Patogus ir greitas keliavimas iš Olandijos į Lietuvą šiandien: Eksperto vadovas

Įvadas

Kelionė iš Olandijos (Nyderlandų) į Lietuvą vis dar yra vienas populiariausių maršrutų tarp vairuotojų, kurių gyvenimas ar verslas siejasi su šia šiaurės vakarų Europos šalimi. Per daugiau nei dvidešimt metų praleistų tarptautinių pervežimų srityje mačiau, kaip pasikeitė keliai, pasienio kontrolės ir pačios vairuotojų įpročiai. Anksčiau šis maršrutas buvo išbandymas atsparumui, o šiandien, kai keliai yra geriau išasfaltuoti, o navigacijos sistemos itin išsivysčiusios, kelionė gali būti ne tik būtina, bet ir patogi.

Tačiau „patogu“ ir „greitai“ sąvokos šiame kontekste reikalauja ne tik gero automobilio, bet ir išsamaus išplanavimo. Atstumas tarp Amsterdamo ar Roterdamo ir Vilniaus sudaro maždaug 1600–1800 kilometrų, priklausomai nuo pasirinkto maršruto. Tai nėra trumpa kelionė, kurią galima atlikti „tarp kitko“. Be to, nors ir esame Schengeno erdvėje, kertant kelias valstybes, kiekviena jų turi savas ypatybius, kelių eismo taisyklių niuansus ir mokesčius, apie kuriuos verteda žinoti iš anksto.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi, siekdamas padėti jums suplanuoti kelionę taip, kad ji būtų kuo sklandesnė. Mes ne tik aptarsime greičiausius kelius, bet ir susižinosime, kaip taupyti degalus, kur geriausia ilsėtis ir ko tikėtis kelyje. Kelionė iš Olandijos į Lietuvą šiandien tai ne tiesiog vairavimas, tai logistinis uždavinys, kurį išspręsdami su galva, galite pasiekti, kad pats kelias taptų kelionės dalimi, o ne būtina kančia.

Nepaisant to, kad šiandien galima rasti daugybės skrydžių ar autobusų pasiūlymų, automobilis suteikia nepriklausomumo, kurio negali pasiūlyti niekas kitas. Jūs patys nustatote tempo ritmą, renkatės sustojimo vietas ir turite laisvę vežti tiek daug bagažo, kiek tik reikia. Tačiau ši laisvė reiškia ir atsakomybę. Tad, prieš užvedant variklį ir pajudėjant link rytų, svarbiausia yra pasiruošimas. Štai išsamus vadovas, padėsiantis jums nukeliauti saugiai, efektyviai ir be nereikalingų nervingumų.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Koks yra trumpiausias ir greičiausias maršrutas iš Olandijos į Lietuvą automobiliu?

Trumpiausias ir dažniausiai naudojamas maršrutas veda per Vokietiją ir Lenkiją. Pradedami nuo Olandijos automagistralių tinklo, paprastai per Vokietijos teritoriją (per Duisburgą, Hanoverį, Magdeburgą) pasiekiamas Berlynas, o toliau – Lenkijos siena (Frankfurtas prie Oderio). Lenkijoje pagrindinis kelias yra S3 greitkelis, vėliau A2 automagistralė, vėliau S8 ir S61, kurie veda link Lietuvos sienos prie Lietuvos-Lenkijos valstybinės sienos perėjos „Lazdijai“ arba „Kalvarija“.

Šis maršrutas yra apie 1650–1700 km ilgio ir esant idealioms sąlygams (be didelių spūsčių) gali būti įveiktas per maždaug 17–19 valandų grynojo vairavimo laiko. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai „autobahnose“, o Lenkijoje, nors ir greitkeliai gerokai pagerėjo, vietomis dar galima susidurti su eismo intensyvumu. Alternatyvas, pvz., važiavimas per Daniją ir Švediją (jūros pervežimas), yra ilgesnis ir brangesnis, tačiau gali būti patogesnis, jei norite išvengti intensyvaus eismo Vokietijoje ar Lenkijoje, tačiau klasikinis „sausumos“ kelias vis tiek išlieka populiariausiu pasirinkimu dėl greičio ir tiesiogumo.

2. Kiek laiko užtrunka tokia kelionė ir kaip geriausiai ją suplanuoti laiku?

Realiai kalbant, saugiai ir patogiai šią kelionę rekomenduojama skaldyti į dvi dienas. Nors techniškai įmanoma važiuoti ir „nuo ryto iki vakaro“ su viena ilga pauze, toks režimas yra pavojingas ir ekstremaliai pavargstantis. Profesionalai dažnai renkasi schemą: išvykimas ryte iš Olandijos, važiavimas iki Vokietijos vidurio arba Lenkijos pradžios, nakvynė, o rytaus – likęs 600–800 km kelias į Lietuvą.

