Pervežimai iš Olandijos į Lietuvą: Kaip rasti geriausią kainą ir neprarasti ramybės

Tarptautiniai pervežimai yra sudėtingas ir daugiaaukštis procesas, kurį dažniausiai matome tik iš vienos pusės – kaip klientai, laukiantys siuntos arba prekių, kuriuos reikia greitai ir pigiai nugabenti į kitą šalį. Per daugiau kaip dvidešimt metų praleistų šioje srityje, aš mačiau visas galimas logistikos variacijas: nuo puikių, be trūkčių veikiančių grandinių iki visiškai chaotiškų situacijų, kuriuos būtavo ištaisyti didelių pastangų kaina. Vienas populiariausių ir intensviausių maršrutų visada buvo ir išliks maršrutas jungiantis Olandiją (Nyderlandus) su Lietuva.

Olandija – tai ne tik tulpių ir vėjų malūnų šalis, bet ir didžiulės prekybos, logistikos bei distribucijos širdis Europoje. Čia įsikūrę didžiausių pasaulio prekybos centrų sandėliai, o Roterdamo uostas yra vartai į visą kontinentą. Ne veltui lietuvių verslininkai ir privatiei asmenys aktyviai ieško būdų, kaip kuo pigiau ir efektyviau įsigyti arba parsivežti prekes iš šios šalies. Tačiau frazė „geriausia kaina“ logistikos pasaulyje turi daugiau reikšmių nei tik mažiausia skaičius sąskaitoje-faktūroje. Šiame straipsnyje aš padėsiu suprasti, kaip susiformuoja kaina, nuo ko ji priklauso ir kaip rasti optimalų balansą tarp kainos ir kokybės, kad jūsų krovinys pasiektų Lietuvą saugiai ir laiku.

Įvadas

Kai kalbame apie krovinių pervežimus iš Olandijos į Lietuvą, svarbu nuo pat pradžių nustatyti teisingus lūkesčius. Atstumas tarp šių šalių nėra milžiniškas – jis svyruoja nuo 1500 iki 1700 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus išvežimo ir pristatymo taško. Tačiau šis atstumas kerta kelias valstybes, kiekviena iš kurių turi savo taisykles, kelių kokybę ir specialius reikalavimus vairuotojams.

Per savo ilgametę patirtį pastebėjau, kad klientai dažnai sukritikuoja pervežėjus už „per brangias“ paslaugas, neįsivaizduodami, kas slepiasi už galutinės sumos. Kaina nėra tik degalai, kurie, tiesa, paskutiniu metu brangsta kaip niekada. Tai yra kompleksinis dydis, apimantis vairuotojo darbo užmokestį (atlyginimą, dienpinigius, poilsio laiką), transporto priemonės techninę priežiūrą, kelių mokesčius, kurių Vokietijoje ir Belgijoje yra ypač gausu, draudimą, o taip pat ir logistikos kompanijos maržą, kuri leidžia jai garantuoti paslaugos kokybę.

Geriausia kaina – tai ne mažiausia rinkoje pasiūlyta suma, kurios siekia „pasiūlyti“ nelegaliai veikiantys „keliautojai“ su senais sunkvežimiais, be jokio draudimo. Geriausia kaina yra ta, kuri atspindi jūsų krovinio specifiką, užtikrina saugumą ir atitinka jūsų biudžeto lūkesčius. Šiame straipsnyje mes išanalizuosime pagrindinius veiksnius, lemiančius pervežimo kainą, atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus ir padėsime jums tapti informuotas šioje srityje.

Norint gauti geriausią pasiūlymą, būtina suprasti, kokio tipo pervežimą jums reikia. Ar tai bus pilnas sunkvežimis (FTL – Full Truck Load), kai jums priklauso visa automobilio talpa? Ar tai dalinis krovinys (LTL – Less than Truck Load), kai prekės užima tik dalį priekabos, o likusią vietą užima kiti klientai? O gal jums reikia perkelti tik kelias paletes ar net mažą siuntinį? Kiekvienas atvejis turi savo kainodaros principus.

Taip pat negalime pamiršti Olandijos specifikos. Šioje šalyje labai griežtai stebėti vairuotojų darbo ir poilsio laikai, griežtai tikrinamas svoris, o kelių infrastruktūra yra viena geriausių, tačiau ir brangiausių. Visos šios išlaidos yra įskaičiuojamos į galutinę kainą. Taigi, kaip visa tai suderinti ir nesumokėti per daug? Pasikalbėkime apie tai detaliau toliau, atsakydami į praktiškiausius klausimus.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje surinkau dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos man per savo karjerą teko girdėti iš klientų. Atsakymai į juos padės jums suprasti logistikos mechanizmą ir išvengti tipiškų klaidų, ieškant geriausios kainos.

