Patys geriausi maršrutai kelionei mikroautobusu į Olandiją dabar: Eksperto Vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) mikroautobusu yra populiarus pasirinkimas ne tik verslo kelionėms, bet ir grupiniams turizmui bei vizitams pas šeimos narius. Kaip žmogus, kuris pervežimų srityje dirbu jau daugiau kaip dvidešimt metų, galiu pasakyti viena: šis maršrutas, nors ir ganėtinai standartinis, turi savo niuansų, kurie gali lemti sėkmę arba sugadinti kelionę. Olandija yra viena pagrindinių logistikos širdų Europoje, todėl keliai čia yra itin gerai prižiūrimi, tačiau ir eismingumas, ypač sunkiųjų transporto priemonių, yra milžiniškas.

Kai kalbame apie mikroautobusų pervežimus, svarbu ne tik pasirinkti trumpiausią kelią žemėlapyje, bet ir įvertinti techninius apribojimus, kainas bei vairuotojo ir keleivių komfortą. Dabartinėje situacijoje, kai degalų kainos svyruoja, o kelių darbai Vokietijoje ir Lenkijoje vyksta nuolat, "senieji" žemėlapiai gali meluoti. Šiame straipsnyje aš padalinsiu savo patirtį ir parodysiu, kaip šiuo metu efektyviausiai ir saugiausiai nuvykti į Olandiją mikroautobusu, išvengiant nereikalingų rūpesčių ir perdidelių išlaidų.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Šioje skiltyje suformulavau ir atsakiau į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų planuojančių kelionę mikroautobusu į Nyderlandus. Šie atsakymai padės jums suprasti ne tik "ką", bet ir "kodėl" vertos rinktis vienas ar kitus maršrutus.

1. Koks yra efektyviausias maršrutas iš Lietuvos į Olandiją mikroautobusu šiuo metu?

Šiuo metu efektyviausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra klasikinis variantas: maršrutas prasideda važiuojant A1 automagistrale link Kauno, toliau – per Marijampolę link Lenkijos sienos (Kalvarijos). Liudvine pasiekę Lenkiją, patartina važiuoti naująja "S61" (arba S8) trasą, kuri veda link Varšuvos, o iš ten – naujai pastatyta A2 automagistrale link Poznanės ir Sveico (Świecko) pasienio punkto su Vokietija.

Vokietijoje šis maršrutas tęsiasi per A2 automagistralę (Dortmundas, Hanoveris) iki Bad Oyenhauseno, kur reikia pasukti į A30 link Olandijos sienos. Nors šis maršrutas atrodo ilgas, jis yra techniniu požiūriu geriausiai pritaikyti sunkesniems nei paprastiems automobiliams (tai yra mikroautobusams). Naujieji keliai Lenkijoje leidžia taupyti laiką, o Vokietijos autobanai, nors ir turintys ribojimus, yra plačiai ir leidžia judėti stabiliu greičiu. Alternatyva per Baltarusiją dėl vizų ir sankcijų šiuo metu nėra verta dėmesio, o maršrutas per jūrą (keltu) dažnai tampa brangesnis dėl keltų bilietų kainų svyravimų.

2. Ar verta rinktis keltą (pvz., Klaipėda–Kylas arba Klaipėda–Nynäshamn) vietoj žemės maršruto?

Klausimas apie keltą dažnai iškyla norint sutaupyti vairuotojo darbo laiko ar tiesiog patogumo sumetimais. Per savo dvidešimt metų praktikos mačiau, kad šis pasirinkimas visada priklauso nuo konkretaus užsakymo. Jei keliaujate 8-9 keleiviais mikroautobusu, keltas gali būti geras sprendimas, jei jūsų tikslas yra pietinė Olandija (pvz., Roterdamas ar Eindhovenas) ir norite išvengti ilgos važiavimo trukmės per Vokietiją.

