Pervežimai iš Olandijos į Lietuvą: saugumas ir patikimumas

Tarptautinė prekyba ne sustoja, o logistika yra jos kraujotakos sistema. Per daugiau kaip dvidešimt metų dirbu šioje srityje, ir galiu pasakyti viena: maršrutas tarp Olandijos (Nyderlandų) ir Lietuvos yra vienas intensyviausių ir reikšmingiausių visame Baltijos regione. Olandija – tai ne tik tulpių šalis, bet ir viena didžiausių logistikos „širdžių“ Europoje, milžiniškas prekybos centras, iš kurio keliauja tūkstančiai tonų krovinių į Rytus. Tačiau, nors šis maršrutas atrodo įprastas, kiekvienas pervežimas turi savo niuansus, kurie lemia sėkmę ar nesėkmę.

Kai klientas kreipiasi dėl krovinių pervežimo, jis dažnai mato tik galutinį rezultatą – prekę atvykstančią į sandėlį laiku. Jis nemato to, kas vyksta užkulisiuose: dokumentų tikrinimo, krovinio fiksavimo, muitinės procedūrų, vairuotojo darbo režimo ir t.t. Šiame straipsnyje noriu atskleisti, kaip tai veikia iš vidinės pusės, ir, svarbiausia, paaiškinti, kodėl saugumas ir patikimumas yra brangiausia valuta šioje srityje. Mes ne tik vežame dėžes; mes saugome Jūsų verslo reputaciją.

Svarbu suprasti, kad atstumas nuo Amsterdamo ar Roterdamo iki Vilniaus ar Klaipėdos nėra milžiniškas – jis sudaro apie 1600–1800 km, priklausomai nuo konkrečios iškrovos vietos. Tačiau šis kelias veda per kelias valstybes, kiekviena su savo kelių būkle, policijos kontrolėmis ir potencialiais rizikos faktoriais. Vokietijos autostrados, nors puikios, gali būti užstrigusios remonto darbams, o Lenkijos keliai kelia iššūkį net patyrusiems vairuotojams dėl savo būklės. Todėl patikimas pervežimas – tai ne tik greitis, tai ir planavimas, bei gebėjimas reaguoti į nepageidaujamas situacijas.

Saugumas prasideda ne tuomet, kai sunkvežimis išvažiuoja iš sandėlio, o dar ankstesnėje stadijoje. Tai prasideda nuo krovinio pakavimo. Per savo karjerą mačiau nemažai sugadintų prekių ne dėl to, kad buvo avarija, o dėl to, kad krovinys buvo blogai užfiksuotas (užsegtas) viduje. Olandijoje šiuo klausimu labai griežtai, tačiau Lietuvoje gaunant krovinį, taip pat reikia užtikrinti, kad viskas atitinka standartus.

Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime pagrindinius aspektus, susijusius su krovinių gabenimu iš Vakarų į Rytus, atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus ir padėsime Jums suprasti, kaip pasirinkti patikimą partnerį, kad Jūsų nervai ir krovinys liktų nepaliesti.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Žemiau pateikiamas klausimų ir atsakymų sąrašas, kurį sudarėme remdamiesi ilgamete praktika ir klientų užklausimis. Čia rasite atsakymus į techninius, teisinius ir organizacinius klausimus.

1. Kiek laiko trunka standartinis krovinių pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Laiko tarpas priklauso nuo to, ar tai yra „pilna“ mašina (FTL – Full Truck Load), ar dalinis krovinys (LTL – Less Than Truck Load). Jei užsakote pilną sunkvežimį, kuris važiuoja tiesiai į paskirties vietą be sustojimų kitiems klientams, kelionė paprastai trunka nuo 18 iki 24 valandų. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas. Praktiškai, atsižvelgiant į vairuotojų poilsio režimus (taisyklės griežtos: 4,5 val. vairavimas – 45 min. poilsis), šis kelias užtrunka apie 1–2 dienas.