1. Nuo ko priklauso krovinių pervežimo iš Olandijos kaina?

Kaina formuojasi pagal keletą pagrindinių komponentų, kuriuos aš vadinau „logistikos trikampiu“. Pirmasis ir akivaizdžiausias – atstumas ir maršrutas. Nors Olandija ir Lietuva yra geografiškai nėra toli, toks maršrutas paprastai eina per Vokietiją. Vokietijoje galioja mokesčiai už kelių naudojimą (MAUT), kurie sudaro didelę dalį išlaidų. Be to, maršruto parinkimas (ar vengiame mokamų ruožų, ar važiuojame greičiausiu keliu) įtakoja laiką ir kainą.

Antrasis komponentas – krovinio charakteristikos. Svoris, tūris, kraunamų vietų (palečių) skaičius ir reikalavimai tvirtinimui. Jei reikia specialios technikos (pvz., „šaldytuvo“ šaldytiems produktams arba vežimo su „keltuvu“), kaina automatiškai didesnė.

Trečiasis – degalų kaina. Tarptautiniuose pervežimuose degalai sudaro iki 30–40 proc. visų išlaidų. Kadangi degalų kaina rinkoje svyruoja, dažnai taikomi degalų priedai (fuel surcharge), kurie gali keistis kas savaitę. Taip pat į kainą įeina vairuotojo darbo užmokestis, administracines išlaidos ir pelnas. Negalima ieškoti „užduočių kainos“, nes ji tiesiog neapsaugos jūsų interesų ir dažnai baigiasi tuo, kad krovinys dingsta arba vėluoja be jokios atsakomybės.

2. Ar pigiau užsakyti dalinį krovinį (LTL) ar pilną sunkvežimį (FTL)?

Tai klasikinis klausimas, į kurį atsakymas priklauso nuo jūsų krovinio apimties. Jeigu turite 1–3 paletes, vienareikšmiai pigiau ir racionaliau naudotis dalinio krovinio paslauga. Tokiu atveju jums mokate tik už užimamą vietą (pavyzdžiui, už 1 ar 2 krovinių metrus), o likusią sunkvežimio vietą užpildo kiti klientų siuntos. Kaina vienam paletėms tokiu atveju bus mažesnė, nei jei nuomotumėtė visą sunkvežimį.

Tačiau, jeigu jūsų siunta užima daugiau kaip 12–14 vietų (arba svoris artėja prie 24 tonų), tada verta svarstyti pilno sunkvežimio nuomą. Kodėl? Nes daliniuose pervežimuose dažnai taikomi „rankų mokestis“ už krovinių perpakavimą terminaluose, krovinys gali vėluoti, kol surenkama visa mašina, ir yra didesnė mechaninio pažeidimo rizika, kai krovinys kelis kartus kraunamas ir iškraunamas. Pilnas sunkvežimis važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo adreso Olandijoje iki jūsų gavėjo Lietuvoje. Taigi, mažiems kroviniams – LTL, dideliems – FTL. Esu matęs atvejų, kai klientai, bandydami sutaupyti, didelį kiekį prekių siuntė daliniu būdu, o galiausiai gaudavo brangesnę paslaugą dėl papildomų rūšiavimo mokesčių terminale.

3. Kodėl kaina gali skirtis net 30–50 proc. tarp skirtingų ekspeditorių?

Tai vienas dažniausiai kelią painiojančių dalykų. Skirtumas atsiranda dėl to, ką konkrečiai kaina apima. Pigiausias pasiūlymas gali būti taikomas vairuotojui, kuris važiuoja be sutarties, be tinkamo krovininio draudimo (CMR draudimas), kuris neturi patirties arba naudoja labai seną techniką. Taip pat kainos gali skirtis dėl terminų: vienas ekspeditorius siūlo pristatymą „per 5–7 dienas“, o kitas – „per 48 valandas“. Greitis logistikoje kainuoja.