Jeigu keliatės vasarą, atsižvelkite į savaitgalio eismą – penktadienio vakarais ir šeštadienio rytais Vokietijos automagistralės būna užsuktos keliaujančių atostogauti. Jeigu įmanoma, pradėkite kelionę anksti ryte (4–5 val.), kad išvengtumėte rytinių spūsčių prie didžiųjų Vokietijos miestų. Taip pat verta patikrinti, ar nėra planuojamų didelių remonto darbų A2 autostradoje Lenkijoje, nes ten eismo judėjimas dažnai nukreipiamas viena juosta, kas sukuria „gripą“ ir gerokai prailgina kelionę. Laiko planavime visada palikite rezervą – bent 2–3 valandas neplanuotoms situacijoms (avyrijos, techninės problemos, ilgesnės eilės degalinėse).

3. Kiek apytikriai kainuoja tokia kelionė degalų atžvilgiu?

Degalų kaina priklauso nuo jūsų automobilio sąnaudos ir kuro rūšies (dyzelinas ar benzinas), tačiau galime pabandyti įvertinti vidurkį. Šiuo metu degalų kainos skiriasi: Vokietijoje ir Olandijoje jos paprastai aukštesnės, Lenkijoje ir Lietuvoje – žemesnės. Vidutinis keleivinis automobilis sunaudoja apie 6–7 litrus degalų 100 km.

Taigi, įveikus 1700 km, sunaudojama apie 110–120 litrų degalų. Jei vidutinė kaina svyruoja apie 1,5–1,7 euro už litrą (priklausomai nuo šalies), tai bendra degalų sąnauda svyruoja nuo 170 iki 210 eurų vienam krypčiui. Svarbus patarimas: degalus verta pilti Lenkijoje – čia kuros kainos dažniausiai žymesnės nei Vokietijoje ar Olandijoje. Naudodami mokėjimo korteles ar specialias programas (pvz., „DKV“, „UTA“ arba paprastas benzinklinių lojalumo programas) galite sutaupyti keletą centų už litrą, kas ilgoje kelionėje susideda į nemažą sumą.

4. Kokius mokesčius ir vinietes reikia įsigyti šiuo maršrutu?

Vienas didžiausių privalumų šiame maršrute yra tas, kad važiuojant per Vokietiją keleiviniam automobiliui nereikia įsigyti vinietės – Vokietijos automagistralės (Autobahnen) daugumoje vietų nemokamos (išskyrus tam tikras vietas, pvz., kai kurias tunelius ar tiltus, tačiau maršrutu į Lietuvą jų paprastai išvengiama). Olandijoje taip pat nėra bendrųjų viniečių, tačiau ten yra brangūs tiltų ir tunelių mokesčiai (pvz., įvažiavant į Zelandiją arba aplenkiant miestus), todėl navigaciją nustatykite taip, kad išvengtumėte mokamųjų ruožų, jei norite taupyti.

Didžiausia komplikacija yra Lenkija. Nors senasis viniečių sistema jau nėra, kai kurie greitkeliai (pvz., A2 ir A4) yra mokami. Mokėjimas už važiavimą automagistralėmis Lenkijoje dažniausiai vykdomas per brangiųjų vartų sistemas, kuriose galima sumokėti kortele ar grynaisiais. Taip pat atsirado galimybė naudotis elektroniniu mokėjimu (per specialią programėlę ar internetą), tačiau užsieniečiams dažniau patogiau ir paprasčiau tiesiog sustoti prie vartų. Įsidėkite grynųjų (Złoty) arba paruoškite kortelę. Į Lietuvą atvažiuojant, mokamų automagistralių nėra (išskyrus „Via Baltica“ atkarpas, kurios gali tapti mokamos ateityje, bet šiuo metu važiavimas nemokamas).

5. Kur geriausia ir saugiausia ilsėtis per šią kelionę?

Ilga kelionė reikalauja kvalytatingo poilsio. Nerekomenduojama sustoti tiesiog bet kurioje aikštelėje prie kelio – saugumo sumetimais geriau rasti didžiąsias degalines ar poilsio zonas (Rastplatz Vokietijoje, MOP Lenkijoje). Vokietijoje poilsio zonos dažniausiai yra tvarkingos, turi tualetus, kavines ir vaikų žaidimo aikšteles. Jos yra pažymėtos ženklais „Rasthof“ arba „Rastplatz“.

Važiuojant per Lenkiją, situacija gerokai pagerėjo. Naujosios A2 automagistralės degalinės (pvz., „BP“, „Orlen“, „Shell“) atitinka Vakarų standartus – čia galite ne tik užpilti degalų, bet ir nusipirkti gerą karštą kavę, šiltą maistą ir pailsėti švarioje aplinkoje. Mano patarimas: neleiskite sau pavargti iki tiek, kad akys pradeda vysti. Planuokite pertraukas kas 2–3 valandas. Jeigu jaučiate nuovargį, geriau praleisti 20 minučių „Power Nap“ (miegą automobilyje) nei rizikuoti. Taip pat vertinga pastebėti, kad Lenkijoje daugelis degalinių turi specialias vietas sunkvežimiams, kurios yra labai tinka ir keleiviniams automobiliams, nes ten paprastai yra daugiau vietos ir didesnė saugumo priežiūra.

