Patys geriausi maršrutai keliaujantiems mikroautobusu į Olandiją: Eksperto Vadovas

Dirbdamas tarptautinių pervežimų srityje beveik dvi dešimtmetis, esu matęs, kaip pasikeitė kelių kokybė, tapo griežtesni eismo taisyklės ir kaip susiformavo tam tikros „auksinės“ taisyklės, kuriomis vadovaujasi patyrę vairuotojai. Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) mikroautobusu – tai ne paprasta nuvykti iš taško A į tašką B. Tai sudėtingas logistinis uždavinys, reikalaujantis ne tik gerų vairavimo įgūdžių, bet ir išsamaus plano, ypač kai vežami keleiviai arba reikalingas sklandus pravažiavimas pro daugybę šalių.

Olandija yra viena pagrindinių transporto krypčių Europoje, ir nors ji geografiškai nėra didelė, patekti į ją iš Lietuvos reikia įveikti apie 1500–1700 kilometrų. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi ir parodysiu, kurie maršrutai yra efektyviausi, ką reikia žinoti apie mokesčius ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kuriančių nereikalingas uždelstis.

Pagrindiniai maršruto variantai: Ką pasirinkti?

Kalbant apie kelionę mikroautobusu į Olandiją, iš esmės egzistuoja du pagrindiniai variantai, kuriuos dažniausiai ir renkasi profesionalai. Kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų, o pasirinkimas dažnai priklauso nuo išvykimo vietos Lietuvoje, galutinės paskirties Olandijoje ir, žinoma, biudžeto.

1. Maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją (Klasikinis variantas) Tai dažniausiai renkamas kelias. Jis vingiuoja per Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos teritorijas, siekdamas Olandijos sienos. * Kelias: Vilnius/Kaunas/Klaipėda – Kaunas – Marijampolė – Lenkijos siena (Suvalkai) – Varšuva – Poznanė – Vokietijos siena – Berlynas – Hanoveris – Olandijos siena. * Atstumas: Apytiksliai 1600–1700 km. * Privalumai: Šis maršrutas yra labai gerai išvystytas. Lenkijoje pastaraisiais metais smarkiai pagerėjo kelių kokybė, ypač autostradų A2, kuri jungia Varšuvą su Vokietijos siena. Vokietijoje keliai (autobahn) yra legendiniai savo kokybe, nors ir turi ruožų su apribojimais. * Trūkumai: Didelis eismo intensyvumas, ypač arti Varšuvos ir Vokietijos industrinių miestų (Rūro sritis). Reikia susidoroti su keliais mokesčiais (Lenkijos autostradų mokesčiai, Vokietijos ekologinės zonos).

2. Maršrutas su keltu (Klaipėda – Kylis arba Zasnicas) Šis variantas dažnai pasirenkamas tiems, kems nori išvengti ilgos važiavimo per Lenkiją dalies arba nori padalinti vairuotojo darbo valandas taip, kad kelionė būtų mažiau pavargstanti. * Kelias: Kelias iki Klaipėdos – keltas per Baltijos jūrą – Kylis (Kiel) arba Zasnicas (Sassnitz) – toliau į Olandiją per Vokietiją (Hamburgas, Bremenas). * Privalumai: Vairuotojas gali pailsėti kerte, išvengiama Lenkijos „kampų“ ir greičio apribojimų miestuose. Šis maršutas dažnai būna trumpesnis laiku, jei skaičiuojame tik vairavimo laiką ant žemės. * Trūkumai: Brangumas. Keltų bilietai mikroautobusui gali smarkiai padidinti kelionės kainą. Be to, reikia tiksliai laikytis keltų tvarkaraščio – vėlavimas gali sugadinti visą planą.

Subtilybės, kurios lemia sėkmę

Esu matęs, kaip puikiai suplanuota kelionė žlunga dėl nedidelių detalių. Vairuodamas mikroautobusą (pavyzdžiui, 9 vietų „Mercedes Sprinter“ ar „Volkswagen Transporter“), turite prisiminti, kad jūsų transporto priemonė dažnai priskiriama prie sunkesniųjų nei paprastas automobilis.

Vokietijoje, pavyzdžiui, jei mikroautobuso maksimali leistina masė viršija 3,5 tonos (dažnai būna taip, jei įrengtos sėdynės 9+1 keleiviams), jums gali tekti mokėti mokesčius už važiavimą keliais (maut) ir laikytis griežtesnių greičio apribojimų (dažnai ne daugiau kaip 80 km/h automagistralėse, jei nėra greičio riboklių). Olandijoje greičio apribojimai taip pat griežti, o vietovėse nuolat matyti greičio matuokliai.

Be to, nepamirškite apie „Umweltplakette“ – Vokietijoje reikalaujamą ekologinę vinjetę. Be jos įvažiuoti į daugelį miestų (pvz., į centrinę Berlyno dalį ar kitas žalias zonas) griežtai draudžiama. Bausmės už pažeidimus yra didelės, o policija tikrina tai labai aktyviai.