Be to, didelę įtaką daro ekspeditoriaus patikimumas ir partnerių tinklas. Patikimi ekspeditoriai dirba su patikimais transporto kompanijomis, kurios laikosi tarptautinių reikalavimų (Euro-6 ekologinės klasės mašinos, tachografai ir t.t.). Pigieji pasiūlymai dažnai remiasi „pilnais“ keliaujančiais vairuotojais (t.y., tie, kurie grįžta tuščiadrumčiu), kurie gali paimti krovinį už pusę kainos, tačiau jų atsakomybė yra menka, o pristatymo laikas – nenurodytas. Mano patirtis rodo, kad pernelyg pigus pasiūlymas dažniausiai baigiasi nervų išsekimu ir papildomais išlaidomis dėl vėlavimo arba sugadintų prekių.

4. Kaip apskaičiuojamas krovinio tūris, kai prekės nėra ant standartinių palečių?

Standartinei europaletei (120x80 cm) aukštis paprastai ribojamas iki 160–170 cm (virš paletės), tačiau realybėje krovinius būna įvairiausių. Jeigu prekės neįtelpa ant paletės arba yra nestandartinio aukščio, kaina skaičiuojama pagal taip vadinamus „krovinių metrus“ (LDM – Loading Meter). Standartinis sunkvežimis turi apie 13,6 metro ilgio krovimo zoną. Jei jūsų krovinys pagal grindį užima 2 metrus ilgio, jums mokama už 2/13,6 dalį visos mašinos kainos.

Jei krovinys yra „lengvas, bet erdvus“ (pavyzdžiui, putŗs plastikas, pufai, medžiagos), kaina gali būti skaičiuojama pagal tūrį, o ne pagal svorį, nes sunkvežimis greitai užpildomas erdve, bet svorio dar turi daug laisvo. Tokiu atveju taikomas tūrinis koeficientas (1 m³ = X kg). Būtai kuo tiksliau nurodyti išmatavimus: ilgį, plotį, aukštį ir svorį. Esu matęs, kai klientai nurodydavo „apie 1 paletę“, o atvykus mašinai pasirodydavo, kad tai yra 2 metrų ilgio ir 2 metrų aukščio konstrukcija, kuri neįtelpa į standartinę vietą ir dėl to kaina staiga išauga dvigubai. Tikslumas čia taupo pinigus.

5. Ar reikia mokėti už krovimo darbus Olandijoje ar Lietuvoje?

Tai labai svarbus klausimas, dėl kurio dažnai kyla konfliktų. Standartinėje kainoje („ex-works“ arba „franco“ sąlygomis) paprastai numatomas, kad vairuotojas padeda pakrauti ar iškrauti tik tada, kai tai gali atlikti vienas žmogus rankomis arba naudodasis sunkvežimyje esančiu „keltuvu“ (jei tokį turi). Jei Olandijos sandėlyje yra keltuvas, paprastai jis prikrauna krovinį nemokamai (taip yra daugumoje didžiųjų prekybos centrų, pvz., „ Makro“ arba statybinių medžiagų sandėliuose).

Tačiau jei reikalingi papildomi žmonės (keltuvininkai), arba krovinys yra sunkus, ne standartinis, arba reikia iškrauti į antrą aukštą be keltuvo, tokius darbus reikia apmokėti papildomai. Krovimo darbų valandinės Olandijoje ir Lietuvoje skiriasi, tad geriau iš anksto susitarti dėl šių išlaidų – ar jas moka siuntėjas, ar gavėjas. Patariu visada klausti ekspeditoriaus: „Ar kaina įskaito krovimą vieno žmogaus jėgomis?“. Jei ne, pasirūpinkite keltuvu vietoije, tai bus pigiau nei mokėti vairuotojui už laukimą.

6. Kiek laiko trunka standartinis pervežimas iš Olandijos į Lietuvą?

Optimistinis variantas – 2 dienos. Tai įmanoma, jei vairuotojas pradeda važiuoti anksti ryte Olandijoje ir turi galimybę važiuoti be ilgesnių sustojimų, tačiau pagal galiojančius ES reikalavimus (pilotų valandos, poilsio laikas), 2 dienų terminas labai dažnai yra „įtemptas“. Realus ir saugus terminas, kurį aš visada nurodau savo klientams, yra 3–4 darbo dienos.

Kodėl tiek ilgai? Olandijoje dažnai tenka laukti pakrovimo (jei nėra iš anksto užsizuota vieta), vairuotojui būtina atsipalaiduoti (po 4,5 valandos vairavimo – 45 min. poilsis, po 9 valandų – 9 valandos poilsio). Be to, jei tai dalinis krovinys, reikia laiko surinkti mašiną (konsolidacija). Jei jums skambina ekspeditorius ir pasiūlo pervežimą „už 1 dieną“ už mažą kainą, būkite budrūs – tai arba melas, arba pažeidžiami vairavimo laiko reikalavimai, kas yra nelegalu ir pavojinga.

