Patogus keliavimas iš Olandijos į Lietuvą visai šeimai: Išsamus eksperto vadovas

Įvadas

Kelionė iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą yra viena dažniausių maršrutų, kurią matau per savo daugiau kaip dvidešimt metų trukusią karjerą tarptautinių pervežimų srityje. Kiekviena ši kelionė unikali – vieni keliauja grįžtant namo po ilgo metų darbo užsienyje, kiti plėtoja verslo ryšius, o trečiai tiesiog planuoja šeimos atostogas arba aplanko gimines. Nepriklausomai nuo tikslo, vienas dalykas visada išlieka tas pats: noras, kad kelionė būtų ne tik efektyvi, bet ir kuo saugesnė bei patogesnė visai šeimai.

Atstumas tarp šių šalių nėra mažas – tai apie 1600–1700 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Toks nuotolis automobiliu reikalauja ne tik geros techninės būklės transporto priemonės, bet ir išsamio plano, ypač kai kelyje yra vaikai ar pagyvenę keleiviai. Per ilgus metus, stebėdamas tūkstančius vairuotojų ir patirdamas įvairias situacijas ant kelio, sukaupiau žinių, kurios dabar padeda man konsultuoti klientus ne tik apie krovinių, bet ir apie keleivinių pervežimų subtilybes.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, padėsiu suprasti, kuris maršrutas geriausiai tinka šeimai, kada verti rinktis keltą, o kada važiuoti sausuma, ir kaip išvengti dažniausių klaidų, kurios g sugadinti kelionės nuotaiką. Mes aptarsime ne tik techninius kelionės aspektus, bet ir psichologinius – kaip išlaikyti ramybę vairuojant per Vokietijos automagistrales ar Lenkijos plentus bei kaip pavertti šią ilgą kelionę į malonių prisiminimų dalį. Svarbiausia – prisiminkite, kad geras planas yra pusė sėkmės.

DUK (Dažnai Užduodami Klausimai)

Tolesnėje straipsnio dalyje pateikiu atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, kuriuos dažniausiai išgirdu iš šeimų, planuojančių kelionę iš Olandijos į Lietuvą. Ši informacija parengta remiantis praktine patirtimi ir dabartine kelių situacija.

1. Kuris maršrutas yra geriausias ir greičiausias šeimai: per Vokietiją ir Lenkiją ar su keltu iš Kielo?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas priklauso nuo to, kas jums svarbiau – laikas ar komfortas. Klasikinis ir populiariausias maršrutas yra važiavimas sausuma: Olandija – Vokietija (A7 autobanas) – Lenkija (A2 autostrada) – Lietuva. Šis maršrutas yra apie 1600 km ilgio ir, jei nėra didelių spūstių, jį įmanoma įveikti maždaug per 16–18 valandų grynojo vairavimo laiko. Jis ekonomiškesnis, jei keliate tik viena automobiliu, nes nereikia mokėti brangių bilietų keltu.

Tačiau, jei keliaujate su mažais vaikais ar norite išvengti 10–12 valandų vairavimo iš eilės, aš dažnai rekomenduoju variantą su keltu iš Kielo (Vokietija) į Klaipėdą. Maršrutas atrodo taip: Olandija – Vokietija (iki Kielo) – Keltas – Klaipėda. Nors šis kelias gali būti šiek tiek brangesnis dėl keltų bilietų kainos, jis suteikia unikalią galimybę pailsėti. Keltas „DFDS“ ar „TT-Line“ plaukia apie 20–22 valandas, o keleiviai gali užsisakyti kajutę. Tai leidžia visai šeimai miegoti normaliomis sąlygomis, maudytis baseine, pavalgyti restorane ir atvykti į Klaipėdą pilnai atgavę jėgų. Mano, kaip eksperto, nuomone, ilgalaikėje šeimos psichologinės gerovės perspektyvoje keltas dažnai būna vertesnis investicija nei kelių šimtų eurų taupymas degalams.

