Pervežimas į Olandiją patogiai ir už prieinamą kainą: Vadovas

Dirbant tarptautinės logistikos srityje daugiau kaip du dešimtmečius, sukaupęs tūkstančius valandų už vairo ir dar daugiau laiko planuojant maršrutus biure, galiu drąsiai teigti: Olandija (Nyderlandai) yra vienas įdomiausių ir reikšmingiausių logistikos mazgų visoje Europoje. Šalis, kurios paviršius užima mažiau nei pusę Lietuvos ploto, turi vieną didžiausių uostų pasaulyje – Roterdamą – ir išvystytą kelių tinklą, kuris, tiesa sakant, kiekvieną dieną iššūkio išbando net patį patyrusį vairuotoją.

Klientai, kreipiantys dėl krovinių pervežimo į Olandiją, dažnai svyruoja tarp dviejų ekstremumų: nori, kad jų turtas būtų pristatytas „vakar“, bet tuo pačiu meta norėtų sumokėti simbolinę sumą. Per dvidešimt metų išmokau viena – logistikoje, kaip ir gyvenime, nemokama sūris būna tik rūgštus. Tačiau tai nereiškia, kad patogus ir saugus pervežimas turi kainauti fortune. Raktas į sėkmę yra supranti, kaip suformuojama kaina, kokie yra maršruto niuansai ir kaip tinkamai parengti siuntą.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi ir paaiškinsiu, kaip veikia krovinių pervežimo rinka šioje kryptyje. Mes ne tik aptarsime, kaip sutaupyti, bet ir, kas svarbiau, kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios gali pavirsti brangia mokykla. Nesvarbu, ar planuojate pervežti vieną padėklą prekių į Amsterdamą, ar rengiate visą biuro perkėlimą į Eindhoveną – principai išlieka tie patys. Suprasdami procesą nuo A iki Z, galėsite kontroliuoti išlaidas ir, svarbiausia, savo nervus.

DUK

1. Nuo ko priklauso krovinių pervežimo į Olandiją kaina ir kaip ją sumažinti?

Kainos formavimas logistikoje nėra mistika, tai grynai matematika ir ekonomika. Pagrindiniai komponentai, lemiantys galutinę sumą, yra atstumas, krovio svoris ar tūris, kuro kaina ir, žinoma, paklausa. Pervežant į Olandiją, svarbu atsižvelgti ir į specifinius šalies mokesčius, pavyzdžiui, kelių mokesčius Vokietijoje ar Belgijoje, pro kurias paprastai vaziuojama traukiantis į šiaurę.

Kad sumažintumėte kainą, pirmiausia turėtumėte suprasti savo krovį. Jei turite mažą siuntą (pvz., 1–2 europadėklius), brangiausia bus užsisakyti atskirą automobilį (dedikuotą transportą). Tokiu atveju geriausia pasinaudoti sąlyginiu pervežimu (dar vadinamu daliniu krovininiu pervežimu). Tai reiškia, kad Jūsų krovys keliauja kartu su kitų klientų siuntomis viename automobilyje. Taip dalijamos išlaidos už kuro, vairuotojo darbo užmokesčio ir kelių mokesčius.

Kitas būdas sumažinti kainą yra lankstumas. Jei galite leisti vairuotojui įvežti krovį ne per pirmąsias rytines valandas, o dienos metu, arba sutiksite su šiek tiek ilgesniu pristatymo terminu (pvz., 3–4 dienos vietoj 2), transportavimo kompanija gali geriau suplanuoti maršrutą ir pasiūlyti mažesnę kainą. Taip pat nepamirškite, kad „prieinama kaina“ nereiškia „pigiausia“. Per daug pigios paslaugos dažnai slepia neapibrėžtus pristatymo terminus ar netinkamą krovinio apsaugą.