7. Kokius dokumentus reikia paruošti pervežimui?

Nors Olandija ir Lietuva yra ES šalys ir vidinės sienos dažnai netikrinamos, dokumentacija yra būtina ne tik muitinės, bet ir draudimo bei apskaitos tikslais. Pagrindinis dokumentas yra prekių siuntos sąskaita-faktūra (invoice), kurioje turi būti nurodytas prekių pavadinimas, kiekis, svoris, verte ir prekių kodas (HS kodas, nors ne visada būtinas, bet pageidautinas).

Be to, reikalingas CMR kontraktas – tai tarptautinio krovinių pervežimo kvitas, kurį pasirašo siuntėjas ir vairuotojas. CMR yra pagrindas dėl krovinio pristatymo ir pagrindinis dokumentas draudimo atveju. Jei pervežate pavojingas krovinius (ADR), reikalingas specialus draudimas ir leidimai. Jei prekės yra pavojingos (padegamos, degios, nuodingos), apie tai būtina pranešti iš anksto, nes ne kiekvienas vairuotojas turi teisę jas vežti, o kaina tokiu atveju skiriasi.

8. Ar mano siunta yra apdraudta pervežimo metu?

Pagal tarptautinius konvencijas (CMR), pervežėjas yra civiliniu būdu atsakingas už krovinio praradimą ar sugadinimą, tačiau standartinė atsakomybės riba yra labai maža – apie 8,33 SDR (Specialiųjų traukimo teisių) už vieną kilogramą (tai yra apie 10 eurų). Jeigu jūsų siunta verta 1000 eurų, o ji dingo, gausite tik nedidelę dalį vertės.

Todėl, aš visada patariu susidomėti, ar yra užsakyta papildoma krovinio draudimo polisas. Dauguma patikimų ekspedijavimo kompanijų siūlo galimybę pirkti draudimą (paprastai tai svyruoja nuo 0,3% iki 0,5% nuo prekių vertės). Geriausia kaina neatsižvelgia į draudimą, jei jis nenurodytas aiškiai. Neklausdama apie draudimą, jūs rizikuojate likti be prekių ir be atlyginimo. Mano patirtis rodo, kad draudimas – tai ne papildoma išlaida, o investicija į ramybę.

9. Kas daro įtaką sezoniškumui pervežimų kainoje?

Logistika, kaip ir mažmeninė prekyba, turi savo sezonus. Kaina Olandijoje-Lietuvoje gali šoktelėti šventiniu laikotarpiu (Kalėdos, Naujieji Metai, Velykos), kai vairuotojai darbo laikas yra ribotas, o paklausos – didelė. Taip pat kainą gali padidinti intensyvus žemės ūkio seansas (rudenį, kai vežami derliai), kai sunkvežimiai užimti grūdų pervežimais.

Olandija taip pat turi savo specifiką – pavyzdžiui, gėlių eksporto šuoliai per Moters dieną arba kitas šventes. Taip pat didelę įtaką turi Vokietijos statybų sezonas ir keliauti apribojimai (pavyzdžiui, vasarą Vokietijoje dažnai ribojamas eismas sunkvežimiams sekmadieniais ir švenčių dienomis). Planuodami pervežimą, verta tai atsižvelgti: jei galite, perkrauti krovinį anksčiau ar vėliau, galite sutaupyti 10–15 proc. nuo galutinės sumos.

10. Kaip pasirinkti patikimą pervežėją ir išvengti sukčių?

Geriausias būdas – pasitikėti patirtimi ir rekomendacijomis. Paieškokite kompanijos, kuriai daugiau kaip 5 metai rinkoje. Patikrinkite, ar jie turi realų tinklalapį, kontaktus, socialinius tinklus. Jei svetainė atrodo „mėgėjiška“ ir kontaktuose nėra adreso ar įmonės kodo – vengkite.

Užklausdami pasiūlymą, prašykite pateikti sutartį arba bent jau aiškias sąlygas raštu. Atsargiai vertinkite pasiūlymus, kurie siūlomi per socialinius tinklus be jokios dokumentacijos. Patikimas ekspeditorius visada paklaus apie krovinio specifiką, o ne tiesiog iškars „10 eurų už paletę“.