Patogus keliavimas į Olandiją – be jokių rūpesčių

Olandija, arba Nyderlandai, viena iš dažniausiai lankomų šalių ne tik turistų, bet ir verslininkų, bei tų, kurie ketina susirasti naują gyvenimą arba darbą Vakarų Europoje. Šalis, žinoma dėl vėjo malūnų, tulpių laukų, kanalų ir, žinoma, liberalių įstatymų, vilioja savo tvarka, infrastruktūra ir galimybėmis. Tačiau, kai kalbame apie patį nuvykimą, dažnai kyla klausimas: kaip šią kelionę atlikti taip, kad ji taptų neprilygstama patirtimi, o ne nervų dirginimu?

Dirbant tarptautinių pervežimų srityje beveik dvidešimt met�, mačiau viską – nuo kelionių senais „Golfais“ iki prabangių autobusų, kuriuose keleiviai galėjo ne tik patogiai išsimiegoti, bet ir pavalgyti restorano lygio maisto. Ilgos kelionės, ypač tos, kurių ilgis viršija tūkstantį kilometrų, turi savo niuansų. Kelionė iš Lietuvos į Olandiją nėra tiesiog važiavimas tiesia linija – tai keliavimas per kelias šalis, kovojant su eismo intensyvumu Vokietijoje, pritaikant greičius Belgijos autostradose ir išvengiant stresų susidūrus su olandišku ciklų kultūra bei „mikroautobusų“ chaosu didmiesčiuose.

Šiame straipsnyje mes nepasakysime tik, kur įsijungti žibintus. Mes pažvelgsime giliau – kaip pasiruošti, ką tikėtis kelyje ir, svarbiausia, kaip pasirinkti tokį pervežimo būdą, kuris užtikrins, kad atvykote į Amsterdamą, Roterdamą ar Eindhoveną atsitiesę, poilsę išsimiegę ir be jokių nereikalingų rūpesčių. Komfortas kelyje – tai ne prabangus papuošalas, o būtinybė, siekiant išlaikyti produktyvumą ir gerą savijautą.

Šiuolaikinės transporto paslaugos pasikeitė. Nebėra tų laikų, kai tekdavo spirtis pilnas autobusas, kur ventiliacija veikė tik per 50 km/h greitį, o vairuotojas nedrįsdavo sustoti net fiziškai reikalaujant. Dabar, kai rinka yra atvira ir konkurencinė, keleiviams siūlomos „Door to door“ (nuo durų iki durų) paslaugos, individualus tvarkaraštis ir žmogiškas požiūris. Tačiau, norint pasinaudoti šiomis paslaugomis, reikia suprasti procesą. Toliau pateikiame išsamią informaciją, padėsiančią jums susiplanuoti tobulą kelionę.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

Žemiau pateikiame atsakymus į dešimt labiausiai aktualių klausimų, susijusių su keliavimu į Olandiją, surinktų remiantis ilgametės praktikos patirtimi.

1. Kokie yra pagrindiniai maršrutai į Olandiją iš Lietuvos ir kuris jų efektyviausias?

Kelionė į Olandiją iš Lietuvos paprastai apima apie 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo konkretaus tikslo (Amsterdamas, Haga, Mastrichtas ir t.t.). Yra du pagrindiniai maršrutai, kuriuos naudoja profesionalios transporto kompanijos.

Pirmasis ir dažniausiai naudojamas eina per Lenkiją ir Vokietiją. Tai yra „klasikinis“ variantas: maršrutą „Užsienio kelias A5“ – Kaunas – Marijampolė – Kalvarija – Lenkijos siena – Suvalkai – Varšuva – Lodzė – Vroclavas (arba aplenkiant miestus) – Vokietijos siena – Dresdenas – Berlynas – Hanoveris – Olandijos siena. Šis maršrutas patogus tuo, kad jis vingiuoja per geriausiai išvystytas autostradas Vokietijoje, kur, nepaisant didelio eismo intensyvumo (ypač ruože tarp Berlyno ir Hanoverio), keliauti greita ir saugu.