Svarbiausia yra suprasti, kad „geriausias“ maršrutas – tai ne būtinai trumpiausias žemėlapyje. Tai toks maršrutas, kuriame mažiau „kamščių“, mažiau mokesčių (arba jie lengviau apmokami) ir kur yra patogiausia sustoti poilsiui. Keliaujant į Olandiją, rekomenduoju vengti patenkinimo pro Vokietijos Rūro sritį (Ruhrgebiet) aukščiausiomis valandomis, nes ten susiduria didžiausių Europos greitkelių srautai. Kartais verta pasukti šiauriau, pro Bremeną, nors ir atrodo, kad keliais šiek tiek ilgiau.

Galiausiai, Olandijoje labai daug dviračių takų, o jų vairuotojai yra itin saugomi. Sustojant prie sankryžų arba žiedų, visada būkite ypatingai atidūs – dviratininkai čia turi pirmenybę dažnai net ten, kur jums tai atrodo keista. Profesionalumas čia reiškia ne tik greitį, bet ir saugumą.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Šioje skyriuje suformulavau 10 klausimų, kuriuos dažniausiai girdžiu iš savo klientų ir kolegų vairuotojų, planuojančių kelionę mikroautobusu į Olandiją. Atsakymai paremti mano daugiamete praktika.

1. Kuris maršrutas yra pigiausias – per Lenkiją ar su keltu? Atsižvelgiant į biudžetą, pigiausias yra maršrutas per Lenkiją. Nors ten reikia mokėti už autostradas (A2), šie mokesčiai nėra dideli lyginant su keltų kainomis. Keltas Klaipėda–Kylis gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų (priklausomai nuo sezono ir mikroautobuso dydžio) viena kryptimi. Be to, važiuojant per Lenkiją, sutaupote kurą, kurio reikia nuvaziuoti iki Klaipėdos ir atgal iš Kylio. Taigi, jei svarbiausia kaina – rinkitės žemėlį, ne jūrą.

2. Ar reikia mokėti už važiavimą Vokietijos autostradomis mikroautobusu? Tai vienas populiariausių klaidingų pasitikėjimų. Jei jūsų mikroautobuso bendroji masė neviršija 3,5 tonos, Vokietijoje (Maut sistema) už važiavimą automagistralėmis mokėti nereikia. Tačiau jei vairuojate didesnį mikroautobusą (pavyzdžiui, 9 keleiviams + vairuotojas, dažnai viršijama 3,5 t riba), tuomet privalote įsigyti „Maut“ vinjetę (arba naudoti „Toll Collect“ įrenginį). Neteisingai įvertinti savo transporto priemonės masę gali baigtis labai brangiu baudų sąskaita.

3. Kokius greičio apribojimus turi laikytis mikroautobuso vairuotojas Olandijoje? Olandijoje greičio apribojimai yra vieni griežčiausių Europoje. Automagistralėse (autosnelweg) didžiausias leistinas greitis dažniausiai yra 100 km/h (nors kai kur gali būti 130 km/h, tačiau tai retas atvejis, o greičio matuokliai stovi kas kelis kilometrus). Gyvenvietėse greitis – 50 km/h, o daugelyje vietų – net 30 km/h. Mikroautobusams, kurių masė viršija 3,5 t, greitis gali būti apribotas iki 80 km/h automagistralėse. Visada dėmesį atkreipkite į ženklus su skaičiais rėmeliuose – jie nurodo konkretų greičio ribojimą jūsų transporto priemonei.

4. Ar reikalinga vairuotojo darbo laiko apskaitos įranga (tachografas)? Tai priklauso nuo to, ką vežate. Jei mikroautobusu (9 vietų) atliekamas komercinis keleivių pervežimas (už pinigus), tuomet jūs privalote laikytis Europos Sąjungos reglamento (EC) Nr. 561/2006 ir naudotis tachografu bei laikytis poilsio valandų. Jei tai yra nekomercinė kelionė (pvz., kelionė su šeima ar draugais, kai tikslas nėra pelnas), tachografo naudoti nereikia. Tačiau jei tai verslo kelionė, įsitikinkite, kad tachografo diskai arba kortelės yra tvarkingos – policija Olandijoje ir Vokietijoje tai tikrina itin kruopščiai.

5. Kur geriausia ir saugiausia nakvyti kelionės metu? Planuodami maršrutą, skirkite laiko poilsiui. Jei važiuojate per Lenkiją, patariu sustoti prie „MOP“ (poilsio vietų) prie A2 autostrados, tačiau dėl saugumo geriau rinktis privatžemius arba motelius šalia miestelių, toli nuo magistralės, kad išvengtumėte pavogtų degalų ar krovinių rizikos. Vokietijoje ir Olandijoje „Rasthof“ poilsio vietos yra saugios ir gerai prižiūrimos, tačiau naktiniai mokestis jose gali būti šiek tiek aukštesni. Mano patirtis rodo, kad reikia planuoti sustojimą maždaug po 4–5 valandų vairavimo.

