konteinerio arba neįvažiuoti į terminalą ir turėti laukti kito dienos lango.

Be to, uosto teritorijose eismas yra labai intensyvus, o greičio ribos žymiai mažesnės nei magistralėse. Naviguoti uoste reikalauja patirties. Todėl, planuojant pervežimą į Roterdamą, prie standartinio važiavimo laiko (24–36 val.) visada verta pridėti rezervą 4–6 valandoms dėl uosto procedūrų, galimų eilių prie vartų ir dokumentų patikros. Pervežimas į Olandijos vidų (pvz., į Eindhoveną ar Utrechtą) dažniausiai yra lankstesnis dėl laiko.

10. Ką klientas gali padaryti, kad užtikrintų greičiausią galimą pristatymą?

Remdamasi savo patirtimi, galiu teigti, kad 50 proc. sėkmės priklauso nuo kliento. Greičiausią pristatymą užtikrina trys dalykai: tikslumas, komunikacija ir paruošimas.

Pirmiausia, krovinys turi būti paruoštas laiku. Jei vairuotojas atvykda į sandėlį paskirtą laiką, o krovinys dar surenkamas arba trūksta dokumentų (pvz., eksporto deklaracijos), prarandamos valandos.

Antra, teisingi kontaktai. Gavėjo Olandijoje turi žinoti, kad krovinys važiuoja, ir turėti paruoštus dokumentus priėmimui (jei reikalingi speciali leidimai). Dažnai delsa atsiranda todėl, kad vairuotojas atvyksta, o gavėjas nėra pasiruošęs iškrauti (nėra keltuvo, nėra atsakingo asmens).

Trečia, aiškus užsakymas. Ekspeditoriui reikia žinoti ne tik adresą, bet ir krovinio specifiką. Ar reikia liftos? Ar yra prieigos apribojimų (gatvės per siauros)? Jei ši informacija pateikiama iš karto, vairuotojas gali pasirinkti optimalų maršrutą ir išvengti nereikalingų posūkių ar važiavimo per centrines miestų dalis, kuriose dažnai užstringa eismas. Aktyvus kliento dalyvavimas – tai raktas į sklandų ir greitą pervežimą.

Išvada

Pervežimo į Olandiją ir iš Olandijos laikai išties yra palyginti trumpi, ypač jei juos lyginame su kitais toliais ES maršrutais. Tai lemia geografinis artumas, puikios Vokietijos ir Olandijos kelių sąlygos bei aukštas abiejų šalių logistikos sektoriaus profesionalumas. Standartinis 1–3 dienų terminas yra realus ir dažnai pasiekiamas netgi esant sudėtingesnėms sąlygoms.

Tačiau, kaip matėme iš aukščiau pateiktų atsakymų, „trumpas laikas“ nėra stichija. Tai rezultatas, kurį lemia geras planavimas, teisingai paruošti dokumentai, techninės transporto priemonės būklė ir glaudus bendradarbiavimas tarp siuntėjo, gavėjo ir pervežėjo. Logistika – tai ne tik fizinis prekių judėjimas, tai informacijos ir pasitikėjimo judėjimas.