2. Kokios yra kelionės išlaidos ir kaip jas galima sumažinti?

Kelionės kaina susideda iš kelių pagrindinių dalių: degalai, kelių mokesčiai (muitinės ir automagistralių), maistas ir nakvynė. Degalų kainos Vokietijoje ir Olandijoje panašios ir aukštesnės nei Lietuvoje, tačiau Lenkijoje degalai šiek tiek pigesni. Mano patarimas: nepilti degalų tiesiai ant Olandijos ir Vokietijos sienos, kur kainos gali būti padidintos, o pasinaudoti aplikacijomis, pvz., „Gas“ ar „Tanken“ (Vokietijoje), kurios parodo pigiausias degalines kelio aplinkoje.

Kelių mokesčiai Vokietijoje keleiviniams automobiliams už magistrales nėra taikomi (išskyrus tam tikrus tunelius ar senius tiltus, pvz., Herremos tunelį netoli Oldenburgo, kur reikia susimokėti keletą eurų), tačiau Lenkijoje važiuojant autostrada A2 reikia mokėti užvartus. Šie mokesčiai gali sukaupti apie 30–50 eurų vienam krypčiui. Jei norite taupyti, galite rinktis mažesnės rūšies kelius Lenkijoje („dk“ keliai), tačiau su šeima ir dideliu automobiliu aš to nerekomenduoju dėl prastesnės dangos ir daugiau važiuojančių sunkvežimių vietiniais keliais.

Taip pat verta paminėti, kad Vokietijos miestuose (pvz., Hamburge, Briuselyje jei ten užklystate) reikalinga „Umweltplakette“ – aplinkos apsaugos ženklelis, leidžiantis važiuoti į „žaliąją zoną“. Be jo gresia didelė bauda. Geriausias būdas sumažinti išlaidas – geras planavimas: nenuvažiuoti nukrypimais, vengti spūstių (naudojant GPS su proginėmis duomenimis) ir pasverti, ar keltas nėra pigesnis variantas įskaičiuojant viešbutį ir maistą kelionės metu.

3. Kaip tinkamai suplanuoti poilsio pertraukas važiuojant su vaikais?

Tai, turbūt, svarbiausias klausimas siekiant išlaikyti šeimos ramybę. Taisyklė, kurios aš laikausi per 20 metų: kiekvieną 2–3 valandas reikia padaryti pertrauką. Vaikui sėdėti automobilyje ilgiau nei 4 valandas be pertraukos yra ne tik nuobodu, bet ir sveikatingai nepalanku.

Maršrute Olandija–Vokietija–Lenkija yra daug puikių poilsio vietų („Rasthof“ Vokietijoje ir „MOP“ Lenkijoje). Vokietijos poilsio zonos yra it gerai prižiūrimos, turi švarius tualetus, restoranus ir dažnai netgi žaidimų aikšteles vaikams. Patariu ieškoti poilsio zonių, kurios yra šalia miestų arba gamtos parkų, kad vaikai galėtų ne tik pavalgyti, bet ir išbėgioti, pasistirti kojų.

Jeigu vaikučiui yra 3–5 metai, verta pasirūpinti „kelionės rinkiniu“: spalvinamais knygutėmis, nedideliais žaislais, planšete su atsisiųstais animaciniais filmais. Būtina pasirūpti ir skysčiais bei užkandžiais – tai ne tik taupo pinigus (už kelių eurų vandens butelį degalinėje), bet ir leidžia valdyti vaikų energiją (pvz., suteikiant saldumynų tik tada, kai jie elgiasi ramiai). Nepamirškite, kad suaugusiesiems taip pat reikia poilsio – pavargęs vairuotojas yra pavojingiausias dalykas kelyje.

4. Kokios yra kelių sąlygos Lenkijoje ir ar reikia bijoti spūstių?

Anksčiau Lenkija buvo „juodasis dėmė“ šiame maršrute, tačiau situacija gerokai pasikeitė pastaraisiais metais. Autostrada A2, jungianti Vokietijos sieną (Świecko/Świebodzin) su Varšuva, o toliau su Lietuvos siena, jau beveik visa yra pilnai užbaigta ir turi po du, tris juostas kiekvienai krypčiai. Tai leidžia važiuoti 130 km/h greičiu ir lengvai aplenkti lėčiau važiuojančius transporto priemones.