Antrasis variantas eina per Baltarusiją, tačiau dėl vizų reikalavimų ir papildomų pasienio kontrolės procedūrų, jis retai pasirenkamas paprastiems keleiviams, nebent jie vyksta tranzitu į kitas šalis. Esant ekspertiniam požiūriui, rekomenduojamas pirmasis maršutas per Vokietiją. Nors Vokietijos autostradose (Autobahn) vietomis nėra greičio apribojimo, profesionalūs vairuotojai visada laikosi saugaus greičio (apie 90–110 km/h), taupant degalus ir mažindami įtampą. Be to, šis maršrutas siūlo daugiau poilsio vietų ir degalinių, pritaikytų sunkiajam transportui, kas užtikrina sklandžią kelionę be ilgo laukimo maistui ar tualetams.

2. Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę kelionei (autobusas, mikroautobusas, automobilis)?

Pasirinkimas priklauso nuo jūsų biudžeto, kelionės tikslo ir komforto reikalavimų. Jei keliaujate didelėje grupėje (pvz., 40–50 žmonių), standartinis turistinis autobusas yra neatsiejamas. Moderniuose autobusuose, tokiuose kaip „Setra“ ar „Neoplan“, įrengtos virtuvėlės, WC, klimato kontrolė ir ergonomiškos sėdynės, kurios gali atlenkti iki 180 laipsnių (miego režimas).

Tačiau pastaruoju metu itin populiarūs tampa VIP mikroautobusai (pvz., „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „Volkswagen Crafter“ su VIP salono įranga). Jie yra idealūs mažesnėms grupėms (nuo 4 iki 8 žmonių) arba verslo kelionėms. Tokiuose mikroautobusuose yra daugiau vietos kojoms, galima stovėti pilno ūgio, dažnai yra individualios LED lempos, stalai ir netgi „Wi-Fi“ ryšys. Tai leidžia dirbti kelyje arba tiesiog atsipalaiduoti kaip privačiame limuzine.

Jeigu kalbame apie individualų pervežimą automobiliu (pvz., „VW Passat“ ar „Mercedes E-Klasse“), tai geriausiai tinka 1–3 keleiviams, kuriems svarbus greitas ir lankstus išvykimas. Tokiu atveju galima pasirinkti „Door to door“ paslaugą – vairuotojas paima jus iš namų ir nuveža tiesiai į nurodytą adresą Olandijoje, sustodamas tik tada, kai to pageidaujate.

3. Ar reikalingi specialūs dokumentai kelionės metu, o ypač peržengiant sienas?

Nors Lietuva ir Olandija yra Schengeno zonos šalys, ir sienų kontrolės dažniausiai nėra, dokumentai turi būti tvarkingi. Tai viena dažniausių klaidų, kurią daro keleiviai – manydami, kad „važiuojam be sienų“, jie pamiršta pasiimti asmens dokumentus.

Privalomas dokumentas yra galiojantis asmens tapatybės dokumentas – pasas arba asmens kodą kortelė (jei keliaujate ES šalių viduje). Vairuotojui taip pat būtina turėti visus reikalingus dokumentus: vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą), draudimo polisą („Green Card“ nebūtinas ES viduje, bet civilinės atsakomybės draudimas privalomas). Taip pat reikia turėti galiojančius vairuotojo darbo laiko apskaitos įrankius (tachografo kortelę ir skaitmeninę tachografo plokštelę).

Jeigu su jumis keliauja vaikai, būtina turėti jų dokumentus. Jeigu vaikas keliauja su vienu iš tėvų, rekomenduojama turėti ir antrojo tėvo raštišką sutikimą (nors formaliai Schengeno viduje tai nebūtina, pasienio pareigūnai gali paklausti dėl vaiko teisės išvykti, ypač jei pavardės skirtingos). Esant eksperto patirčiai, visada patariama turėti ir pasą, ir asmens kortelę – pasas yra „auksinis standartas“, kuris išvengia bet kokių abejonų.

4. Kaip susitvarkoma su bagažu ir dideliais daiktais (dviračiai, muzikiniai instrumentai)?

Vienas didžiausių rūpesčių, keliaujant į Olandiją, yra bagažas. Olandai yra labai aktyvūs žmonės, todėl dažnai į Lietuvą grįžtant ar išvykstant, norima pasiimti dviračius. Standartinis autobuso bagažinės skyrius gali talpinti 2–4 standartinius lagaminus keleiviui. Tačiau dviračiams, keltuvams, didelėms muzikos instrumentų dėžėms (pvz., kontrabasui ar smuikui) reikalingas specialus planavimas.

