Pervežimas iš Olandijos į Lietuvą: kelionės trukmė – išsamus eksperto vadovas

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei dvidešimt metų, dažniausiai girdimas klausimas nėra apie kainą ar krovinio saugumą (nors tai irgi svarbu), o apie laiką. Klientas, kuris laukia prekių iš Olandijos arba planuoja persikraustyti iš šios šalies, visada klauso: „Kada tai bus čia?“. Atsakymas, kaip ir dauguma dalykų logistikoje, nėra vienas žodis. Jis priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie susipina į vieną kompleksinę paveikslėlę.

Šiame straipsnyje aš, remdamasis ilgamete patirtimi, išsamiai paaiškinsiu, kas daro įtaką pervežimo iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą trukmei. Mes ne tik aptarsime vidutinius laiko rodiklius, bet ir panagrinėsime, kodėl kartais kelionė užtrunka ilgiau nei planuota, ir ką tai reiškia jūsų asmeniniu ar verslo poreikiams. Suprasdami procesus, kurie vyksta „už vairuotojo kabinos“ ribų, galėsite realiau įvertinti savo laukimus ir geriau planuoti savo veiklą.

Atstumas ir maršrutas: pagrindiniai geografiniai duomenys

Prieš kalbėdami apie valandas ir dienas, reikia susipažinti su geografija. Atstumas tarp didžiausių Olandijos logistikos centrų (pvz., Roterdamas ar Amsterdamas) ir Lietuvos didmiesčių (Vilnius, Kaunas, Klaipėda) svyruoja nuo 1400 iki 1600 kilometrų viena kryptimi. Tai nėra trumpas nuotolis, bet ir ne transkontinentinis pervežimas.

Standartinis maršrutas paprastai eina per Vokietiją ir Lenkiją. Vokietija, kuri pasižymi puikia autobanų infrastruktūra, leidžia važiuoti greitai, tačiau čia pasitaiko ir didžiausių spūsčių. Lenkija per pastaruosius dešimtmečius nepaprastai patobulino savo kelių tinklą, tačiau „Via Baltica“ ruožas vis dar gali būti iššūkis, ypač intensyvus transporto ar remonto darbų metu. Šis geografinis kelias nulemia bazinį laiką, kurį reikia įsivaizduoti planuodami pervežimą.

Tačiau atstumas žemėlapyje – tai tik pusė darbo. Logistikoje laikas skaičiuojamas ne tik pagal tai, kiek kilometrų perkelia sunkvežimis per valandą, bet ir pagal tai, kiek laiko praleidžiama ne važiuojant.

Vairuotojo darbo ir poilsio režimas: tachografo įtaka

Vienas svarbiausių faktorių, kurį dažnai pamiršta klientams, yra vairuotojo darbo ir poilsio reglamentavimas. Europos Sąjungoje griežtai reglamentuojama, kiek valandų vairuotojas gali būti už vairo. Tai nėra pasirenkama – tai saugumo klausimas.

Tachografas (įrenginys, įrašantis vairuotojo veiklą) neleidžia vairuotojui važiuoti be pertraukų. Pagal taisykles, po 4,5 valandų vairavimo privaloma padaryti 45 minučių pertrauką. Be to, per paros vairuotojas gali vairuoti ne daugiau kaip 9 valandas (papildomai praplėčiamos iki 10 valandų ne daugiau kaip du kartus per savaitę). Po to privalomas 11 valandų nepertraukiamas poilsis.

Ką tai reiškia praktiškai? Jei atstumas yra apie 1500 km, ir vairuotojas važiuoja vidutiniu 80 km/h greičiu (įskaitant miestus, sankryžas ir lėtą eismą), grynojo važiavimo laikas sudarytų maždaug 18–19 valandų. Tačiau dėl poilsio pertraukų ir privalomo nakvynės maršrutuose, šis kelionės laikas automatiškai išsiplečia iki mažiausiai 24–30 valandų. Tai reiškia, kad net idealiausiomis sąlygomis, be jokių stabdymių kraunant ar iškraunant, kelionė užtrunka mažiausiai vieną pilną dieną ir naktį. Jei kelionė prasideda vėlai, vairuotojas gali būti priverstas sustoti prieš pasiekdamas Lietuvą, kad laikytų poilsio režimo, todėl pristatymas gali atidėti iki ryto.