Tačiau dabartinėje situacijoje keltų kainos smarkiai išaugo, o reisų dažnumas kartais ribojamas. Be to, reikia atsižvelgti į tai, kad reisu per Kylą (Kiel) vėliau vis tiek reikės važiuoti apie 400–500 km per Vokietiją, kad pasiektumėte Olandijos centrą. Jei jūsų maršrutas baigiasi Amsterdame ar šiaurės Olandijoje, keltas per Kylą gali net prailginti kelionę dėl uosto formalumų. Keltas į Nynäshamn (Švedija) leistų važiuoti per Daniją (tiltais), tačiau tai yra labiau nukrypęs į šiaurę maršrutas. Mano nuomone, dėl kainų ir logistikos paprastumo, žemės maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją šiuo metu yra stabiliausias ir ekonomiškesnis pasirinkimas mikroautobusų pervežimams.

3. Kokius mokesčius ir mokesčius už kelią ("vignettes" ir mokesčius) reikia numatyti mikroautobusui?

Tai vienas svarbiausių klausimų, kurį dažnai pamiršta numatyti biudžete. Skirtingai nei paprastas automobilis, mikroautobusas (priklausomai nuo jo svorio ir vietų skaičiaus) gali būti klasifikuojamas kaip sunkioji transporto priemonė arba keleivinis transportas.

Lenkijoje važiuojant automagistralėmis (A2, A4) mokama pagal nuvažiuotą atstumą per "viaTOLL" sistemą. Jei jūsų mikroautobuso svoris viršija 3,5 tonos (kas dažnai būna su 9 keleiviais ir bagažu), jūs privalote turėti specialų siųstuvą ir mokėti didesnes sumas. Jei svoris mažesnis – mokama kaip paprastam automobiliui, tačiau tai reikalauja atidžio transporto priemonės techninės apžiūros liudijimo patikrinimo.

Vokietijoje situacija kitokia. Nuo 2019 metų keleiviniai mikroautobusai (iki 3,5 tonų) Vokietijoje gali važiuoti nemokamai. Tačiau jei jūsų mikroautobusas yra registruotas kaip krovininis arba jo masė viršija 3,5 tonos, Jums reikės mokėti kelių mokestį (LKW-Maut), kuris yra gana brangus. Olandijoje kelių mokesčių automobiliams arba lengviems mikroautobusams nėra, tačiau jei transporto priemonė yra sunkesnė, mokestis taikomas. Visada patariu klientams iš anksto pasirūpinti "Umweltplakette" – Vokietijos ekologine kortele, kuri yra privaloma įvažiuojant į daugumą miestų (žalia kortelė yra pigiausia ir tinkama daugumai mikroautobusų).

4. Kokius sunkumus gali sukelti vairuotojo darbo laikas (poilsio intervalai) šioje kelionėje?

Kaip ilgametis transporto ekspertas, negaliu nepaminėti vairuotojo darbo laiko taisyklių, kurios yra griežtai reglamentuojamos. Kelionė į Olandiją ir atgal trunka apie 18–20 valandų viena kryptimi gryno važiavimo laiku. Tai reiškia, kad vienas vairuotojas fiziškai negali atlikti šio reiso be pažeidžiant taisyklių.

Jei planuojate kelionę su vienu vairuotoju, būtina planuoti nakvynę kelionės metu. Dažniausiai nakvynės planuojamos Vokietijoje (pavyzdžiui, Hanoverio ar Dortmundo apylinkėse) arba netoli Lenkijos-Vokietijos sienos. Tai ne tik įstatymo reikalavimas, bet ir saugumo klausimas. Jei turite du vairuotojus, kelionė gali būti atlikta be sustojimų ilgesniems kaip 45 minučių poilsio (išskyrus degalinių sustojimus), tačiau ir tada reikia laikytis griežtų apsisukimų. Planuodamas maršrutą, visada įtraukiu laiką potencialioms spūstims, kurios Vokietijoje yra įprastos, kad vairuotojas nebtų verčiamas skubėti ir pažeisti poilsio režimo.

