Patikimi mikroautobusų reisai į Olandiją – be vėlavimų: Eksperto vadovas

Kelionė į Olandiją (Nyderlandus) Lietuvoje gyvenantiems žmonėms yra dažnas reikalas – tiek verslo, tiek asmeniniams tikslams. Šis šiaurės vakarų Europos kraštas, žinomas savo vėjais, tulpių laukais ir itin gerai išvystyta infrastruktūra, visada vilioja galimybe užsidirbti arba pamatyti kažką naujo. Tačiau kai kalbame apie kelionę mikriuku, pirmasis dalykas, kurį kiekvienas keleivis išgirdo iš gynėjo, yra: „Ar tikrai atvyksime laiku?“. Esu dirbęs pervežimų srityje virš dvidešimties metų ir galiu pasakyti viena: patikimas reisas į Olandiją be vėlavimų nėra stebuklas, o griežtai planuotas, techninės ir organizacinės pasiruošimo rezultatas.

Šiame straipsnyje aš nesužadinu jums iliuzijų. Kelionė per visą Europą – nuo Lietuvos iki Amsterdamo, Roterdamo ar Eindhoveno – yra ilgas maršrutas, kuris reikalauja ne tik vairuotojo įgūdžių, bet ir išskirtinio automobilio techniškumo bei žinojimo, kaip elgtissi nepageidaujamų situacijų atveju. Mes aptarsime, kaip susidoroti su Vokietijos autostradų spūstimis, kodėl kaina visada atitinka kokybę ir kaip išsirinkti pervežėją, kuris neatsiskaitys su jumis tik žodžiais, o tiksliai pristatys į paskirties vietą. Pasiruoškite – tai bus ilga, bet naudinga kelionė į pasaulį, kuriame „be vėlavimų“ yra standartas, o ne išimtis.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie keliones į Olandiją

Šioje skyriuje sukaupiau daugiausiai klausimų, kuriuos man per dvidešimt metų teko girdėti iš keleivių. Atsakymai čia ne trumpi, nes logistika – tai ne vienas žodis, o visi procesai. Jei norite suprasti, kaip užtikrinti sklandžią kelionę, perskaitykite šias atsakymas atidžiai.

1. Kodėl verta rinktis mikroautobusą, o ne lėktuvą ar autobusą?

Tai klasikinis klausimas, ir atsakymas priklauso nuo jūsų prioritetų. Lėktuvas yra greitas, tačiau jis turi vieną didžiulį trūkumą – jis nukelia jūsų tik iki oro uosto. Olandijoje didžiausi oro uostai yra Schipholas (prie Amsterdamo), Eindhovenas ir Roterdamas. Jei jūsų galutinis tikslas yra mažesnis miestelis, pvz., Tilburgas, Breda ar netoli Vokietijos sienos esantis Enschede, po skrydžio teks dar keletą valandų leisti traukiniu ar taksi. Taigi, „greitas“ skrydis virto pusdienio maršrutu.

Mikroautobusas siūlo kitą privalumą – „door-to-door“ principą. Mums, pervežėjams, įmanoma nustatyti išlipimo vietą arčiau jūsų namų ar darbovietės. Be to, bagažo apribojimai lėktuvuose tapo griežti. Mikroautobuse dažniausiai galima pasiimti daugiau bagažo, kas ypač svarbu tiems, who vyksta dirbti arba gyventi ilgesniam laikui. Dideliu autobusu (pvz., „Ecolines“ ar pan.) važiuojant taip pat tenka laukti dideliuose autobusų stotyse, o mikroautobusai yra lankstesniai – jie gali sustoti mažiau šurmuliujančiose vietose, taip sutaupant jūsų laiką. Galiausiai, komforto jausmas: keliaujant mažesne grupe (8-9 keleiviai), vairuotojas gali labiau skirti dėmesio kiekvienam keleiviui, o atmosfera yra daug intymesnė nei pilname 50 vietų autobuse.