Profesionalios kompanijos visada prašo iš anksto pranešti apie nestandartinį krovinį. Mes, kaip pervežėjai, turime įvertinti, ar dviračius galima pakrauti į bagažinę (išmontuojant ratus) ar reikės prikabinti priekabą. Taip pat svarbu užtikrinti, kad bagažas būtų tvirtai užfiksuotas. Autostradose, ypač Vokietijoje, staigūs stabdymai gali sukelti bagažo pasislinkimą, todėl naudojamos specialios fiksavimo juostos ir tinklai.

Taip pat verta paminėti, kad keleiviams siūloma rankinis bagažas, kurį galima pasiimti į saloną (pvz., rankinės, nešiojami kompiuteriai, mažos kuprinės). Būtina atsiminti, kad rankinėje bagažo dėžutėje negalima vežti pavojingų daiktų (ašarinių dujų, peilių ir pan.), nes tai gali sukelti problemų ne tik su vairuotoju, bet ir su policijos patikra.

5. Kiek laiko užtrunka kelionė ir ar yra poilsio pertraukų?

Atstumas nuo Vilniaus iki Amsterdamo yra apie 1700 km. Teoriškai, važiuojant pastoviu 100 km/h greičiu be sustojimų, kelionė truktų 17 valandų. Tačiau realybėje tokia kelionė trunka nuo 20 iki 24 valandų, o kartais ir ilgiau, priklausomai nuo eismo sąlygų.

Kodėl taip ilga? Pirmiausia, dėl teisinių reikalavimų. Pagal ES eismo saugumo taisykles, vairuotojas privalo daryti poilsio pertraukas. Po 4,5 valandų vairavimo būtina 45 minučių pertrauka (gali būti suskaldyta į 30 min. + 15 min.). Be to, po 9 valandų vairavimo vairuotojas privalo atsipalaiduoti 11 valandų (nepertraukiamas poilsis). Todėl ilgos kelionės be naktinio miego (arba su keleivių pasikeitimu) yra neįmanomos legaliai.

Antra, fizinės būklės priežastis. Keleiviai taip pat turi reikalauja poilsio. Mums, organizatoriams, svarbu ne tik nuvežti tašką A į tašką B, bet ir užtikrinti, kad keleiviai galėtų pavalgyti, išsiplauti ir pailseti. Paprastai planuojamos sustojimo vietos (pvz., degalinės „Shell“, „Aral“ ar restoranai prie autostradų Lenkijoje ir Vokietijoje), kur maistas yra geresnis nei paprastas greitas maistas, ir yra švarios sanitarinės patalpos. Šios pertraukos padeda išvengti vargo ir kojų tinimo.

6. Kokios yra bilietų kainos ir ką jos apima?

Kainų diapazonas gali svyruoti labai plačiai – nuo 50 eurų (ekonominis variantas, kai keliavimas užtrunka ilgiau, daug sustojimų) iki 300–400 eurų (VIP pervežimas, individualus tvarkaraštis). Tačiau, kai kalbame apie kokybiškas paslaugas, kurios užtikrina „be rūpesčių“ keliavimą, kaina paprastai apima daugiau nei vietą sėdynėje.

Standartinė kaina apima: * Vietą patogioje sėdynėje. * Bagažo pervežimą (vienas didelis lagaminas + rankinis bagažas). * Vairuotojo paslaugas. * Poilsio pertraukas. * Dažnai – nemokamą vandens (butelį) arba mažą užkandį.

Papildomos paslaugos, gali kainuoti papildomai, pvz.,: * Paėmimas iš namų ir pristatymas prie pat durų (tai yra vienas brangiausių, bet patogiausių priedų). * Bilietai į keltą (jei maršrutas to reikalauja, nors į Olandiją retai). * Maistas kelyje (kai kurios kompanijos siūlo karštus patiekalus už papildomą mokestį).

Verta paminėti, kad pigiausi bilietai dažnai turi daugiau sustojimų miestuose (pakeliant ir paleidant kitus keleivius), kas prailgina kelionę. Brangesni variantai siūlo tiesioginį maršrutą (pvz., Vilnius – Amsterdamas su sustojimais tik degalinėse).