6. Kokius dokumentus reikia turėti su savimi kelyje?

Nors keliaujate Europos Sąjungos viduje, dokumentų kontrolė gali būti atliekama bet kur, ypač arti sienų ar didžiųjų miestų. Būtina turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Jeigu jūsų pažymėjime nėra fotografijos (seni modeliai), rekomenduojama turėti asmens tapatybės kortelę ar pasą. Techninės apžiūros pažymėjimas (TAL-TEC arba analogiškas kitų šalių dokumentas) taip pat privalomas.

Svarbu ir civilinės atsakomybės draudimas („Zalias kortelė“ arba kita draudimo polisas). Nors vienai ES šaliai važiuojant „Green Card“ nėra būtinas (pakanka numerių šalies kodui, pvz., LT), tačiau kertant kelias šalis (Olandija, Vokietija, Lenkija, Lietuva) geriau turėti šį dokumentą – tai išvengsite nereikalingų paaiškinimų policijai įvykus nenumatytai situacijai. Taip pat patikrinkite, ar draudimas galioja visoms šalims, per kurias važiuosite. Jeigu automobilis ne jūsų, verta turėti raštišką savininko sutikimą (notariškai patvirtintą arba paprastą, priklausomai nuo kompanijos reikalavimų), kad nebūtų kylančio įtarimo dėl automobilio pagrobimo.

7. Ar yra kokių nors ypatingų eismo taisyklių, apie kurias reikia žinoti Vokietijoje ir Lenkijoje?

Kiekviena šalis turi savo niuansų. Vokietijoje labai griežtai stebima greičio laikymosi net ir ten, kur nėra ribojimų. Jeigu matote ženklą „130“ (rekomenduojamas greitis), jis nėra įpareigojantis, tačiau įvykus avarijai važiuojant greičiau, galite prarasti draudimo išmoką. Be to, Vokietijoje griežtai draudžiama naudoti „rusenimo priemones“ (radarų detektorius), net jei jie neveikiantys – už tai gresia didelės baudos.

Lenkijoje situacija kiek kitokia. Miestuose dažnai statomi greičio matuokliai (fotoradarai), o baudos už greičio viršijimą gali būti gana aukštos. Lenkijoje taip pat reikia atsižvelgti į girtumo vairavimo kontrolę – čia ji labai griežta (leidžiamas 0,2 promilės), o policijos reidai yra dažni. Dar vienas svarbus dalykas – Lenkijoje, kaip ir Lietuvoje, dieną su įjungtomis šviesomis važiuoti privaloma. Taip pat atkreipkite dėmesį į prioritetą sankryžose – daugumoje vietų Lenkijoje (ypač mažesniuose miestuose) gali būti neįprastos „sukimosi“ sankryžos (rondo), kuriose prioritetas turi važiuojantis dešinėje, nebent nurodyta kitaip.

8. Kaip elgtis, jeigu įvyks avarija ar techninė gedulo situacija užsienyje?

Tai klausimas, į kurį reikia atsakyti dar prieš išvykstant. Būtina turėti galiojantį KASKO arba pagalbinio automobilio draudimą, kuris veiktų visoje Europoje. Jeigu automobilis sugenda, pirmiausia užtikrinkite saugumą: įjunkite „avarines šviesas“, užsidėkite šviesos atšvaitų liemenę ir užstatykite automobilį saugos trikampiu (Vokietijoje ir Lenkijoje užstatymo atstumas yra griežtai reglamentuotas – 50m mieste, 100m už miesto ribų, o greitkeliuose – 150–200m).

Tada susisiekite su savo draudimo kompanija – dauguma jų turi 24/7 pagalbos linijas. Jeigu neturite tokio draudimo, reikės skambinti vietinei pagalbai, kas gali būti brangu. Visada turkite savo telefono įkroviklį automobilyje („powerbank“). Verta turėti ir paprastą „Eurokitą“ – šviesos atšvaitų rinkinį ir šviesos trikampį, kuris privalomas kiekvienoje ES šalyje. Nepamirškite, kad greitkeliuose išlipo iš automobilio už saugos juostos yra gyvybingai pavojinga, todėl laukkite pagalbos už saugos barriero arba už automobilio.

9. Ar verta rinktis alternatyvius maršrutus (pvz., per Čekiją arba Baltijos jūrą)?

Alternatyvūs maršrutai gali būti įdomūs, tačiau retai kada būna greitesni ar pigesni.