2. Kokius pervežimo būdus galima pasirinkti: dalinis, pilnas krovinių pervežimas ar ekspresinis?

Savo praktikoje aš skirčiau tris pagrindinius būdus, kuriuos klientas turi turėti omenyje. Pirmasis ir, sakant tiesiai, populariausias – sąlyginis pervežimas (LTL – Less than Truckload). Tai ideali galimybė, jei krovis užima mažiau nei 5–6 europadėklius arba 3–4 tonas. Jūs sumokėjate už užimtą vietą automobilyje (pavyzdžiui, už 1 metrą ilgio grindų). Tai patogu ir ekonomiška, tačiau reikalauja kantrybes, nes vairuotojas gali sustoti pakrauti ir iškrauti kitus siuntinius.

Antrasis – pilnas krovinių pervežimas (FTL – Full Truckload). Čia Jums skirtas visas automobilis. Tai yra pats greičiausias būdas, nes krovys važiuoja tiesiai isiuntimo vietos į paskirties vietą be sustojimų (išskyrus vairuotojo poilsį). Šis pasirinkimas tinka, jei pervežate didelius kiekius prekių, brangų turtą arba jei terminas yra kritiškas. Kaina, aišku, bus aukštesnė, tačiau Jūs užtikrinate, kad Jūsų krovys nebus perkraunamas ir iškraunamas kelis kartus.

Trečiasis – ekspresinis pervežimas. Tai aukso kasykla logistikos pasaulyje. Čia naudojami mažesni automobiliai (pavėžėjai), kuriuos dažnai vairuoja du vairuotojai, kad nebūtų sustojimų poilsio. Tai naudojama, kai reikia pervežti brangias dalis (gamybai stabdus) arba svarbius dokumentus vieną dieną ar naktį. Tai brangu, bet kartais vienintelis sprendimas išlaikyti verslą.

3. Kaip teisingai parengti krovį pervežimui, kad išvengtumėte pažeidimų?

Esu matęs tūkstančius krovinių, ir galiu pasakyti: 90% žalos atsiranda ne dėl to, kad vairuotojas važiavo blogai, o dėl to, kad krovys buvo blogai užfiksuotas (ufiksuotas) prieš pakrovimą. Olandijos keliai, nors ir geros kokybės, turi daug „greitkelių“ (autobanų), o vairuotojams tenka staigiai stabdyti arba manevruoti.

Jei pervežate baldus ar įrangą dėžėse, būtina naudoti pakavimo medžiagas. Netaupykite plastikinės plėvelės (stretch film) – ją reikia sukti ne vieną, o kelis kartus, kad krovys taptų vientisas blokas. Kiekviena dėžė turi būti pažymėta, o viduje esantys tūštumos užpildytos (pavyzdžiui, putplastiu arba popieriumi), kad prekės nešoktų.

Jei krovinys keliauja ant padėklų (eurapadėkliai), labai svarbu, kad pati prekė neleistų ant padėklo kraštų. Jei dėžės išsikiša už padėklo ribų, ji beveik garantuotai bus pažeista kitų krovinių spaudžiant arba automobilio viduje. Jei pervežate atskiras detales, jas reikia sutvirtinti rėmais arba įmontuoti į medines dėžes. Atsiminkite: vairuotojas atsakingas už saugų važiavimą, bet jis negali atidaryti kiekvienos dėžės pasitikrinti, ar ten kažkas nešoka. Už pakavimą atsakingas siuntėjas.

4. Kokius dokumentus reikia paruošti tarptautiniam pervežimui?

Dokumentai – tai logistikos kraujas. Be jų krovinys tiesiog neišvažiuos iš sandėlio. Pagrindinis dokumentas yra CMR sąranga. Tai yra tarptautinis krovinio vežimo kvitas, kuris patvirtina sutartį tarp siuntėjo ir vežėjo. Jame turi būti tiksliai nurodyta: kas siuntė, kas gauna, kas perveža, kas moka pervežimą ir, svarbiausia, koks yra krovinio svoris ir apibūdinimas. Negerai, kai CMR rašoma tiesiog „baldai“ – reikia išvardyti (pvz., „4 stalai, 6 kėdės, 1 spinta“).