6. Kokias sudėtingiausias vietas reikia pravažiuoti arti Olandijos sienos? Artėjant prie Olandijos per Vokietiją, ypatingą dėmesį skirkite sričiai aplink Hanoverį ir Dortmundą. Čia susiduria kelių tinklai iš visų pusių. Taip pat patariu vengti važiuoti per Amsterdamą centro dalimi, jei jūsų galutinis tikslas yra kitas miestas (pvz., Roterdamas ar Eindhovenas). Amsterdame labai daug „kliūčių“ – dviračiai, tramvajai, siauri gatvės ir dideli baudų už kamščius rizikos. Geriau naudoti apylanką (A10 ringas) ir išvažiuoti tiesiai į reikiamą kryptį.

7. Ar sunku rasti degalines, tinkamas mikroautobusams? Nėra. Lenkijoje, Vokietijoje ir Olandijoje degalinių tinklai (pvz., Orlen, Shell, Aral, BP) yra išsidėstę kas 30–50 km. Svarbiausia yra degalų kaina. Degalai Olandijoje yra vieni brangiausių Europoje, Vokietijoje šiek tiek pigiau, o Lenkijoje – žymiaus pigiau. Todėl, kaip ekspertas patariu: degalus užpildykite pilnus kiek įmanoma artėjant prie Lenkijos ir Vokietijos sienos iš Lietuvos pusės, o Olandijoje užpildykite tik tiek, kiek reikia pasiekti tikslą arba grįžti.

8. Ką daryti, jei įvyko eismo įvykis ar sugedo mikroautobus? Tai baisiausia scenarijus, bet reikia būti pasiruošusiam. Pirmiausia, užtikrinkite saugumą (įjunkite variklio avarinę signalizaciją, statykite trikampį 100–150 m atstumu). Vokietijoje ir Olandijoje pagalbos tarnybos veikia labai greitai (skambinkite 112). Jei turite „Kasko“ draudimą su pagalba užsienyje, skambinkite į savo draudiką. Jei ne, pasiruoškite, kad vilkimo paslaugos Vokietijoje gali kainuoti labai brangiai. Visada turėkite saučioje visus reikalingus dokumentus (vairuotojo pažymėjimas, techninės apžiūros pažymėjimas, draudimo „Žalias kortelė“).

9. Ar yra kokių nors specifinių taisyklių, susijusių su alkoholiu vairuojant mikroautobusą? Visose šiose šalyse (Lietuva, Lenkija, Vokietija, Olandija) leidžiamas alkoholio kiekis kraujyje yra 0,0 promilės (arba artimas nuliui, pvz., Vokietijoje 0,5, bet komerciniam transportui – 0,0). Tačiau kalbant apie mikroautobusą, jei tai keleivių pervežimas, jums draudžiama vartoti net mažiausią alkoholio kiekį prieš vairuojant. Olandijos ir Vokietijos policija dažnai atlieka staigius patikrinimus (Breathalyzer tests), ypač ryte arba po švenčių. Negerbkite rizikos – vairuotojas privalo būti visiškai blaivus.

10. Kaip susidoroti su kalbos barjeru ir komunikacija su policija? Vokietijoje ir Olandijoje dauguma policininkų kalba angliškai, ypač jaunesniosios kartos. Jei sustabdys policija, būkite ramūs, išlipkite iš mikroautobuso (jei reikalauja) ir pateikite dokumentus. Niekada nebandykite kyšioti – tai baudžiamama labai griežtai. Jei nesuprantate, ką jie kalba, drąsiau klauskite „Do you speak English?“. Geriau pasakyti, kad nesuprantate, nei nutylėti ir patekti į didesnes problemas. Atsiminkite, kad pagarba ir ramumas geriausiai padeda išspręsti situaciją.

Išvada

Kelionė mikroautobusu į Olandiją gali būti puiki nuotykių patirtis arba sėkmingas verslo reisas, jei ji gerai suplanuota. Mano dvidešimt metų patirtis šioje srityje mokė vieno: detali planavimas yra pusė sėkmės. Pasirinkus tinkamą maršrutą (dažniausiai – efektyvų kelią per Lenkiją ir Vokietiją), iš anksto susimokius mokesčius (vinjetes, autostradų bilietus) ir numatius poilsio sustojimus, galite išvengti 90 proc. galimų problemų.

Nepamirškite, kad Olandija yra šalis, kurioje tvarka ir disciplina yra viršuje. Gerbkite vietinius vairuotojus, laikykitės greičio ribojimų ir būkite kantrūs kamščiuose. Nors maršrutas gali atrodyti ilgas, modernūs keliai ir gerai organizuota infrastruktūra leis jums pasiekti tikslą saugiai ir laiku. Sėkmingų kelionių!