7. Ar galima susiplanuoti pervežimą grupėms ar specialiųjų poreikių asmenims?

Absoliučiai taip. Grupinis turizmas ir verslo renginiai yra didžioji dalis mūsų verslo. Jei planuojate kelionę 20, 30 ar daugiau žmonių grupėje (pvz., vestuvėms Olandijoje, konferencijai Roterdame ar futbolo rungtynėms), viskas turi būti suplanuota individualiai.

Grupėms mes siūlome: * Išankstinį vietų rezervavimą (kad visi sėdėtų kartu). * Galimybę keisti išvykimo laiką pagal renginio programą. * Konditerijos ar gėrimų užsakymą autobuse („Champagne“ arba kava ant kelio). * Muzikos ar filmų pasirinkimą (jei autobuse yra vaizdo sistema).

Specialiųjų poreikių asmenims (neįgalumo priemonių naudotojams) būtina pranešti iš anksto. Ne visi autobusai turi liftą neįgaliesiems. Tačiau mūsų flotoje yra pritaikytų mikroautobusų su pakeliamomis platformomis arba žemagrindžių autobusų, kurie leidžia lengvai įlipti vežimėliu. Vairuotojai yra apmokyti padėti įslipti ir išlipti, užtikrindami maksimalų saugumą ir orumą.

8. Kas daroma, jei įvyka techninė gedimas ar vėluojama dėl eismo?

Tai yra bjaurus scenarijus, bet jis įvyksta. Dvidešimt metų patirtis mokėjo vieno: techninė gedimai yra neišvengiami, net jei autobusas yra naujas ir kasdien tikrinamas. Skirtumas tarp mėgėjo ir profesionalo yra tai, kaip su tuo susitvarkoma.

Visos mūsų transporto priemonės yra apdraustos ne tik civilinės atsakomybės draudimu, bet ir turisto (keleivio) draudimu. Jei autobusas sugenda kelyje (pavyzdžiui, perdegia sankaba arba iškyla padangų problema), vairuotojas nedelsdamas skambina techninei pagalbai. Jei gedimas nėra ištaisomas per 1–2 valandas, kompanija turi siųsti rezervinį autobusą.

Žinoma, rezervinio autobuso atvykimas iš kitos šalies gali užtrukti kelias valandas. Tokiu atveju keleiviai dažniausiai yra perkraunami į laikiną autobusą arba, jei įvykta naktį, organizuojamas apgyvendinimas netoliese esančiame viešbuteryje (visos šios išlaidas dengia draudimas). Dėl eismo spūsčių (pvz., avarija Vokietijos autostradoje) vėlavimai yra neišvengiami, tačiau šiuolaikinės navigacijos sistemos leidžia vairuotojams iš anksto sužinoti apie spūstis ir rasti alternatyvius maršutus, kad prarastas laikas būtų minimalus.

9. Kaip pasirūpinama keleivių saugumu kelyje (draudimas, vairuotojų kvalifikacija)?

Saugumas yra prioritetas Nr. 1. Mūsų vairuotojai turi ne tik „C“ kategorijos vairuotojo pažymėjimus, bet ir kodą 95 (profesionalių vairuotojų kvalifikacija). Jie reguliariai praeina medicininius patikrinimus ir psichologinius testus. Prieš kiekvieną išvykimą autobusas patiriamas „techniniame apžiūros punkte“ (TAU) – tikrinamos stabdžiai, padangos, šviesos, vairo sistema.

Be to, naudojame modernias technologijas. Autobusuose įrengti: * Tachografai (sekia vairuotojo darbo laiką, kad jis neviršytų leistinų valandų). * ABS ir ESP sistemos (stabilumo kontrolė). * AdBlue sistemos (mažina išmetamųjų dujų kiekį). * Dažnai – vaizdo kameros (juodosios dėžės), kurios padeda išaiškinti įvykius.

Visi keleiviai yra draudžiami. Jei įvyksta avarija ir keleivis patiria sužalojimą, draudimo kompanija padengia gydymo išlaidas. Taip pat rekomenduojama keleiviams turėti savo kelionės draudimą, kuris apimtų ir ligas, staigius susirgimus arba bagažo praradimą (jei jis buvo paliktas neapsaugotai).

10. Kodėl verta pasitikėti profesionaliais transporto paslaugų teikėjais, o ne važiuoti savo automobiliu?