Be to, būtinas prekių sandėlio kvitas (Waybill), patvirtinantis, kad krovys buvo priimtas pervežimui. Jei pervežamos prekės, kurios parduodamos, būtina pateikti PVM sąskaitas-faktūras arba komercines sąskaitas. Jose turi būti nurodyta prekių vertė, nes tai reikalinga muitinės arba draudimo atvejais.

Jei pervežate asmeninius daiktus (ne verslo reikalais), rekomenduoju sudaryti krovinio sąrašą-pakavimo lapą su nurodyta apytikrine verte. Tai pagreitins procesą ir padės išvengti nesusipratimų valstybių sienoje, nors Olandija ir yra ES narė, muitinės kontrolė gali būti atliekama atsitiktinai.

5. Kiek laiko trunka tipinis krovinių pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Dauguma klientų, užsukę į mano kontorą arba skambinantys telefonu, klausia: „Ar spėsime rytoj?“. Atsakymas priklauso nuo to, kur Lietuvoje esate ir kur Olandijoje reikia pristatyti. Jei tai maršrutas Vilnius – Amsterdamas, idealiai suformatuotas reisas (kai vairuotojas turi visus dokumentus ir krovis paruoštas) trunka apie 24–30 valandų grynojo važiavimo laiko.

Tačiau praktikoje reikia įsivaizduoti realų laiką. Įtraukus pakrovimo laiką Lietuvoje (paprastai 2–4 valandos), vairuotojo poilsio laiką (jis turi būti laikomasi griežtai pagal ES taisykles – 4,5 valandos vairavimo, 45 min. poilsio), galime sakyti, kad standartinis pristatymas trunka nuo 2 iki 3 darbo dienų.

Sąlyginis pervežimas (dalinis krovys) gali užtrukti ilgiau – 3–5 dienų. Tai todėl, kad vairuotojas turi surinkti kitus siuntinius, pavažiuoti pro kitus miestus. Jei Jums reikalingas pristatymas į konkretų laiką (pvz., 9:00 ryte antradienį), tai turi būti aptarta ir užsakyta kaip prioritetinis arba pilno automobilio pervežimas, kitaip garantuoti tokį tikslų laiką beveik neįmanoma.

6. Ar reikalingas draudimas ir ką jis dengia?

Tai vienas svarbiausių klausimų, apie kurį dažnai užmirštama, kol neįvykia įvykis. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį, tačiau ši atsakomybė yra ribota. Paprastai tai svyruoja apie 8,33 SDR (specialių traukimo teisių) už kilogramą. Jei Jūsų krovinys sveria 500 kg, o jo vertė 10 000 eurų, standartinis atsakomybės limitas padengs tik nedidelę dalį žalos, jei krovinys dings arba užsidegs.

Todėl aš visada patariu savo klientams pirkti papildomą krovinio draudimą. Jis kainuoja nedaug (paprastai tai procentas nuo krovinio vertės), tačiau suteikia ramybės. Draudimas gali padengti rizikas, susijusias su eismo įvykiais, vagyste, gaisru ar netinkamu apdorojimu.

Svarbu: prieš pasirašant draudimo sutartį, tiksliai nurodykite prekių vertę. Jei nurodysite mažesnę vertę siekdami sutaupyti draudimo priemokos, ir įvykus įvykiui draudimo kompanija mokės tik tą nurodytą sumą. Olandijoje vagystės statistika, ypač prie didelių logistikos centrų, yra egzistuojanti, todėl geriau būti saugiam.

7. Kaip vyksta perkraustymas (asmeninių daiktų pervežimas) į Olandiją?

Asmeninių daiktų pervežimas skiriasi nuo komercinio. Čia kalbame ne apie dėžes su prekėmis, o apie sofas, indus, drabužius, vaikiškus žaislus. Dažniausiai klientai renkasi mobilias dėžes (moving lift) – tai sunkvežimis su hidrauline keltuvu, kuriame yra sandėlio erdvė. Tai patogu, nes nereikia nešti daiktų per laiptus – pakeliamas keltuvas tiesiai į aukštą.