Kalbant apie dalinius krovinius, situacija kitokia. Tokiu atveju sunkvežimis turi apvažiuoti po keletą sandėlių Olandijoje, surinkti prekes iš skirtingų siuntėjų, o turi panašią procedūrą atvykus į Lietuvą. Čia reikia skirti laiko krovinio surinkimui (konsolidacijai) ir išskirstymui. Paprastai dalinių krovinių atveju terminas svyruoja nuo 2 iki 4 dienų nuo krovimo momento. Taip pat reikia atsižvelgti į savaitgalius ir šventes – jei krovinys pasiekia muitinę ar sandėlį penktadienio vakare, jis gali likti ten iki pirmadienio.

2. Kokius dokumentus reikia parengti sėkmingam pervežimui?

Dokumentacija – tai logistikos kalba. Be teisingai užpildytų dokumentų, net saugiausia mašina nepasieks paskirties vietos be nesklandumų. Pagrindinis dokumentas yra prekių važtaraštis, vadinamas CMR. Jis yra tarptautinio krovinių pervežimo sutartis. Jame turi būti tiksliai nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio svoris, tūris ir prekių pavadinimas.

Be CMR, būtina komercinė invoice (sąskaita-faktūra). Ji reikalinga ne tik apmokėjimui, bet ir muitinės deklaravimui. Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys ir sandėra yra laisva, muitinės kontrolė egzistuoja, ypač jei gabenami reglamentuojami produktai (alkoholis, tabakas, vaistai) ar prekės, kurioms taikomos akcizų normos. Jei prekės yra kilmės šalių nustatymui svarbios, reikės ir EX-1 arba T dokumentų, jei prekės atvyksta iš trečiųjų šalių per Olandiją (pvz., per Roterdamo uostą iš Azijos) ir tik tada perkeliamos į Lietuvą. Ilgamečiai ekspertai visada pataria dar sykį patikrinti, ar numeriai dokumentuose sutampa, net mažiausia klaida gali sustabdyti mašiną pasienyje arba sandėlyje.

3. Kaip užtikrinamas krovinio saugumas transporto metu?

Saugumas – tai kompleksinis procesas. Pirma, tai techninė mašinos būklė. Patikimi vežėjai naudoja ne senesnius nei 5–7 metų sunkvežimius, kurie yra reguliariai techniškai tikrinami. Antra, ir svarbiausia – krovinio tvirtinimas (fiksavimas). Standartinis 13,6 metro puspriekabės tentas turi specialias užtvaras (kaiščius) ir juostas.

Profesionali logistika numato, kad krovinys neturi judėti. Vykstant per posūkius (pvz., žymų posūkį ties Ščecinu ar Varšuva), netinkamai užfiksuota krovinia masė gali perkelti centrinę svorio tašką, dėl ko sunkvežimis gali suverti. Naudojamos specialios gumines juostos (strips), grotelės, oro pagalvės (dėlėms) ir trosai. Be to, dauguma šiuolaikinių sunkvežimių yra įrengti GPS stebėjimo sistemomis, kurios leidžia stebėti mašinos vietą realiu laiku, o kai kuriais atvejais net ir kuro lygį bei atidarytų durų sensorius. Tai leidžia greitai reaguoti, jei mašina sustotų neplanuotoje vietoje.

4. Kuo skiriasi dalinis krovinys nuo pilnos mašinos pervežimo?

Tai vienas dažniausiai kylančių klausimų, kai klientas bando spręsti, kaip taupyti. Pilnos mašinos (FTL) atveju Jūsų prekės yra vienintelės puspriekabėje. Sunkvežimis atvažiuoja pas Jus (arba į Jūsų nurodytą vietą Olandijoje), užkrauna prekes ir važiuoja tiesiai į Lietuvą. Privalumai: greitis, mažesnė krovinio pažeidimo rizika (nereikia krauti/iškrauti kelis kartus), privatumas.