Krovinio tipas: dalinis pilnas krovinių pervežimas

Dar vienas esminis dalykas, lemiantis trukmę, yra tai, kokį pervežimą pasirinkote. Sunkiausia čia yra susiskaičiuoti su terminais: FTL (Full Truck Load – pilnas krovinys) ir LTL (Less Than Truck Load – dalinis krovinys).

Pilnas krovinys (FTL): Tai situacija, kai jūsų prekės užima visą sunkvežimį (pavienių kelių vilkikų arba tentų atveju). Tokiu atveju vairuotojas važiuoja tiesiai iš siuntėjo adreso Olandijoje į gavęją Lietuvoje. Nėra jokių tarpinių sustojimų (išskyrus degalinių pertraukas). Tai yra greičiausias variantas. Tokia kelionė paprastai trunka nuo 24 iki 36 valandų, priklausomai nuo to, kada prasideda pakrovimas ir ar vairuotojas spėja įveikti maršrutą iki poilsio laiko.

Dalginis pervežimas (LTL): Čia vaizdas gerokai sudėtingesnis. Jei perkate mažiau prekių (pvz., keletą paletės ar baldus iš parduotuvės), jūsų krovinys bus įdedamas į sunkvežimį kartu su kitų klientų siuntomis. Tai vadinama grupiniu pervežimu. Vilkikas turi apvažiuoti po kelis adresus Olandijoje, surinkti visus krovinius, nuvežti į sandėlį (paplūdimių terminalą) prieš pat Lietuvą arba Vokietijoje/Lenkijoje, ten juos išrūšiuoti ir tik tada vežti į galutinį paskirties vietą. Tokio pervežimo trukmė gali svyruoti nuo 3 iki 5 darbo dienų. Nors tai atrodo ilgai, šis pasirinkimas yra žymiai pigesnis, todėl verta kantriai laukti.

Pakavimo ir išpakavimo (krovos darbų) reikšmė

Dažnai klientai mano, kad „kelionės trukmė“ yra tik laikas, praleistas kelyje. Tačiau mūsų srityje laikas skaičiuojamas nuo to momento, kai vairuotojas atvyksta į siuntėjo sandėlį Olandijoje, iki momento, kai jis pasirašo pristatymo dokumentus Lietuvoje.

Pakrovimo procesas gali trukti nuo 1 valandos iki kelių dienų. Jei tai yra didmeninė prekyba ir krovinys paruoštas ant paletų, vairuotojas juos tiesiog užkabina su šakėmis (jei turi autokrautuvą) arba sandėlio darbuotojai tai padaro per valandą. Tačiau jei kalbame apie „kelių krovimą“ (pvz., perkėlimą iš buto į sunkvežimį) arba krovinius, kurie turi būti užfiksuoti ir įtvirtinti viena po kitos, tai gali užtrukti 4–6 valandas.

Be to, Olandijoje dažnai būna taip vadinamų „langų“ sistemų (time slots). Vairuotojas turi atvykti nustatytu laiku, jei vėluoja – gali praleisti eilę ir laukti kelias valandas ar net iki kitos dienos. Tas pats pasitaiko ir Lietuvoje iškraunant. Todėl, kai sakome „kelionė trunka 2 dienas“, turime omenyje, kad 20–30 valandų bus važiuojama, o likusį laiką sudės krovos darbai ir laukimas eilėse.