Tačiau reikia būti atidžiems vietinio reikšmės keliuose, jei nuspręsite nuvykti trumpesniu maršrutu arba ieškoti degalinių toliau nuo autostrados. Ten kelių būklė gali būti prastesnė, o greičio ribojimai miesteliuose dažnai staigiai krenta iki 50 arba 70 km/h.

Spūstys („korki“) Lenkijoje dažniausiai susidaro ties didžiaisiais miestais – Poznanės, Lodzės ar Varšuvos apylinkėse, taip pat ties mokamais užvartais. Taip pat būkite pasiruošę mobiliųjų greičio matuoklių („fotoradarų“) gausai Lenkijoje. Jos yra labai efektyvios, o baudos už greičio viršijimą – didelės. Mano patarimas: Lenkijoje laikykitės greičio limitų su tikslumu iki 1–2 km/h, o prieš užvartus būkite budrūs – spūstys ten susidaro staigiai, o vairuotojai dažnai bandą „įsikišti“ paskutiniu momentu.

5. Kokius dokumentus reikia turėti su savimi kertant sienas?

Nors Lietuva, Lenkija, Vokietija ir Olandija yra Šengeno zonos šalys, o sienų kontrolės dažnai nėra, tai nereiškia, kad reikia važiuoti be dokumentų. Statistiškai tikimybė būti patikrintam yra nedidelė, tačiau jei įvyks nelaimingas atsitikimas ar sustatys jus policijos patrulis, be dokumentų neapsisiversite.

Būtina turėti galiojančius asmens dokumentus (pasą arba ID kortelę) visiems keleiviams, įskaitant vaikus. Vairuotojas turi turėti vairuotojo pažymėjimą, automobilio registracijos sertifikatą („techninį“) ir civilinės atsakomybės draudimo polisą („Žaliąją kortelę“). Nors Lietuvos „Žalioji kortelė“ galioja visose ES šalyse, verta patikrinti jos galiojimo laiką.

Jei automobilis nėra jūsų nuosavybė (pvz., kompanijos arba skolintas iš draugo), būtina turėti raštišką savininko sutikimą (notarinai patvirtintas nereikia, jei tai ne komercinis pervežimas, bet rašytinis formuluotės su pasirašymais praverčia). Be šio dokumento gali kilti įtarimų dėl automobilio pavogimo arba neteisėto naudojimo, kas gali smarkiai uždelsti kelionę.

6. Ar saugu keliauti naktį ir kokie yra pagrindiniai pavojai?

Kaip ilgai šioje srityje dirbantis vairuotojas, aš visada pasakau: naktis turi savo dėkingąją pusę – mažiau spūsčių, ramiau kelyje. Tačiau šeimai su vaikomis aš nerekomenduoju planuoti pagrindinio važiavimo naktį, jei tik ne tai nėra būtina. Naktį didėja pavojus susidurti su vairuotojais, kurie vairuoja per daug pavargę arba netgi girti (ypač Lenkijoje ir Vokietijos rajonuose prie sienų). Be to, naktį daugiau sunkvežimių, o jų vairuotojai taip pat stengiasi įveikti kuo daugiau kelio.

Jei visgi teks vairuoti naktį, būtinai naudokite „Proginės šviesos“ režimą priekinių žibintų valdyme (jei tokią funkciją turi Jūsų automobilis). Tai padeda išvengti akinimo nuo priešpriešais važiuojančių mašinų šviesų. Stenkitės nepraleisti poilsio pertraukų – jei vairuotojui trūksta miego, reakcija lėtėja tiek pat, kaip ir esant girtumui.

Geriausias variantas šeimai – išvykti anksti ryte (pvz., 4:00–5:00 valandą). Tada pirmosios kelionės valandos bus ramios, o dieną, kai vaikai taps aktyvesni, jau galėsite padaryti didesnę pertrauką pietums.

