Patogiausi kelionių mikroautobusais laikai į Olandiją: Eksperto vadovas

Įvadas

Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių keleivinių pervežimų srityje, ir galiu teigti viena: kelionė iš Lietuvos į Olandiją (Nyderlandus) yra viena populiariausių, tačiau ir viena techniškai sudėtingiausių kryptų Europoje. Atstumas tarp šalių nėra toks jau didelis – apie 1700–1800 kilometrų priklausomai nuo maršruto – tačiau kelių kokybės, eismo intensyvumas ir vairuotojų darbo apribojimai sukuria savo specifiką. Daugelis keleivių, renkantis mikroautobuso kelionę, dažniausiai klausia ne apie bilieto kainą, o apie tai, kada geriausia išvykti, kad kelionė būtų ne tik greita, bet ir kuo mažiau varginanti.

Rinktis teisingą išvykimo laiką – tai ne tik klausimas asmeninio patogumo. Tai strateginis sprendimas, kuris lemia, kiek laiko praleisite pasienio punktuose, ar teks stovėti Vokietijos automagistralių spūstyse, ir kiek laiko turėsite atsipalaiduoti prieš išlipdami iš transporto priemonės. Šiame straipsnyje, remiantis mano daugiamete patirtimi, analizuosime, kokie yra patogiausi laikai kelionėms į Olandiją mikroautobusu, atsižvelgiant į eismo sąlygas, metų laikus ir psichologinius keliautojų niuansus. Mūsų tikslas – padėti jums suplanuoti kelionę taip, kad ji atrodytų ne kaip bausmė, o kaip malonus pradžios etapas jūsų atostogoms ar verslo kelionei.

Svarbiausia suprasti, kad „patogiausias laikas“ yra sąvoka, susidedanti iš kelių komponentų: tai ir išvykimo valanda iš Lietuvos, tai ir savaitės diena, ir netgi metų laikas. Nors skelbiamuose grafikuose dažnai matome fiksuotus laikus, realybėje kiekviena kelionė yra gyvas organizmas, priklausantis nuo aplinkybių. Giliau išnagrinėsime visus šiuos aspektus, kad jūs galėtumėte daryti sąmoningą pasirinkimą.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Kiek vidutiniškai trunka kelionė mikroautobusu iš Lietuvos į Olandiją?

Tai bene dažniausiai pasitaikantis klausimas, nors jis ir nėra tiesiogiai susijęs su laiko pasirinkimu, tačiau nulemia visą strategiją. Atsakymas nėra vienareikšmis. Nors „Google Maps“ gali rodyti, kad nuvažiuoti 1700 km galima per 18 valandų, realybėje keleivinis mikroautobusas visada važiuoja lėčiau. Kodėl? Todėl, kad mes laikomės griežtų vairuotojų darbo ir poilsio režimo taisyklių.

Vidutiniškai kelionė iš Vilniaus ar Kauno į Amsterdamą, Roterdamą ar Hagą trunka nuo 20 iki 24 valandų. Šis laiko skirtumas priklauso būtent nuo išvykimo laiko ir dienos. Jeigu išvykstame ryte, didžiąją dalį kelio pravažiuojame per dieną, kai eismas intensyvesnis, o pasienio kontrolė (ypač Lenkijoje ir Vokietijoje) gali užtrukti ilgiau dėl didesnio prekybinių automobilių srauto. Naktinės kelionės dažnai būna trumpesnės dėl mažesnio e intensyvumo, tačiau jose didesnė apkrova tenka vairuotojui, dėl ko gali būti reikalingas ilgesnis poilsis prieš paskutinį etapą į Olandiją. Taigi, žiūrėkite ne tik į išvykimo, bet ir į numatomą atvykimo laiką.