Metų laikas ir orų sąlygos

Nepaisant to, kad modernūs vilkikai yra labai galingi, gamta vis dar turi savo žodį. Žiemos sezonas (lapkričio–kovo mėn.) Vokietijoje ir Lenkijoje gali sukelti didelių nesklandumų. Pirmasis sniegas arba ledas ant „Via Baltica“ greitkelio sukelia eismo spūstis, kurios gali būti ilgesnės nei 50 kilometrų. Tokiu atveju vairuotojas gali pristabdyti judėjimą ir laukti, kol padėtys normalizuojasi.

Taip pat reikia atsižvelgti į vėjo stiprumą Olandijoje. Šalis žymi savo vėjais, o ypač šiaurės-vakarų vėjai gali būti toks stiprūs, kad sunkvežimių su aukštais tentais eismas keliais tiltais arba užtvankomis gali būti ribojamas arba sustabdytas saugumo sumetimais. Tai taip pat gali pridėti keletą valandų prie bendros kelionės trukmės.

Dokumentų tvarkymas ir muitinė

Nors Olandija ir Lietuva yra abi Europos Sąjungos narės ir tarp jų nėra sienų kontrolės ar muitinės tikrinimo (kaip anksčiau), dokumentų tvarkymas vis dar užtrunka kelias minutes. Prieš išvykstant vairuotojas turi gauti visus reikalingus dokumentus: CMR konosamentą (vežimo dokumentą), parduotuvių sąskaitas-faktūras, eksporto deklaracijas (jei reikia) ir kitus priedus.

Jeigu dokumentuose yra klaidų arba jie nėra paruošti laiku, vairuotojas negali išvykti. Mano patirtyje buvo atvejų, kai dėl vienos trūkstamos parašo vairuotojas turėjo laukti sandėlyje darbo dienos pradžios, kad vadovas galėtų pasirašysi dokumentus. Tokios smulkmenos gali padidinti pervežimo trukmę viena diena.

Taip pat svarbu paminėti, kad jei krovinys yra iš trečiosios šalies (pvz., iš JAV atvykęs į Olandijos uostą ir toliau vežamas į Lietuvą), gali reikėti praeti muitinės procedūras Olandijoje prieš išvežant krovinią. Tai vadinama T1 procedūra, kuri gali užtrukti nuo kelias valandų iki dienos.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kurios dažniausiai iškyla klientams, ir atsakymus į juos, remdamasis savo praktine patirtimi.

1. Kiek vidutiniškai trunka pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Vidutinis pervežimo laikas priklauso nuo krovinio tipo. Jei užsakote pilną tentą (FTL) ir krovinys paruoštas laiku, tai nuo pakrovimo momento iki pristatymo praeina nuo 24 iki 36 valandų. Jei tai dalinis krovinys (LTL) arba kelių krovimas, reikia planuoti nuo 3 iki 5 darbo dienų. Verta prisiminti, kad „darbo diena“ logistikoje reiškia nuo pirmadienio iki penktadienio, tad jei krovinys pakrautas penktadienį, jis gali atvykti tik antradienį ar trečiadienį.

2. Kodėl Google Maps rodo 18 valandų, o pervežėjas sako, kad užtruks 2 dienas?

Google Maps skaičiuoja grynąjį važiavimo laiką, neatsižvelgdamas į tai, kad vairuotojas yra žmogus, o ne robotas. Jis neįskaičiuoja privalomų 45 minučių pertraukų kas 4,5 valandos, 11 valandų poilsio naktį, laiko pakrovimui ir iškrovimui, galimų eismo spūsčių ir sankryžų laukimo. Be to, Google Maps nerodo laiko, kurio reikia surinkti krovinius (jei tai dalinis pervežimas). Todėl realus laikas visada yra dvigubai ar trigubai ilgesnis nei elektroninis žemėlapis rodo.

3. Ar galiu būti tikras, kad mano krovinys atvyks rytoj?

Jei užsakėte ekspresinį pervežimą ir jis jau yra kelyje, yra didelė tikimybė, kad jis atvyks rytoj, jei nėra jokių nepageidaujamų staigmenų (pvz., avarijos). Tačiau jei tik šiandien sudarėte sutartį ir krovinys dar neįkeltas, atvykti rytoj yra beveik neįmanoma dėl pakavimo ir vairuotojo darbo grafiko režimų. Logistika reikalaukan kantrybės, todėl visada geriau planuoti su 1–2 dienų atsarga.