Kadangi Olandijoje dauguma gyvenamųjų namų yra „aukščiau“ (daugiau aukštų nei Lietuvoje) arba siauri miestiniai namai, prieš išvykdami reikia tiksliai išmatuoti, ar sunkvežimis galės privažiuoti prie pat durų. Kartais tenka statyti krovininę kelioms dešimtims metrų nuo namo ir nešti daiktus rankomis – tai taip pat įskaičiuojama į kainą.

Taip pat verta paminėti dokumentus. Jei persikeliate gyventi į Olandiją, turite teisę į PVM atleidimą (perkėlimo iš vienos ES šalies į kitą procedūra), jeigu daiktus naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius. Tai gali leisti sutaupyti nemažai pinigų, tačiau reikia tinkamai užpildyti deklaracijas ir pateikti joms pagrindą (pvz., buto nuomos sutartį Lietuvoje ir darbo sutartį Olandijoje).

8. Kokios ypač svarbios yra pristatymo taisyklės Olandijoje (laiko ir vietos apribojimai)?

Olandija yra šalis, kurioje visa sistema labai aiški ir taikoma griežtai. Vienas dalykas, dėl kurio dažnai kyla problemų – pristatymo langai. Didžiosios prekybos centrai (pvz., „Jumbo“, „Albert Heijn“ sandėliai) arba statybos aikštelės turi griežtai apibrėžtas laiko juostas, kai gali priimti sunkvežimius. Jei vairuotojas atvyks 15 minutų vėliau, gali būti, kad jam neleis įvažiuoti ir reikės laukti iki kito dienos arba net savaities.

Taip pat būtina atsižvelgti į miestų apribojimus. Amsterdamas, Roterdamas, Utrechtas turi „environmental zones“ (milieuzones), kuriais negali važiuoti seni, užteršti sunkvežimiai. Mūsų parkas visada atnaujinamas, todėl problemų nėra, tačiau jei bandysite pervežti krovį sena mašina, gausite didelį baudą.

Klientas, užsakantis pervežimą, turi pateikti ne tik adresą, bet ir kontaktinį asmenį objekte, bei, jei įmanoma, pastabas apie pristatymo sąlygas („reikia krovinio keltuvo“, „važiuojama pro siaurą vartų angą“). Ši informacija leidžia mums pasirinkti tinkamą automobilį iš karto, o ne keisti jį vietoje.

9. Ką daryti, jei krovinys atvyko pažeistas?

Tai nemaloni situacija, su kuria susiduriama retai, bet vis tiek reikia žinoti algoritmą. Pirmasis ir pagrindinis taisyklė: niekada nepasirašykite CMR sąrangos su pastaba „be prierašų“, jei pastebėjote žalą. Vairuotojas padės krovį ir duos Jums dokumentą pasirašyti. Jei dėžės sutrūkinėjusios ar drėgnos – tai turi būti užrašyta tiesioginėje CMR atkarpoje (vadinamoje „rezoliucijoje“).

Jeigu pastebite žalą tik iškrovus krovį (pvz., viduje esanti technika sužalota), būtina iš karto susisiekti su vežėju arba logistika. Dažnai reikia iškviesti nepriklausomą ekspertą, kuris įformins žalos aktą. Nepamirškite daryti nuotraukų – jos yra pagrindinis įrodymas draudimo kompanijoje.

Klientai dažnai baiminasi konfliktuoti su vairuotoju vietoje. Nereikia būti agresyviam, bet reikia būti principingam. Vairuotojas yra tik darbuotojas, jis nepraranda nieko, jei Jums sumokės draudimo kompanija, bet jis privalo užfiksuoti žalą dokumentuose.