2. Ar geriau išvykti naktį ar dieną?

Tai klausimas asmeninio pasirinkimo, tačiau kaip ekspertas rekomenduojuju naktines keliones tiems, kuriems svarbiausia atvykti kuo ankščiau ryte, ir dienines – tiems, kuriems svarbiau saugumas ir mažiau streso. Naktiniai išvykimai (pavyzdžiui, 20:00–22:00 val.) turi vieną didelį privalumą: pravažiuojant didžiuosius Lenkijos ir Vokietijos miestus (Varšuvą, Poznanę, Berlyną), eismas yra minimalus. Taip išvengiama „spūdžių juostų“, kurios būdingos šiems miestams intensyvaus darbo metu.

Be to, naktį keleiviai dažniau miega, todėl kelionė jiems subjektyviai atrodo trumpesnė. Tačiau yra ir „priešų“. Naktį rega yra prastesnė, o kelyje daugiau pavojų. Be to, jeigu mikroautobusas atvyksta į Olandiją ankstyvą rytą (pavyzdžiui, 4:00 ar 5:00 valandą ryto), gali kilti problemų su susisiekimu galiniame taške – viešasis transportas dar neveikia, o taksi gali būti brangesnis. Dieninės kelionės leidžia pamatyti kraštovaizdį, bet reiškia, kad praleisite beveik visą dieną sėdėdami autobuse.

3. Kokios savaitės dienos yra palankiausios kelionėms, kad išvengti spūsčių?

Jei galite laisvai pasirinkti kelionės datą, mano dešimtmetų patirtis duoda aiškų atsakymą: vengkite penktadienių ir sekmadienių. Penktadieniais visoje Europoje, o ypač Vokietijoje ir Nyderlanduose, prasideda savaitgalio kelionių banga. Vokietijos automagistralėse (Autobahn) prieš miestus susidaro didžiuliai spūstys, kurios gali pridėti prie kelionės trukmės net 2–4 valandas. Panašu yra ir sekmadieniais, kai žmonės grįžta namo.

Geriausios savaitės dienos yra antradienis, trečiadienis ir ketvirtadienis. Šiomis dienomis eismas yra labiau tolygus, o sunkvežimių kiekis keliuose mažesnis (nors jis visada yra didelis). Jeigu kelionės data yra fiksuota, pavyzdžiui, dėl skrydžių ar susitikimų, ir tenka keliauti penktadienį, būkite pasiruošę tai, kad atvykimo laikas gali pasikeisti. Atsidūrę Olandijoje penktadienio vakarą, taip pat susidursite su intensyviu miesto eismu, jeigu jūsų kelionės tikslas yra dideli miestai kaip Amsterdamas ar Eindhovenas.

4. Kaip vairuotojų poilsio režimas įtakoja atvykimo laiką?

Šiuo atžvilgiu keleiviai dažnai turi neteisingų lūkesčių. Manyje, kad vairuotojas gali tiesiog „paspėti“, jeigu eismas geras. Tačiau tarptautinių pervežimų srityje galioja griežtos Europos Sąjungos taisyklės. Vairuotojas privalo dirbti ne ilgiau kaip 4,5 valandas be pertraukos, o po to turi 45 minučių (arba 30+15 min.) pertrauką. Be to, po 9 valandų vairavimo jis privalo turėti 11 valandų nepertraukiamo poilsio.

Tai reiškia, kad net jeigu kelyje nėra spūsčių, ir kelionė vyksta puikiu greičiu, sustojimai yra privalomi. Planuodami patogiausius kelionių laikus, mes jau įtraukiame šiuos sustojimus į grafiką. Tačiau jeigu įvyksta nenumatyta stabdymas (techninė gedimas, ar ilgesnė pasienio kontrolė), vairuotojo poilsio laikas gali pasislinkti, kas automatiškai vėlina visą kelionę. Todėl, kai kalbame apie „patogiausią laiką“, turime omenyje tokį grafiką, kuris leidžia vairuotojui ilsėtis pagal tvarkaraštį, o ne paskubomis. Saugumas čia yra prioritetas nr. 1.