5. Kur yra didžiausių eismo spūsčių rizika ir kaip jų išvengti?

Vokietijoje, ypač Ruhro srityje (Dortmundas, Esenas, Kelnas), eismingumas yra milžiniškas. Tai yra labiausiai industrializuotas Vokietijos regionas, ir čia susikerta daugybė tranzitinių kelių. Rytinėse savaitės dienose (pirmadieniais) ir vakarais (penktadieniais) spūstys čia gali pasiekti keliasdešimt kilometrų.

Norint išvengti šių spūsčių, patariu rinktis važiavimo laikus. Jei įmanoma, reisą pradėti anksti ryte (pvz., 4:00 valandą ryto), kad Vokietijoje būtumėte per pietus arba pavakarių, kai sunkiasvoris transportas jau pradeda mažėti. Taip pat verta consideringuoti alternatyvius maršrutus, pvz., jei einate į pietinę Olandiją, galima šiek tiek nukrypti nuo pagrindinio A2 ir panaudoti A31 ar A43, nors tai gali šiek tiek prailginti kelią, bet taupyti nervų. Dar viena spūstių vieta – paties Olandijos pasienio zona ir greitkeliai prie Amsterdamo (A1, A2, A4). Čia eismingumas aukštas beveik visą parą.

6. Kokie yra pagrindiniai sustojimų (degalinių ir poilsio) taškai šiame maršrute?

Geras planavimas reiškia ne tik maršrutą, bet ir degalines. Per 20 metų išmokau, kad ne kiekviena degalinė yra pritaikyta dideliems mikroautobusams (8+ vietų). Lenkijoje situacija pagerėjo kartu su naujosiomis automagistralėmis – didelios degalinės (pvz., "BP", "Orlen", "Shell") prie A2 turi aukštas lubas, erdvias aikšteles sunkesniems automobiliams ir geras maisto prekių pasiūlas.

Vokietijoje dažniausiai sustojome prie "Autohof" arba dideliųjų degalinių tinklų, pvz., "Tank & Rast". Jos yra brangesnės nei Lietuvoje, tačiau siūlo aukštesnę kokybę ir, kas svarbiau, saugią aikštelę. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kuriose mažose degalinėse Vokietijoje griežtai ribojamas stovėjimo laikas (pvz., 2 valandos nemokamai, paskui – dideli mokesčiai). Planuodamas kelionę, visai komandai numatau sustojimą kas 4 valandas bent 30 minučių, o vieną ilgesnį (45 min.) pietų pertraukai.

7. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių ar apribojimų važiuojant Olandijoje mikroautobusu?

Olandija yra šalis, kurioje labai griežtai laikomasi greičio apribojimų ir transporto priemonių techninės būklės. Pirmas dalykas, į kurį atkreipiu dėmesį – greičio ribojimai. Olandijoje daugelyje vietų greitis automagistralėse ribojamas iki 100 km/h (dieną) ir 130 km/h (naktį), nors yra ir vietų, kur leidžiama važiuoti greičiau. Tačiau mikroautobusams dažnai taikomi bendri 80 arba 90 km/h apribojimai, jei jie traukia priekabą arba yra tam tikros klasės. Visada verta patikrinti ženklus.

Be to, Olandijoje labai daug dviračių takų, ir jų vairuotojai yra labai privilegijuoti. Sujungimuose (žieduose) dviratininkai visada turi pirmenybę, jei yra pažymėta specialiu ženklu ("Shark teeth"). Nepaisant to, kad jūs važiuojate dideliu mikroautobusu, jei nusileisite dviračiui neturėdami pirmenybės, gausite baudą. Taip pat griežtai baudžiama už telefonų naudojimą vairuojant (net ir laikant rankoje) – čia tai stebima itin atidžiai.