7. Kaip elgtis su technine gedimais ar avarija užsienyje?

Tai būtiniausia informacija, kurią turi žinoti kiekvienas vairuotojas. Prieš išvykdami į tolią kelionę, privalote turėti galiojančią „Kasko“ draudimo polisą (arba bent jau „Assistance“ paslaugą, kurią siūlo dauguma civilinio draudimo polisų). Ši paslauga apima techninę pagalbą kelyje.

Jeigu automobilis sustoja ant automagistralės Vokietijoje ar Lenkijoje: 1. Įjunkite „avarinius šviesoforus“. 2. Užsidėkite šviesos atšvaitinę liemenę (prieš tai išlipdami iš mašinos, jei įmanoma). 3. Užsidėkite trikampį 30–100 metrų už mašinos (priklausomai nuo šalies taisyklių, bet Vokietijoje rekomenduojama 100 m). 4. Visi keleiviai turi išlipti iš mašinos ir užlipti už saugos atitvaro (griovelio), nenaudodami durų iš važiuojamosios pusės. 5. Skambinkite pagalbos telefonu, nurodytu draudimo polise.

Niekada nebandykite taisyti automobilio patys po važiuojamąja dalimi, ypač ant greitkelio! Tai viena dažniausių mirties priežasčių europiniais keliais. Pasitikėkite profesionalais – jie atvyks per 30–90 minučių. Verta turėti su savimi šiek tiek vandens ir užkandžių atveju, jei teks laukti ilgiau, ypač su vaikais.

8. Ar verta naudotis keltu iš Kielo, ir kiek tai kainuoja?

Kaip minėjau, keltas iš Kielo į Klaipėdą yra puiki alternatyva, kurią pasirinko daugybė mano pažįstamų šeimų. Keltas ne tik perveža automobilį, bet ir suteikia mini-kruizo patirtį. Keltuose „DFDS“ ir „TT-Line“ yra restoranai, kavinės, parduotuvės, kazino (suaugusiems), žaidimų kambariai vaikams ir netgi SPA centrai kai kuriuose laivuose.

Kainos svyruoja priklausomai nuo sezono, dienos ir užsakymo laiko. Vidutiniškai bilietas vienam automobiliui su 4 keleiviais gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų į vieną pusę, jei įsigyjate standartinę kajutę. Brangiausia būna vasaros atostogų metu (liepa–rugpjūtis). Tačiau dažnai vykdami su keltu sutaupote apie 150–200 eurų degalų (nes nereikia važiuoti apie 800 km Lenkijoje ir Lietuvoje) bei apie 50 eurų viešbučio už nakvynę kelionės metu. Be to, išvengiate nuovargio. Jei jūsų biudžetas leidžia, aš asmeniškai visada balsuoju už keltą dėl šeimos komforto.

9. Kokius dalykus reikia pasiimti iš Olandijos, o ką geriau nupirkti Lietuvoje?

Daugelis lietuvių, grįžtant iš Olandijos, nori parsivežti daugiau prekių. Svarbu žinoti muitinės taisykles. Jei prekės skirtos asmeniniam naudojimui ir jų vertė neviršija nustatytų ribų (paprastai 430 eurų orų keleiviams), muitinės mokesčio mokėti nereikia. Tačiau yra apribojimai alkoholiui ir tabakui (pvz., 90 litrų vyno, 110 litrų alaus, 10 litrų stipriųjų gėrimų).

Tvirtųjų prekių (baldai, technika) vežimas gana paprastas, tačiau verta prisiminti, kad kai kurios prekės, pvz., kai kurie maisto produktai, mėsa, pieno produktai gali būti apriboti dėl gyvūnų ligų prevencijos, nors ES viduje ribos nėra tokios griežtos kaip su ne ES šalimis.

Mano patarimas: neneškite per daug maisto produktais, kuriais gali sugesti kelyje (mėsos, pieno), jei keliate vasarą be šaldymo dėžės. Olandijoje pigu ir gera pirkti vaikiškus drabužius, avalynę, tačiau verta įverti, kad Lietuvoje pasirinkimas taip pat didelis, o prekių grąžinimas po tolios kelionės gali būti sudėtingas.

10. Kaip išlaikyti gerą nuotaiką ir išvengti konfliktų kelyje?

Ilgos kelionės su šeima – tai stresas testas.