2. Kas tiksliai lemia, kad reisas yra „patikimas“ ir „be vėlavimų“?

Žodis „patikimas“ logistikoje nėra reklaminis šūkis, tai techninė būklė. Pirma, tai automobilis. Patikimas pervežėjas nevažiuoja senais, techniškai nusidėvėjusiais mikroautobusais, kurie gali sugesti Vokietijos autostradoje. Mūsų floto priežiūra – tai religija. Prieš kiekvieną reisą atliekamas pilnas techninis apžiūrėjimas: padangų protektoriai (būtina, nes Olandijoje daug lietaus), tepalai, stabdžių sistema.

Antra, tai vairuotojas. Patikimumas reiškia, kad vairuotojas ne tik turi teises, bet ir žino maršrutą. Jis nebus priklausomas nuo navigacijos, kuri nukreipia pro užstatytus miestus. Jis žino, kur yra „Baušte“ – statybų zonos Vokietijoje, kurias reikia apeiti. Trečia, tai laiko planavimas. Mes niekada neskelbiame „nerealios“ kelionės trukmės. Jei maršrutą įveikti reikia 18-19 valandų, mes sakome 20. Tai leidžia mums turėti laiko rezervą neplanuotiems sustojimams (policijos kontrolei ar eismo įvykiams) ir vis tiek atvykti laiku arba net anksčiau. Vėlavimas dažniausiai atsiranda tada, kai pervežėjas meta sau iššūkį nuvažiuoti per 14 valandų kelią, kuris realiai trunka ilgiau.

3. Kokį maršrutą dažniausiai naudojate į Olandiją ir kokie yra jo pavojiaus?

Standartinis maršrutas vyksta per Lenkiją ir Vokietiją. Pradedame nuo Lietuvos, einame per Kauną, Marijampolę, pereina Lenkijos sieną (Suvalkai), toliau važiuojame link Varšuvos, vėliau – Lodzės, Vroclavo, ir pasiekiamame Vokietijos sieną (prie Zgorzelec/Görlitz). Toliau keliaujame Vokietijos autostradomis (A4, vėliau per Berlyną arba aplink jį, link Hanoverio, tada į Olandijos link per Duisburgą).

Pavojiaus šiame maršrute yra du: Vokietijos autostrados ir Belgijos/Olandijos ruožai. Vokietijoje, nors ir yra ruožų be greičio apribojimo, dažnai vyksta remonto darbai, ir eismas gali staigiai sustoti. Taip pat, artėjant prie didžiųjų Vokietijos miestų (Dortmundas, Esenas) rytinėmis valandomis susidaro didžiuliai spūstys, nes žmonės važiuoja į darbus. Antras pavojus – tai artėjimas prie Olandijos sienos, ypač netoli Venlo arba ties Belgijos pasieniu, kur taip pat dažnai vyksta pasienio kontrolės (nors ir Schengen zonoje, migrantų krizės fone dažnai sustoja patikrinti dokumentų). Patikimas reisas – tai toks, kuris šiuos pavojus numato ir juos apeina arba įtraukia į grafiką.

4. Kiek bagažo galiu pasiimti ir kodėl tai svarbu?

Mikroautobuse, pvz., „Mercedes-Benz Sprinter“ ar „VW Crafter“, vietos bagažui yra apibrėžtos. Standartiškai skiriama viena didelė lagamina (iki 20-30 kg) ir viena rankinė bagažo vieta keleiviui. Kodėl negalima pasiimti tiek, kiek kiekvienas nori? Nes viršsvoris keičia mikroautobuso elgseną kelyje. Perpildytas automobilis ilgiau stabdo, blogiau valdomas ir didesnė padangų pasidėvėjimo rizika.