8. Kaip pasiruošti mikroautobusą techninei kelionei prieš išvykstant?

Techninė pasiruošimas yra pusė sėkmės. Prieš kiekvieną tokią kelionę privalu atlikti pilną techninę apžiūrą. Svarbiausia: padangos. Olandijoje ir Vokietijoje dažnai lyja, o asfalto dangos yra šlapios ir slidžios. Padangų protektoriaus gylis turi atitikti normas (ne mažiau kaip 1,6 mm, bet patariu mažiausiai 4 mm dėl saugumo).

Taip pat būtina patikrinti stabdžius, šviesas (ypač dienos šviesas, kurios Olandijoje yra privalomos) ir valymo skysčius. Jei mikroautobuse yra įrengta tachografo sistema (būtina, jei svoris > 3,5t arba jei tai komercinis reisas), ji turi būti kalibruota ir su pilna diagramine juosta arba skaitmenine kortele. Negaliu būti pernelyg ryškus, bet techninė apžiūra Vokietijoje yra griežta – jei bus rasta trūkumų, ne tik kad gausite baudą, bet ir transporto priemonė gali būti sustabdyta tol, kol trūkumas nebus pašalintas.

9. Kokios yra degalų kainos ir kur geriausia juos užpilti?

Degalų kainos šiuo metu yra kintamas dydis. Vokietijoje ir Olandijoje degalai yra žymiai brangesni nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Todėl mano strategija visada yra užpilti pilną baką Lietuvoje (jei kaina palanki) arba Lenkijoje.

Lenkijoje degalų kainos paprastai yra mažiausios visame maršrute. Patariu neapleisti degalinių netoli Lenkijos-Vokietijos sienos, kurios dažnai siūlo konkurencingas kainas norint pritraukti vairuotojus prieš įvažiavant į brangiąją Vokietiją. Vokietijoje degalų kainos svyruoja priklausomai nuo regiono – brangiausia būna automagistralėse (Autobahn), pigiau – miestuose (tankstellen), tačiau ten sunku įvažiuoti dideliu mikroautobusu. Olandijoje degalai taip pat brangūs, todėl ten paprastai užpildome tiek, kiek reikia grįžtant arba pasiekti galutinį tikslą, jei grįžtume kita kryptimi.

10. Kas daryti, jei įvykia avarija ar techninė gedimas Vokietijoje ar Olandijoje?

Nors niekas nenori galvoti apie blogiausią scenarijų, būti pasiruošusiam – tai eksperto požiūris. Pirmiausia, visada turi turėti galiojančią "Kasko" draudimo polisą, kuris apima techninę pagalbą užsienyje. Be to, būtina turėti "Green Card" (Žaliąją kortę) kaip draudimo įrodymą.

Jei įvykia gedimas, Vokietijoje veikia labai efektyvi pagalbos tarnyba (ADAC arba pan.), tačiau jų paslaugos be draudimo gali kainuoti šimtus eurų. Jei mikroautobusu keliate komerciškai, privalote turėti su savimi kontaktinius telefonus techninės pagalbos tarnyboms, kurias dažnai siūlo degalinių tinklai (pvz., "ARAL" ar "Shell"). Svarbu: jei sustojote prie kelio dėl gedimo, privaloma uždėti šviesos signalizacijos trikampį (50–100 metrų atstumu) ir visi keleiviai turi išlipti iš transporto priemonės ir užlipti per saugos atitvarą į saugią zoną. Tai gyvybiškai svarbu dėl didelio greičio automagistralėse.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Olandiją dabar yra racionalesnė nei kada nors anksčiau, dėl pagerėjusios kelių infrastruktūros Lenkijoje ir Vokietijoje. Tačiau, kaip matome iš aukščiau išvardytų punktų, sėkmę lemia ne tik žemėlapis, bet ir smulkios detalės: nuo tinkamo degalinių pasirinkimo iki vairuotojo poilsio režimo laikymosi.

Kaip profesionalas, patariu klientams nebesikliauti tik "Google Maps" prognozėmis.