5. Ar metų laikas turi įtakos kelionės trukmei į Olandiją?

Žinoma, ir tai vienas svarbiausių veiksnių. Žiemos sezonas (nuo lapkričio iki kovo) sukelia daugiausia nesklandumų. Nors Olandijoje žiemos būna švelnesnės nei Lietuvoje, maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją, kur oras gali būti neprognozuojamas. Sniego audros, ledo ruožai ir dulkių audros („pūga“ Vokietijoje) gali visiškai sustabdyti eismą automagistralėse.

Vasara savo ruožtu turi kitokią problemą – karščius. Kai temperatūra viršija 30 laipsnių, asfaltas tampa minkštas, o padangos – slygios, kas dažnai lemia eismo įvykius. Be to, vasarą atostogauja daugelis vairuotojų, tad kelyje daugiau mažųjų automobilių, kurie nežino europinių kelių etiketo (pvz., važiavimas kairiaju juosta, kai dešinė laisva). Ruduo ir pavasaris yra „auksinis vidurkis“ – oras dažniausiai palankus, o eismo intensyvumas stabilus. Jeigu galite, rinkitės spalio ar balandžio mėnesius – šiuo metu kelionės vyksta stabiliausiu grafiku.

6. Kada sunkiausia pravažiuoti pasienio kontrolę?

Kelionė į Olandiją eina per Lenkijos-Vokietijos pasienį (Słubice/Frankfurt (Oder) ar kitas perėjimo taškus). Nors šalis yra Šengeno zonoje, kartais gali būti pasienio policijos patikros, ypač jeigu maršrutas eina per kitas šalis arba yra nenumatytų circumstance. Tačiau dažniausia problema yra ne pačių patikrų trukmė, o spūstys prieš jas.

Nepatogiausi laikai štai yra pietūs (nuo 12:00 iki 14:00) ir vakaras (nuo 17:00 iki 19:00). Tuo metu didžiuliai prekybiniai sunkvežimiai juda į Vokietiją. Jeigu jūsų mikroautobusas pasiekia pasienį šiomis valandomis, galite tikėtis 1–2 valandų uždelstimo. Geriausia stengtis, kad pasienio perėjimas atitiktų vairuotojo privalomą 45 minučių pertrauką – taip net jeigu bus spūstis, tai nebus skubos jausmas, o vairuotojas spės pailsėti. Patyręs vairuotojas visada stengiasi „užglaistyti“ savo poilsio laiką su spūstimis, tačiau tai ne visada įmanoma tiksliai suplanuoti.

7. Kaip susisiekimas Olandijoje veikia naktį ir rytą? Kada geriau atvykti?

Olandija turi išvystytą viešojo transporto sistemą, tačiau ji turi savo specifiką. Traukiniai (NS) ir autobusai daugeliui maršrutų nevažiuoja nuo maždaug 00:30 iki 05:30 valandos ryto. Jeigu jūsų mikroautobusas atvyksta į Amsterdamą ar kitą miestą 4:00 valandą ryto, o jūsų galutinė kelionės vieta yra ne pačiame centre ar netoli stoties, susidursite su sunkumais.

Todėl jeigu planuojate naudotis viešuoju transportu iš karto po atvykimo, geriau rinktis tokius išvykimo laikus iš Lietuvos, kad atvyktumėte į Olandiją tarp 07:00 ir 22:00 valandos. Taip užtikrinsite, kad galėsite nusipirkti bilietus ir pasiekti vietą be ilgo laukimo gatvėje. Jeigu jums reikalingas atvykti anksti ryte (pavyzdžiui, dėl skrydžio iš Schipholo oro uosto), rekomenduoju išvykti taip, kad atvyktumėte bent valanda prieš skrydžio registracijos pradžią, o dar geriau – iš anksto užsisakykite pervežimą tiesiai į oro uostą, nes ryto eismas Olandijoje, ypač prieš Amsterdamą, gali būti intensyvus („rush hour“).