Be to, svarbu ne tik svoris, bet ir tūris. Jei keleiviai atveža nešiojamus kompiuterius, didelius televizorius ar statybines medžiagas, tai neįpakuojama į standartinį bagažinę skyrių. Tokiu atveju reikia derėtis su pervežėju iš anksto, kad būtų užtikrinta papildoma vieta ar netgi papildomas priekaba. Patikimas pervežėjas visada klausia apie bagažą užsakymo metu. Jei jums sako: „nežinau, įmesim kaip nors“ – tai blogas ženklas. Mums svarbu, kad kiekvienas lagaminas būtų užfiksuotas ir saugiai uždėtas, kad jis nešoktų važiuojant ir neapgadintų kito keleivio daiktų.

5. Kaip užtikrinamas vairuotojo poilsis ir kodėl tai veikia atvykimo laiką?

Europos Sąjungos reglamentai (EC 561/2006) griežtai reglamentuoja vairuotojų darbo ir poilsio laiką. Tai ne mūsų kaprizas, o saugumo klausimas. Vairuotojas privalo turėti 45 minučių pertrauką kas 4,5 valandos vairavimo ir bent 11 valandų kasdieninio poilsio. Šios taisyklės yra kontroliuojamos tachografu.

Kaip tai veikia jūsų kelionę? Jei maršrutą nuvažiuoti iki Olandijos trunka apie 16-17 valandų grynojo važiavimo laiko, su privalomais pertraukimais ir sustojimais tai užtrunka 19-20 valandų. Mes negalime „nuplūsti“ šių taisyklių. Jei kas nors siūlo reisą per 14 valandų, tai reiškia, kad vairuotojas pažeidžia poilsio režimą, o tai yra tiesiogiai susiję su pavojumi kelyje. Pavargęs vairuotojas – tai lėtas reagavimas. Todėl, kai matote kelionės trukmę, nebijokite to laiko – jis įtraukia jūsų saugumą užtikrinančias pertraukas. Be to, mūsų vairuotojai dažnai keičiasi ilguose maršrutuose – vienas vairuoja pirmąją pusę, kitas antrąją, kad atvyktų šviežias ir ramus.

6. Kokius dokumentus turiu tur�ti savo rankose ir kodėl tai svarbu?

Keliaujant į Olandiją, būtina turėti galiojantį asmens dokumentą – pasą arba asmens kodą su kortele (jei kelionės tikslas tai leidžia, tačiau visada patariu pasą). Nors Lietuva ir Olandija yra Schengen zonoje, pasienio kontrolė gali būti atliekama bet kur, ypač arti Vokietijos sienos arba tiesiog Olandijos viduje.

Svarbu: jei keliate ne ES piliečiu, turite turėti vizą arba leidimą gyventi. Jei dirbate Olandijoje juodoje arba pilktoje zonoje ir neturite teisės čia būti, rizikuojate būti pašalintas iš mikroautobuso pasienio kontrolės metu. Tai vėluos visus keleivius. Patikimas pervežėjas visada patikrina dokumentus prieš įsodindamas keleivį, ne dėl bjaurumo, o dėl to, kad nė vienas keleivis neturėtų prarasti savo laiko dėl kieno nors kito problemų. Taip pat, jei keliaujate su vaiku, reikalingi jo dokumentai. Nepamirškite ir sveikatos draudimo kortelės – tai ne kelionės dokumentas, bet būtina dėl jūsų saugumo užsienyje.

7. Kas nutinka, jei įvyksta techninis gedimas ar avarija?

Tai blogiausias scenarijus, bet jį taip pat reikia numatyti. Esu patyręs, kaip seni mikroautobusai sustoja Vokietijos magistralėje tiesiog vidury nakties, o keleiviai paliekami šalti be jokios pagalbos. Patikimas pervežėjas turi „Planą B“. Pirmiausia, mūsų vairuotojai turi 24/7 techninės pagalbos telefoną. Jei gedimas nėra išsprendžiamas vietoje per 30-60 minučių, mes organizuojame keleivių pervežimą.