4. Ar savaitgaliais vyksta pervežimai?

Taip, sunkvežimiai važiuoja ir savaitgaliais, tačiau yra svarbios nuostatos. Vairuotojai gali vairuoti šeštadienį ir sekmadienį, tačiau dauguma sandėlių tiek Olandijoje, tiek Lietuvoje šiomis dienomis nedirba. Tai reiškia, kad jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą sekmadienį, jis negali iškrauti krovinio, kol sandėlis atsidarys pirmadienį ryte. Todėl kelionė gali būti baigta fiziškai, bet dokumentinis pristatymas uždelstas iki darbo dienos.

5. Kuo skiriasi pervežimo trukmė, kai pervežamu baldai (kelių krovimas), palyginti su paletėmis?

Baldų ar kelių krovimas dažnai užtrunka ilgiau dėl dviejų priežasčių. Pirma, paties pakavimo procesas: įtraukti baldus į liftą, išvežti juos į gatvę, įkelti į sunkvežimį ir užtvirtinti, kad nenukristų kelionės metu, trunka žymiai ilgiau nei įkelti paruoštas paletes. Antra, tokie kroviniai dažnai yra daliniai (LTL), todėl reikia laukti, kol vairuotojas surenks kitus krovinius. Paletės gali būti pervežamos greičiau, nes jos yra standartinio dydžio ir lengvai įvežamos autokrautuvais.

6. Ar keliaujant per Vokietiją ir Lenkiją dažnai pasitaiko spūstys, kurios gausiai atidėlioti pristatymą?

Vokietija yra viena didžiausių logistikos šerdžių Europoje, todėl ten automagistralėse (autobanuose) eismas labai intensyvus, ypač prie didžiųjų miestų kaip Hamburgas, Kelnas ar Miunchenas. Spūstys ten įprastos, tačiau Vokietijoje dažniausiai eismas juda lėtai, bet sustoja retai. Lenkijoje situacija gali būti kitokia – dėl platusių kelių remonto darbų (kurie vyksta nuolat) ir vienos juostos ruožų, susidaro didelės spūstys, kurios gali atidėlioti kelionę nuo 2 iki 6 valandų. Tai įprasta dalis, todėl planuokite šią atsargą.

7. Kaip veikia krovinio stebėjimas (tracking) ir ar jis tikslus?

Dauguma šiuolaikinių pervežimo kompanijų siūlo GPS stebėjimą. Jis leidžia matyti, kur yra vilkikas realiu laiku. Tačiau būkite atsargūs: GPS rodo tik vilkiko padėtį, bet ne būseną. Jis neleidžia sužinoti, ar vairuotojas tikrai laukia eilėje pakrovimui, ar jis jau iškrovė krovinius, ar tiesiog sustojo pietų pertraukai. Todėl GPS duomenys turi būti interpretuojami kartu su informacija iš dispečerio.

8. Kas nutinka, jei vairuotojas susirgo ar sugedo sunkvežimis kelionės metu?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sunkvežimis sugenda techninių priežasčių, dispečeriai nedelsdami siunčia pagalbinę techniką (towing service) arba organizuoja perkrovimą į kitą sunkvežimį. Tai gali pridėti nuo 12 valandų iki 1 dienos delsos. Jei vairuotojas susirga, jis privalo sustoti ir negali vairuoti. Tada kompanija turi rasti pakaitinį vairuotoją, kuris gali atvykti paimti sunkvežimį. Tai retas atvejis, tačiau apie jį būtina žinoti – logistikoje visada yra rizikos faktorius.

9. Ar galima užtikrinti greitesnį pristatymą papildomai sumokėjus?

Taip, tai įmanoma. Už papildomą mokestį galima užsakyti „ekspresinį“ pervežimą.