8. Ar yra skirtumas tarp maršrutų į skirtingus Olandijos miestus (pvz., Amsterdamas vs. Eindhovenas)?

Taip, ir šis skirtumas gali daryti įtaką pasirinkiam laikui. Kelionė į Amsterdamą ar Roterdamą (šiaurės vakarų kryptis) dažniausiai eina per Vokietijos šiaurės vakarus (Bremeno, Hanoverio regionus). Šie keliai būna labai užpildyti, ypač Ruhro regiono apylinkėse (Dortmundas, Esenas). Čia spūstys būna dažniausios.

Tuo tarpu kelionės į pietinę Olandiją (Eindhovenas, Mastyričas (Maastricht), Tilburgas) dažnai naudoja kelią per Belgiją arba Vokietijos pietinę dalį (Aukštas Frankonija). Belgijos keliai gali būti prastesnės būklės, tačiau eismas ten kartais būna mažiau intensyvus nei Vokietijos megapolio zonose. Taigi, jeigu keliaujate į pietų Olandiją, galbūt galite rasti maršrutą, kuris leidžia šiek tiek lengviau nuspėti atvykimo laiką, tačiau čia viskas priklauso nuo konkretaus pervežėjo pasirinktos trasos. Visada verta klausti pervežėjo, kokia konkrečia trasa jie važiuos, jeigu jums labai svarbus laikas.

9. Kaip planuoti maistą ir tualetų pertraukas, kad jos neprailgintų kelionės?

Mūsų mikroautobusuose yra įrengti tualetai, tačiau jie skirti ekstremaliam atvejui, o ne kasdieniam naudojimui. Patogiausios kelionės yra tada, kai sustojimai maiste ir tualete yra derinami su vairuotojo poilsio laiku. Paprastai mes stengiamės sustoti dideliuose prekybos centruose prie Vokietijos automagistralių (pvz., „Tank & Rast“ ar „Autohof“).

Jei norite, kad kelionė būtų patogesnė, pasirūpinkite savo maistu iš anksto. Nors sustojimų vietose yra kavinės, jos dažnai būna brangios ir pilnos. Patogiausias laikas valgyti – tai vairuotojo 45 minučių pertrauka. Galite nueiti į parduotuvę, nusipirkti šviežios duonos ar uogienės, pabūti gryname ore. Jeigu jums reikalingi dažnesni sustojimai dėl sveikatos priežasčių, apie tai praneškite vairuotojui iš karto. Tačiau supraskite, kad kiekvienas papildomas sustojas pailgina kelionę, todėl geriausia išvykti taip, kad turėtumėte laiko ir įprastuose sustojimuose.

10. Kiek laiko iš anksto reikia atvykti į išvykimo vietą Lietuvoje?

Nors tai gali atrodyti kaip trivialus klausimas, jis tiesiogiai susijęs su patogumo jausmu. Jeigu išvykimas yra nurodytas 08:00 valandą ryto, tai nereiškia, kad galite atvykti 07:55. Keleiviai turi būti vietose mažiausiai 15–20 minučių iki išvykimo. Kodėl? Todėl, kad turiu išdėstyti bagažą į bagažinę, užtikrinti, kad visi keleiviai sėdi savo vietose, o svarbiausia – užpildyti kelionės dokumentus.

Jeigu atvyksite pavėluotai, mes privalome laukti, o tai vėlina visą kelionę. Jeigu laukti nebegalime (kadangi vairuotojas turi griežtą darbo grafiką), rizikuojate likti neapgyvendintas. Todėl patogiausias laikas – tai kai atvykstate ramiai. Jeigu išvykstate iš Vilniaus, atsižvelkite į rytinį miesto eismą. Geriau važiuoti į stotį anksčiau, užsidėti kava ir ramiai laukti, nei skubėti ir kelti stresą sau ir kitiems keleiviams. Taip pat nepamirškite, kad mikroautobusai turi ribotą bagažo vietą, todėl jeigu keliaujate su daug daiktų, atvykite dar anksčiau, kad vairuotojas galėtų geriau suplanuoti bagažo išdėstymą.