Tai gali būti arba kitas mūsų tuščias mikroautobusas, esantis netoliese, arba pasamdytas pagalbinis transportas. Taip pat mes turime draudimą, kuris dengia ne tik techninius nuostolius, bet ir keleivių pristatymo išlaidas. Svarbiausia – komunikacija. Jei įvyko gedimas, keleivis turi būti informuotas iš karto, o ne paliktas spėlioti. Mūsų filosofija: gedimas yra nemalonus dalykas, bet tai nėra priežastis palikti žmones kelyje. Mes užtikriname, kad net ir techninės bėdos atveju jūsų kelionė bus tęsiama kuo greičiau.

8. Kaip vyksta komunikacija su vairuotoju arba dispatcheriu kelionės metu?

Anksčiau tekdavo girdėti istorijų, kad vairuotojas išsijungia telefoną ir dingsta. Šiais laikais, kai visi turime smartfonus, tai nepriimtina. Mūsų kompanijoje kiekvienas keleivias gauna vairuotojo telefono numerį arba bendrojo dispečerio numerį. Taip pat naudojame WhatsApp arba SMS pranešimus.

Pavyzdžiui, jei vairuotojas artėja prie jūsų išlipimo vietos Olandijoje, jis gali paskambinti ar parašyti pranešimą: „Atvyksime po 20 minučių, būkite pasiruošę“. Tai leidžia jums nešalti lauke sniego ar lietaus, o laukti patogioje vietoje. Be to, jei jūsų šeima Lietuvoje susirūpinusi, ji visuomet gali susisiekti su dispečeriumi ir sužinoti, kur yra mikroautobusas. GPS stebėjimas realiu laiku taip pat tampa standartu – keleivias gali matyti mikroautobuso vietą žemėlapyje. Tai sukuria pasitikėjimo jausmą ir pašalina nerimą.

9. Kodėl kaina gali skirtis tarp skirtingų pervežėjų ir ar pigiau reiškia blogiau?

Rinka yra variacija: kaina atspindi kokybę ir išlaidas. Jei mataite pasiūlymą, kuris yra 30-40 proc. pigesnis nei vidutinė rinkos kaina, susidomėkite, iš kur tos taupymos kyla. Pirmiausia, kuras. Vokietijoje ir Olandijoje kuro kainos yra vienos aukščiausių Europoje. Jei pervežėjas siūlo neįmanomai žemą kainą, gali būti, kad jis važiuoja „balta“ arba pirkdamas kainą mažina taupant ant techninės priežiūros.

Antra, vairuotojo atlyginimas. Geras, patirtis vairuotojas, kuris sugeba ramiai nuvežti 20 valandų, nebus dirbęs už mažus pinigus. Trečia, mokesčiai. Vokietijoje ir Belgijoje yra mokesčiai už kelių naudojimą (mokesčiai už aplinkkelius arba vinjetės tipo sistemos). Patikimas pervežėjas visus šiuos mokesčius sumoka legaliai. Pigus reisas gali reikšti, kad vairuotojas važiuoja pro kaimo kelius, kad išvengtų mokėjimo, kas ilgainiui prailgina kelionę. Taigi, brangiau kaina dažniausiai užtikrina: geresnę techninę būklę, patikimesnį vairuotoją, laiką atsižvelgiantį grafiką ir draudimą.

10. Ką daryti, jei visgi įvyko nedidelis vėlavimas, ir kaip tai įtakoja tolesnius planus?

Nepaisant visų pastangų, 100 proc. garantijos „be vėlavimų“ gamtoje nėra. Gali įvykti didelė avarija, kai uždaromas visa autostrada (Stau) kelias valandas, arba netikėtas sniegas Vokietijoje. Ką daryti keleiviui? Pirmiausia, išlaikykite ramybę. Jei vėlavame valandą ar dvi, mes visada pranešame apie tai iš anksto.

Jei turite susitikimą Olandijoje, pvz., oro uoste arba darbo pradžią, visada rekomenduoju planuoti atvykimą su bent 2-3 valandų atsarga.