Dalinių krovinių (LTL) atveju Jūs sumokėta tik už užimamą vietą puspriekabėje (pvz., 2 europaletės iš 33 galimų). Mašina važiuoja maršrutu, renkdama ir išleidžiant prekes. Čia taupybių galima ieškoti pinigais, tačiau prarandamas laikas ir šiek tiek padidėja rizika, kad krovinys gali būti pažeistas perkeliant jį vienoje ar kitoje perkrovimo vietoje (tarpinėse stotyse). Tačiau šiuolaikinės logistikos kompanijos turi gerai suorganizuotas hubus (sandėlius), kur kroviniai yra handledžiami labai kruopščiai, todėl rizika minimali.

5. Ar krovinys yra draudžiamas? Kas nutinka, jei įvyksta avarija?

Tai yra kritiškai svarbus klausimas. Pagal tarptautines konvencijas (CMR), vežėjas yra atsakingas už krovinį nuo momento, kai jį priima, iki momento, kai jį išduoda. Tačiau standartinė atsakomybė yra ribota (paprastai pagal SDR – specialias ištraukimo teises, apie 8,33 SDR za kilogramą). Jei gabenate brangų elektroniką ar vaistažoles, ši suma gali neuždengti nuostolių.

Todėl visada rekomenduojame papildomą krovinio draudimą. Jį galima užsisakyti per brokerį arba per patį pervežėją. Draudimas apima ir avarijas, ir vogtį, bei gaisrą. Jei įvykė incidentą, reikia nedelsiant sudaryti protokolan (aktą) vietoje (su vairuotoju ir policija, jei reikia) ir pranešti draudikui. Be šio protokolano gauti kompensaciją bus beveik neįmanoma. Mano patirtis rodo, kad klientai, kurie taupo draudžio 30–50 eurų, vėliau gauna šimtus ar tūkstančius eurų nuostolį, kai sugenda prekės dėl blogo kelių dangos.

6. Ar galima gabenti temperatūros režimui jautrius krovinius (maistas, gėlės)?

Žinoma, Olandija yra viena didžiausių žemės ūkio produktų ir gėlių eksportuotojų. Tokiems kroviniams naudojami šaldytuvai (refrižeratoriai). Svarbu ne tik tai, kad mašina turi šaldymo įrangą, bet ir tai, kad įranga yra techniškai tvarkinga, o vairuotojas moka ja naudotis.

Kai užsakote šaltojo ar šaltojo (nuo +2 iki +6 laipsnių) režimo pervežimą, būtina pateikti specialius reikalavimus (temperatūrą). Dažnai klientai užmiršta, kad vairuotojas turi nustatyti reikiamą temperatūrą dar prieš užkraunant krovinį, kad puspriekabė „atsivėstų“ (arba atšaltų). Taip pat reikia įsitikinti, kad krovinio pakavimas neleis orui cirkuliuoti netinkamai. Šiuolaikiniai šaldytuvai turi temperatūros diagramų įrašymo galimybę, todėl galima visą kelionės laiką stebėti, ar nenukrito temperatūra, ir tai puikus įrodymas ginčų atvejais.

7. Kaip formuojama pervežimo kaina? Nuo ko ji priklauso?

Kaina nėra fiksuota ir priklauso nuo labai daug veiksnių. Pagrindinis dydis – kuras. Kuro kainos svyruoja, tad ir pervežimo tarifai keičiasi. Taip pat svarbi rinkos pasiūla ir paklausa. Pavyzdžiui, jei yra daug grįžtančių tuščių mašinų į Olandiją (taip vadinami „backloads“), kaina gali būti žymiai mažesnė, nes vežėjas nori užpildyti mašiną bent kažkuo grįžtant.

Kiti veiksniai: krovinio svoris ir tūris (jei daugiau kaip 24 tonos, gali reikėti specialios leidimų ar stipresnės mašinos), vietos (krovimo/iškrovimo) prieinamumas (ar reikės manipuliatoriaus?), skubumas (ekspresinis reisas kainuos brangiau) ir metų laikas. Žiemą kainos dažnai šoktelėja dėl blogų oro sąlygų didesnių išlaidų (padangos, daugiau kuro). Patikimas ekspertas visada pateiks aiškų skaidomąjį, kad Jūs žinotumėte, už ką mokate.

8. Ar yra kokių nors specialių apribojimų ar draudimų dėl gabenamų prekių?

Taip, egzistuoja ADR konvencija, reglamentuojanti pavojingų krovinių gabenimą. Jei Jums reikia pervežti chemines medžiagas, dažus, degutus skysčius ar aerozolius, būtina tai nurodyti iš karto. Tokius krovinius gabeną tik specialiai paruošti vairuotojai, turintys ADR pažymėjimus, o mašinos turi būti pažymėtos specialiais oranžiniais skydeliais ir įranga.

Be to, yra apribojimų dėl gyvūnų (reikia veterinarinių pasų), kūdikių vežimėlių (nėštiems moterims draudžiama dirbti su kai kuriais chemikalais, bet tai neaktualu klientui, svarbu, kad tai nėra draudžiamas prekes) ir t.t. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į vertybinius daiktus – gabenant didelės vertės elektroniką ar auksą, daugeliui vežėjų reikalingas papildomas draudimas ir lydėtojas. Visada geriau iš karto klausti „Ar yra kokių nors ypatingų reikalavimų šiai prekei?“, kad išvengtumėte atmestų važtaraščių uoste.

9. Kas daroma, jei paskirties vietoje nėra kas iškrauti krovinį?

Tai klasikinis problemų šaltinis. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, o jis uždarytas, arba atsakingas asmuo nepasirodo. Tokiu atveju prasideda laukimo laikas (waiting time). Pirmąją valandą (priklausomai nuo sutarties) laukimas gali būti nemokamas, bet toliau imami mokestis už vairuotojo laiką ir mašinos stovėjimą. Tai gali būti nuo 30 iki 60 eurų per valandą.

Kad išvengtumėte šių neplanuotų išlaidų, būtina tiksliai suderinti laiką. Jei žinote, kad sandėlis dirba tik iki 16:00, o mašina važiuoja iš Olandijos, reikia planuoti taip, kad vairuotojas atvyktų ryte. Arba, jei krovinys skubus, reikia organizuoti iškrovą poilsio dienomis ar naktį. Gera komunikacija tarp logistikos vadovo ir gavėjo yra pusė sėkmės. Mes visada stengiamės iš anksto informuoti klientą apie numatomą atvykimo laiką (ETA) ir priminti apie parengiamąsias priemones.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją? Kuo vadovautis?

Rinkoje gausu pasiūlos – nuo gigantiškų korporacijų iki mažų, vieno sunkvežimio savininkų. Kaip ekspertas patariau: neapsiribokite kaina. Jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tikras, jis tikriausiai toks ir yra. Žemos kainos dažnai slepia senas mašinas, netikrumą arba riziką, kad krovinys bus „paliktas“ kažkur penktadienio vakare ir važiuos tik pirmadienį.

Žiūrėkite į įmonės patirtį, ar ji turi licencijas (ECMT tarptautiniam vežimui), atsiliepimus internete (Google Maps, „Rekvizitai.lt“). Klauskite apie draudimą. Užklauskite, ar jie naudoja patikimus subrangovus, jei patys neturi savo transporto. Patikimas vežėjas visada sugebės parodyti pavyzdžius, kaip jis išsprendė problemas praeityje. Ilgalaikis partneris visada geriau už vienkartinį pigų pasiūlymą.

Išvada

Pervežimai iš Olandijos į Lietuvą yra sudėtingas, tačiau gerai nušlifuotas procesas, kai jį atlieka profesionalai. Nuo paprastų baldų iki pažangių technologijų komponentų – kiekvienas krovinys reikalauja individualaus požiūrio ir dėmesio detalėms. Pagrindinis dalykas, kurį turi atsiminti kiekvienas verslo atstovas, yra tas, kad pigiausias variantas dažniausiai pasidaro brangiausias dėl prarastų prekių, vėluojančių terminų ir sugadintos reputacijos.

Saugumas ir patikimumas nėra tuščiai žodžiai. Saugumas – tai investicija į raminą miegą, o patikimumas – tai garantas, kad Jūsų verslo procesai nesustos.